• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2015.10.09
Organų donorystė - dovanotas gyvenimas

Spalio 10 d. minima Tarptautinė organų donorystės 0_5.jpgdiena. 
Žmogus – jo gyvybė ir sveikata – brangiausias turtas. Dėl jų kovojant medikams dažnai prireikia kraujo perpylimui, žmogaus organų – persodinimui.

Donore( lot.) – dovanoti. 
Donorystė bei organų transplantacija užima labai svarbią vietą mūsų visuomenėje. Padovanoti po mirties savo organus, o kartu ir galimybę gyventi galbūt net keliems sunkiai sergantiems – neabejotinai kilnus poelgis. Tačiau ne visi žmonės pritaria donorystei ir organų transplantacijai. Vieni mano, kad duoti kraujo ar aukoti organus, jog išgelbėtume žmogaus gyvybę, yra labai pagirtinas, humaniškas poelgis, o kiti mano, jog negalima net po mirties aukoti organų, nes nevalia pažeisti anatominio asmens integralumo, t. y. fizinio žmogaus vientisumo. 
Daliai sunkiai sergančių ligonių donoro organas – vienintelė viltis išgyventi. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, viena iš opiausių problemų transplantacijoje – donorų trūkumas. Organų persodinimo laukiančiųjų eilės ilgos, o donorų trūksta. Vis dėlto situacija pamažu keičiasi: šiemet daugiau nei per visus praėjusius metus atlikta mirusio donoro inkstų transplantacijų, daugiau užregistruota efektyvių donorų. Kiekvienas žmogus yra potencialus organų ir audinių donoras, nesvarbu, kiek jam metų. 

Donoras - tai žmogus, kuris dovanoja savo audinius, ląsteles ar organus kitam žmogui.
Dažniausiai, išgirdę žodį „donoras“, žmonės pagalvoja apie kraujo donorystę. Tačiau yra ne tik kraujo, bet ir organų ir audinių donorystė. Kraują žmonės per savo gyvenimą dovanoti gali daug kartų, taip išgelbėdami ne vieną gyvybę. Tačiau yra ir kitokie donorai - organų ir audinių donorai - kurie jau po savo mirties gali dovanoti gyvenimą sunkiai sergantiems ligoniams, kuriems reikalinga organo transplantacija.
Tiesa, yra viena išimtis, kai organą gali dovanoti gyvas žmogus - sergančiam artimam žmogui (vaikui, broliui, seseriai, vyrui, žmonai) galima dovanoti inkstą arba dalį kepenų, kadangi žmogus ir su vienu inkstu gali normaliai ir pilnavertiškai gyventi, o kepenys atsistato. Esama žmonių, kurie turi tik vieną inkstą ir to nesužino visą gyvenimą.

Recipientas - tai žmogus, kuriam reikalinga organo ar audinio transplantacija. Yra gyvybiškai svarbūs organai, kurių transplantacija ne tik pagerina recipientų gyvenimo kokybę, bet visų pirma gelbėja gyvybę (širdis, inkstai, kepenys, plaučiai, kasa, plonosios žarnos). Taip pat gyvybiškai svarbi yra kaulų čiulpų transplantacija (atliekama tik iš gyvo donoro).
Ragenos nėra gyvybiškai svarbus audinys, tačiau žmogui grąžintas regėjimas yra stebuklas, kurį gali dovanoti žmogaus meilė žmogui.

Gyvoji organų donorystė yra gyvybės išsaugojimo galimybė. Tyrimai rodo, kad donorų sveikata po donorystės neblogėja, o neretai donorai savo sveikata pradeda rūpintis kur kas atsakingiau nei prieš donorystę. Gera sveikata – svarbus transplantologijos uždavinys, todėl po transplantacijos gydytojai atidžiai stebi tiek recipientą, tiek ir donorą.

Kas yra donoro kortelė?
Donoro kortelė suteikia teisę dar esant gyvam išreikšti ir teisiškai įtvirtinti savo norą, kad po mirties audiniai ir organai būtų panaudojami transplantacijai. Donoro kortelė - tai patvirtinimas, kad jos turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai išreiškė valią po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Benita Petrauskienė


Atgal

Mūsų draugai