• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2015.09.10
Rugsėjo 10-oji- pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Kaip galiu pastebėti savižudybės riziką?
Apie savižudybę galvojantis žmogus dažnai yra images_5.jpgkamuojamas labai prieštaringų jausmų. Jis gali jaustis pasimetęs, vienišas, išsigandęs, liūdnas, bejėgis savo beviltiškoje situacijoje, o vienintelį būdą, kaip to nebejausti, mato savižudybę. Tačiau tuo pačiu metu toks žmogus turi ir noro gyventi, nes dažniausiai jo tikslas – nebejausti, o ne numirti. Svarbu nepamiršti, jog apie savižudybę galvojantis dar nėra nusprendęs mirti, jis jaučiasi sumišęs, nemato kitų išeičių, tačiau giliai viduje neretai tikisi būti išgelbėtas, tad vienokiais ar kitokiais būdais gali pranešti apie savo mintis.
  • Pirmiausia apie savižudiškas mintis gali signalizuoti žmogaus pasikeitusi savijauta. Jis gali atrodyti apimtas nevilties, liūdnas, užsisklendęs, pesimistiškas.
  • Pasikeitusi savijauta gali atsispindėti ir jo elgesyje: jo gali nebedominti anksčiau mėgiama veikla, jis gali atrodyti viskam abejingas, apsileisti ar elgtis rizikingai, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė. Kartais apie savižudybę galvojantys žmonės gali imti dalinti savo brangius daiktus, grąžinti skolas ar parašyti testamentą.
  • Domėjimasis savižudybės būdais bei priemonėmis, ar perdėtas domėjimasis mirties tema taip pat yra vienas iš rizikos ženklų.
  • Labai svarbu sureaguoti, jei po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga, be jokios svarios priežasties, atrodo daug linksmesnis, žvalesnis – toks pasikeitimas galėjo įvykti todėl, jog žmogus nusprendė nusižudyti, o radęs savo problemų sprendimo būdą jaučia palengvėjimą.
  • Dažnai galvojantis apie savižudybę tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo mintis. Jis gali prabilti apie gyvenimo beprasmybę, jog nieko nebenori, nebegali taip gyventi, nori, jog viskas baigtųsi. Kartais žmogus gali tiesiai pasakyti, jog ketina nusižudyti, ir net tais atvejais, kai atrodo, jog savižudybe yra manipuliuojama ar taip siekiama atkreipti dėmesį – tai visada yra rizikos ženklas ir į jį būtina reaguoti rimtai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pasiduoti šantažui. Svarbu pasirūpinti pagalba tam žmogui, tačiau nepamiršti padėti ir sau pasitariant su artimaisiais ar specialistais.
Kaip galiu padėti žmogui, kuriam kyla minčių apie savižudybę?
Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Atsakymas vienareikšmiškas – tiesiai paklausti ir kalbėti apie savižudybę būtina, nes taip parodomas susirūpinimas ir suteikiama galimybė atvirai apie tai pasipasakoti.
Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.
Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.
Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje – paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Svarbu padėti, bet taip pat svarbu ir neprisiimti per daug atsakomybės, nes net laiku pastebėjus rizikos ženklus ir suteikus reikiamą pagalbą nėra garantijų, jog žmogus nenusižudys – visgi galutinis sprendimas priklauso tik nuo jo.
Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos. Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtum jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.

Kaip galiu padėti sau, jei mano artimasis nusižudė?
Nusižudžius artimam žmogui gali atrodyti, jog visas pasaulis aplinkui išnyksta, viskas verčiasi aukštyn kojom, o tu esi paliktas vienas su savo sielvartu. Po artimojo savižudybės kartais gali jaustis neišgirstas ir nesuprastas aplinkinių, nes savižudybės tema dažnai vengiama net artimiausioje aplinkoje, kas gali skatinti norą atsitraukti nuo kitų žmonių, užsidaryti savyje ir gedėti vienam. Tačiau tyla išgyventi širdgėlos tikrai nepadeda. Neišreiškus pykčio, kaltės, skausmo jausmų – jie tiesiog verda viduje.

Norėdamas padėti sau stenkis leisti laiką su tau svarbiais žmonėmis. Po artimojo savižudybės dažnai lieka daugybė neatsakytų klausimų, neiškalbėtų jausmų bei nepasakytų žodžių mirusiajam, o laikyti juos sau – slegia, todėl svarbu turėti artimą žmogų, su kuriuo galėtum atvirai apie visą tai pasikalbėti. Parodyk tam žmogui, jog tau norisi kalbėti.

Taip pat gali parašyti laišką savo artimajam. Savižudybė yra staigi ir netikėta mirtis, sukelianti daugybę įvairiausių prieštaringų jausmų ir paliekanti artimuosius be galimybės atsisveikinti su mirusiuoju. Dažnai po artimojo savižudybės lieka jausmas, jog liko nepasakyta daugybė žodžių. Rašydamas laišką nusižudžiusiam artimajam išsakyk tai, ko nespėjai pasakyti jam gyvam esant, ir išliek visus susikaupusius jausmus.

Prisimink mirusįjį. Dažnai artimiesiems baisu pagalvojus, jog jų mylimas žmogus gali būti užmirštas, todėl nebijok prisiminti malonių akimirkų, praleistų su mirusiuoju, paminėk reikšmingas datas, susijusias su juo.

Pailsėk nuo minčių. Užsiimk fizine veikla, išeik pasivaikščioti ar susirask užsiėmimą, kuris nebūtų tau kenksmingas ir retkarčiais padėtų užsimiršti ir bent trumpam atitrūkti nuo slegiančių minčių ir skausmingų jausmų.
Kreipkis į savipagalbos grupę, jei tik yra tokia galimybė: www.artimiesiems.lt

Kaip padėti žmogui, kurio artimasis nusižudė?
Daugeliui pažįstama situacija, kai prireikia išreikšti užuojautą netektį išgyvenantiems žmonėms – tuo metu širdyje ir galvoje pilna įvairiausių jausmų ir minčių, jaučiame didžiulį gailestį artimiesiems, supratimą, norime palaikyti juos. Tačiau, atėjus momentui visą tai išsakyti žodžiais pasidaro labai baisu pasakyti ką nors „ne taip“. Mes turim daug įvairių baimių, susijusių su mirtimi bei pagalbos siūlymu netekusiesiems, kurios dažnai susijusios su nežinojimu, ką galima daryti:
  • būk su netektį išgyvenančiu žmogumi, nebijok pasakyti „ką nors ne taip“, leisk atvirai kalbėti apie netektį ir priimk jo širdgėlą, liūdesį, sielvartą ir ašaras. Tau nėra būtina kažką sakyti – supratingumas ir palaikymas, galimybės kalbėti apie viską suteikimas ar tiesiog buvimas šalia yra geriausias būdas parodyti savo rūpestį. Svarbu iniciatyvos imtis pačiam, nelauk, kol gedintysis paprašys pagalbos – to gali niekada ir nenutikti. Pakviesk gedintįjį pasivaikščioti; susitikti; imtis veiklos, kuri anksčiau jį džiugindavo.
  • leisk kalbėti apie nusižudžiusįjį. Sielvartą palengvina malonūs prisiminimai apie mirusįjį, tačiau nusižudžiusiųjų artimieji dažnai užsidaro savyje ir neturi galimybės su kuo nors apie tuos prisiminimus pasidalinti. Tu gali padėti nebijodamas paliesti ir savižudybės temos, nes kalbėjimas apie krizinį išgyvenimą mažina su juo susijusią emocinę įtampą, padeda priimti ir susitaikyti su tuo, kas įvyko.
  • nevartok pasakymų, jog „viskas bus gerai“, „laikas užgydys žaizdas“ ar pan. Nereikėtų žmogaus skubinti nebejausti skausmo, juolab, kad jis neteko vieno brangiausių žmonių savo gyvenime ir jam atrodo, jog be jo niekada nebus gerai. Nieko keisto, jei sunkūs jausmai po labai artimo savižudybės nepaleidžia metus, dvejus ar ilgiau.
  • neįkainojama gali būti ir paprasta pagalba buityje. Gedėjimas gali atimti daugybę jėgų, todėl žmogui kartais gali būti sunku net su kasdieniais darbais, tad tavo pagalba su vaikais ar gaminant pietus gali būti nepakeičiama.
  • paskatink gedinčiuosius kreiptis psichologinės pagalbos. Kartais gedėjimo procesas komplikuojasi ir žmogus nebesugeba pats susitvarkyti su jaučiamu sielvartu – jam būtina specialisto pagalba padedant susivokti savo jausmuose, priimant artimojo savižudybę bei judant pirmyn. Ypač susirūpinti reikėtų, jei žmogus pradeda kalbėti apie savižudybę arba jo bloga savijauta visiškai nekinta kelis mėnesius iš eilės.

Parengta pagal iniciatyvą „Nebijok kalbėti“
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė J. Kairytė-Daniūnienė


Atgal

Mūsų draugai