• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2010.03.24
Ar reikalingas vasaros laikas?

Vasaros laikas

sleeping_smile_pillow.jpgVasaros laikas yra vietinis tam tikro regiono laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo astronominio laiko viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Idėja įvesti vasaros laiką kilo dar 1784 m., kuomet amerikietis politikas Benjaminas Franklinas sugalvojo, jog tokiu būdu būtų galima sutaupyti elektros energijos.

1907 metais vasaros laikas pasiūlytas William Willett straipsnyje „Dienos šviesos švaistymas“, bet nesusilaukė Britų vyriausybės dėmesio. Pirmą kartą toks laikas panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje, šiek tiek vėliau ir Jungtinėje Karalystėje. 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau galiojo tik metus. Per antrąjį pasaulinį karą 1942 metais taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką. Kartais netgi kalbama, kad oficialiai tai turėtų vadintis „dienos šviesos taupymo režimu“, o ne „vasaros laiku“.

Vasaros laikas naudojamas visose Europos valstybėse (išskyrus Islandiją). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Taip pat šis laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje Kanadoje, Australijoje, kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai.

Lietuvoje vasaros laikas pirmą kartą buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, 3:00 valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, 4:00 valandą nakties pasukant laikrodžio rodykles valanda atgal. Direktyva nustatytas vasaros laiko režimas galios iki 2012 m., o vėliau valstybės ir vėl turės apsispręsti, ar toks laiko kaitaliojimas yra priimtinas. Iki to laiko Lietuva turėtų atlikti tyrimus ir nuspręsti, ar vasaros laiko įvedimas teikia daugiau naudos, ar žalos.

Galima vasaros laiko įvedimo nauda ir žala

Laiko kaita vertinama prieštaringai. Jos šalininkai teigia, kad vasaros laikas teikia galimybę ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją. Iš tiesų greičiausiai galima pinigais nepamatuojama nauda, pavyzdžiui, traukinių, autobusų ir kitoms įmonėms yra paprasčiau komunikuoti, kadangi laikas Europoje yra vienodas ir visi žino, kada jis keičiamas. Be to, laiko kaita leidžia prailginti šviesų paros metą, tad galima ilgiau mėgautis dienos šviesa.

JAV 1987 – 1991 m. atlikus tyrimą sužinota, kad vasaros laiko įvedimas sumažina pėsčiųjų ir transporto priemonių keleivių mirčių tikimybę. Tą patį patvirtino ir 1998 - 1999 m. JAV atlikto tyrimo duomenys. Nustatyta, kad vasaros laikas 13 proc. sumažina pėsčiųjų žūčių skaičių 5 – 10 val. ryto ir 16 – 21 val. vakare. Motorinių transporto priemonių keleivių mirčių skaičius sumažinamas 3 proc.

Kalbant apie ekonominę naudą, jos buvimu suabejoti verčia kai kurie tyrimai. Štai Indianos valstijoje (JAV) tik 15 iš 92 apygardų iki 2006 metų sukiojo laikrodžių rodykles, įvesdamos vasaros ir žiemos laiką. 2006 metais buvo išleistas įstatymas, įpareigojęs visas apygardas įsivesti vasaros ir žiemos laiką. Atilikus turimus paaiškėjo, kad tos apygardos, kurios įsivedė vasaros laiką 2006 metais, ėmė naudoti net daugiau elektros energijos, tai yra, jokio sutaupymo nebuvo pastebėta. Nors mažiau elektros būdavo naudojama apšvietimui, padidėjo jos suvartojimas patalpų apšildymui rytais, taip pat šiltomis popietėmis ilgiau veikdavo oro kondicionieriai.

Atrodo, jokios įtakos ekonomikai laikrodžių sukiojimas nedaro ir Lietuvoje - pasak įmonės „VST“ atstovų, bendrovė jokių pokyčių, susijusių su laikų kaitaliojimu, nepastebėjo - suvartojamas elektros energijos kiekis priklauso nuo gyvenimo būdo, aplinkos temperatūros. Taigi vargu ar galima teigti, jog, pasukus laikrodžio rodyklę, energija sutaupoma.

Kazachstano vyriausybė pranešė, kad 51,6 proc. kazachų pasisako prieš laiko pokyčius, tad 2005 m. vasaros laikas šioje šalyje panaikintas, motyvuojant tuo, kad jis neigiamai veikia gyventojų sveikatą. 2006 m. lapkričio mėnesį atlikto Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei 55 proc. apklaustųjų nurodė, jog jie yra neigiamos nuomonės apie vasaros ir žiemos laikų įvedimus. Teiginiui, kad kaitaliojant laiką taupoma elektros energija, nepritarė 79 proc. respondentų. Sezoninio laiko įvedimui nepritarė ir Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Tarptautinė astronomų sąjunga.

Iš tiesų vis dar iki galo nežinoma, ar laiko keitimas turi neigimą, ar teigiamą, ar neutralią įtaką žmonių sveikatai.

