• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2016.06.13
Birželio 14-oji - Pasaulinė kraujo donorų diena

Kraujo donorystė tai socialinis reiškinys, kai žmogus (donoras) savanoriškai suteikia savo kraujo: saugojimui kraujo banke, kad šis kraujas vėliau būtų panaudotas kraujo perpylimui arba tiesioginiam perpylimui esant skubiam atvejui.
Šiandieną pasaulyje plintant ŽIV, hepatitui C ir kitoms užkrečiamoms ligoms, Vyriausybė atidžiai kontroliuoja kraujo tikrinimo testų kokybę, kad užtikrintų kraujo saugumą ir sumažintų su perpylimu susijusią riziką. Papildomas kraujo saugumo garantas yra neatlygintina kraujo donorystė. Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo. Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, sergantys įvairiomis ligomis ar papuolę į avarijas.

Kas gali tapti kraujo donoru? 0_39.jpg
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus. Vyrams per metus leidžiama duoti kraujo šešis kartus. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Pasiruošimas donorystei
Likus keletui dienų iki kraujo davimo, daugelis kraujo bankų rekomenduoja donorui pasiruošti šiam procesui, kuris gali susilpninti kūną. Donorai turi tikrinti savo vietinio kraujo banko nurodymus, kadangi reikalavimai ir rekomendacijos keičiasi.
  • Potencialūs donorai būtinai turi gerti pakankamai skysčių –vandens ar sulčių, vengti produktų su kofeinu. 
  • Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. 
  • Maistas taip pat turi didelę reikšmę: likus dienai siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų bulvių, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų). 
  • Maisto produktai su dideliu geležies kiekiu yra naudingi, tuo tarpu mažas hemoglobino kiekis gali laikinai padaryti donorą netinkamu. Tai ypač svarbu moterims, kurioms neseniai buvo mėnesinės – dėl geležies praradimo per jas.
  • Kraujo duoti nepatartina po įtempto darbo ar po naktinės pamainos – žmogus turi būti pailsėjęs. 
  • Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti
Donoras turi užpildyti sutikimo formą, taip pat kaip atsakyti į didelę anketą, kad padėtų nustatyti savo tinkamumą donorystei. Į anketą įtraukiami tokie klausimai kaip donoro amžius, svoris, sveikatos būklė, paskutinis aukojimas ir įvairūs rizikos veiksniai, pvz., tatuiruotės, neteisėtas intraveninių vaistų vartojimas, ilgalaikis gyvenimas užsienyje, nesena tarptautinė kelionė ir seksualinė istorija.
Procedūros laboratorijoje

Laboratorijoje laborantai paima iš piršto kraujo ir, naudodami įvairius cheminius preparatus, maišomus su kraujo lašais, nustato AB0 kraujo grupę, rezus faktorių, Kell antigeną ir hemoglobino kiekį. Po kiekvieno kraujo davimo kraujas taip pat ištiriamas ir dėl virusinių hepatitų B ir C, viruso ŽIV bei sifilio.
Po šios procedūros einama pas gydytoją. Pašnekesio metu užduodami klausimai, kurie svarbūs tiek pačiam donorui, tiek kraują gaunantiems ligoniams. Gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę (apžiūri išoriškai, pamatuoja kraujospūdį, įvertina širdies bei plaučių veiklą. Jei sveikatos būklė atitinka reikalavimus, leidžiama duoti kraują. Visa informacija apie donorą yra konfidenciali ir niekur neskelbiama.

Kraujo davimo procedūra
  • Donoras guli ant nugaros ant patogaus suolo. 
  • Vidinė alkūnės pusė dezinfekuojama, ir adata įvedama į veną.
  • Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių.
  • Jos metu patariama atsipalaiduoti ir rankoje spaudyti minkštą kamuoliuką, kuris pagreitina patį procesą. Kraujas teka iš venos per adatą ir vamzdelį į specialų renkamąjį maišelį, kur automatiškai matuojamas paimto kraujo kiekis. 
  • Standartinė fiziologinė kraujo davimo dozė – 450 ml. Dar apie 15 – 20 ml kraujo paimama tyrimams. 
  • Kraujas surenkamas kraujo maišelyje, kuris savyje turi citrinų rūgšties druskos dekstrozę, kuri trukdo kraujo krešėjimui ir išsaugo kraują ilgą laikotarpį.
Po procedūros, venos dūrio vietoje, uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas. Žmogus turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Kraujo centre gali būti pasiūlyti gėrimai ir užkandžiai, kad atkurtų kraujo ir cukraus kiekį kraujyje. Kai kuriose šalyse donorams duodami atminimo lipdukai, kad donoras galėtų pasidžiaugti savo poelgiu ir kartu padrąsintų kitus duoti kraujo.
Visas atsigavimo procesas gali trukti apytiksliai nuo penkiolikos minučių iki vienos valandos. Patariama nesportuoti ir vengti fizinio krūvio, tokio kaip bėgimas, irklavimas, šuoliai. Plazmos kiekis atsistato apytiksliai po 24 valandų, o eritrocitų kiekiui atsistatyti reikia 3-5, o prarastai geležiai – daugiau kaip 6-8 savaičių. Šis atsigavimo procesą gali pagreitinti maistas, turintis daug angliavandenių, geležies ir kitų mineralinių medžiagų.

Kraujo dovanojimas gali sumažinti pavojų širdies ligomis sergantiems žmonėms ir paskatinti raudonų kraujo ląstelių atsinaujinimą. Dauguma kraujo donorų aukoja kraują vedini geraširdiškumo ir nelaukia jokios tiesioginės naudos, nes duodamas kraujo, TU gali išgelbėti gyvybę!

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Benita Petrauskienė


Atgal

Mūsų draugai