Vis dėlto niekas neprieštarauja tam teiginiui, jog kaitaliojant laiką išbalansuojamas žmogaus biolaikrodis ir daroma žala organizmui. Tyrimų duomenimis, dažniausiai neigiamą įtaką nuotaikai daro vasaros, o ne rudens laiko įvedimas. Laiko keitimas gali sukelti stresą, mieguistumą – linkę į depresiją ar sergantys šia liga žmonės jautriai reaguoja į stresus, susijusius su ankstyvu kėlimusi ir ankstyvąja veiklos pradžia, patiria psichologinę įtampą, jiems paaštrėja ligos simptomai, prisitaikyti prie pokyčių prireikia daugiau laiko. Verta paminėti, jog dėl poveikio depresija sergantiems žmonėms vieningos nuomonės nėra – vienų tyrimų duomenimis, laiko pakeitimas jiems gali padėti, kitų – situaciją tik pabloginti. Nuo 1971 iki 2008 m. trukusiame australų tyrime nustatyta, kad praėjus savaitei nuo vasaros laiko įvedimo, padaugėja vyrų savižudybių.

Pastebima laiko kaitos įtaka nuotaikai, kadangi ši susijusi su šviesiu paros metu. Kaitaliojant laiką turi keistis ir gyventojų aktyviosios veiklos ir poilsio ritmai, o šie pokyčiai vaikams lankantiems mokyklas, darželius, studijuojančiam jaunimui ir darbuotojams yra priverstiniai. Laiko pokyčiai gali sutrikdyti miegą, sumažinti jo efektyvumą. Persukus laikrodžių rodykles, žmonės sunkiau keliasi į darbą, o ryte skundžiasi nedarbingumu. Vaikai, atėję į mokyklą, pirmos pamokos metu būna labai mieguisti, neaktyvūs, dažnai verksmingi. Laiko keitimas kiekvieną pavasarį ir rudenį išbalansuoja jų psichinę būseną.

2008 m. paskelbto švedų tyrimo duomenimis, širdies priepuolių daugiau būna pirmąsias tris darbo dienas po vasaros laiko įvedimo. Tyrimo išvados pagrįstos 20 metų kauptais duomenimis, kuriuose užfiksuoti 9 mln. gyventojų duomenys. Perėjimo į vasaros laiką pirmos savaitės metu širdies priepuolių padaugėja 5 proc. To priežastys nėra aiškios, tačiau tyrimo bendraautorius Imre Janszky mano, kad miego pokyčiai tam gali turėti įtakos. Nors turima nedaug duomenų apie širdies ir kraujagyslių sistemos reakciją į trumpalaikį miego trūkumą, lėtinis miego trūkumas susijęs su padidėjusius kraujospūdžiu, pakitusiu širdies susitraukimų dažniu, kraujo krešėjimu ir t.t. Maždaug valandos miego praradimas rizikos grupės žmonėms gali padaryti nemažai žalos. Kai įvedamas rudens laikas, širdies priepuolių sumažėja.

1987 – 2003 m. suomių tyrime, nagrinėjusiame duomenis apie ligoninėse hospitalizuotus ligonius, nustatyta, kad laiko keitimosi laikotarpiu padaugėja nelaimingų atsitikimų ir manijos epizodų, kurie gali būti susiję su miego trūkumu ir pervargimu.

Dėl miego trūkumo darbe padaugėja traumų – mieguisti darbuotojai mažiau budrūs. Organizacinės elgsenos psichologai Christopher Barnes ir David Wagner išanalizavo JAV Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto pateiktus duomenis apie traumas. Tirtos buvo visos 1983 – 2006 m. ataskaitos. Nustatyta, kad pirmadienį, po vasaros laiko įvedimo, įvyksta daugiau traumų, nes sekmadienio naktį, kada keičiamas laikas, žmonės miega maždaug 40 min. mažiau.

Laiko pasikeitimas paprastai daro tik trumpalaikę įtaką organizmams. Paprastai prisitaikyti užtenka vienos, kartais - kelių savaičių, tačiau vaikams adaptacija prie naujo laiko gali trukti maždaug 1-1,5 mėnesio. Mažiausiai laiko įvedimas veikia žmones, kurie visą dieną leidžia namuose. Jie nejaučia miego trūkumo, nors ir jaučiasi pavargę. Adaptacija prie naujo laiko jiems trunka vidutiniškai vieną savaitę.

Kaip elgtis, kad vasaros laiko įvedimas kuo mažiau pakenktų sveikatai?

  • Likus kelioms dienoms iki ,,laikrodžio persukimo" eikite anksčiau miegoti, anksčiau pusryčiaukite, o ypatingai paraginkite taip elgtis mokyklą lankančius vaikus.
  • Pirmomis dienomis po vasaros laiko įvedimo rekomenduojama valgyti tik lengvą vakarienę, kad neapsunkintumėte skrandžio ir naktį galėtumėte tinkamai pailsėti
  • Atsisakykite stimuliuojančių gėrimų, kad galėtumėte greičiau užmigti.
  • Jei negalite užmigti, išgerkite vaistažolių arbatos ar šilto pieno su medumi.
  • Lėtinėmis ligomis sergantiems arba intensyviai besigydantiems žmonėms reikia atsargiau vartoti vaistus.
  • Žurnalas Scientific American siūlo dar vieną „pagalbinę priemonę“ – „aušros simuliatorius“, kurie namie šviesą didina palaipsniui, arba programuojamas lempas, kurios įsijungia 20 min. iki numatyto pabudimo.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai