• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2011.02.17
Kasmetiniai krūtų tyrimai gelbsti gyvybes

Tikimybė susirgti krūties vėžiu labiau padidėja nuo 40 m. Kai kurioms moterims rizika yra didesnė. Dažniausiai ši liga nustatoma moterims, sulaukusioms 50 metų, ir vyresnėms. Svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas – mamografija. Tai rentgenologinis krūtų tyrimas, kurio pagalba aptinkami smulkūs krūtų pakitimai. Mamografija - viena iš nedaugelio atrankos priemonių, kuri įrodyta, kad gali išgelbėti gyvybę.

Rizikos faktoriai, kurių negalima pakeisti

  • Lytis – moterys krūties vėžiu serga 100 kartų dažniau, negu vyrai.
  • Amžius – vyresnėms, negu 50m. tenka apie 77 procentai krūties vėžio atvejų
  • Genetiniai rizikos faktoriai –10% krūties vėžio atvejų yra paveldimi.
  • Šeimos istorija – jei krūties vėžiu sirgo artima giminaitė iš mamos ar tėvo pusės iki 50 m. amžiaus.
  • Jei moteris sirgo vienos krūties vėžiu, susirgti kitos krūties vėžiu tikimybė yra 3-4 kartus didesnė.
  • Buvęs krūties apšvitinimas.
  • Menstruacijų laikas – jei mėnesinės prasidėjo iki 12 m. ir baigėsi po 50 m., rizika susirgti krūties vėžiu truputį išauga.

Rizikos faktoriai, susiję su gyvenimo būdu

  • Peroraliniai kontraceptikai gali truputį padidinti riziką susirgti krūties vėžiu.
  • Negimdžiusioms, ar gimdžiusioms pirmą kartą po 30 m. amžiaus rizika susirgti krūties vėžiu truputį didesnė.
  • Pakaitinė hormonų terapija – šie medikamentai gali padidinti riziką sirgti krūties vėžiu.
  • Alkoholis - kasdien gausiau išgeriančioms moterims rizika padidėja 1,5 karto.
  • Nutukimas, ypač menopauzėje, manoma, kad gali padidina riziką.

Naujausi tyrimai rodo, kad pradedant nuo jaunesnio amžiaus ir atliekant dažnesnes patikras, išgelbstima daugiau gyvybių. Nustatyta, kad jei moteriai nuo 40 metų amžiaus kasmet atliekama mamografija, tikimybė numirti nuo krūties vėžio sumažėja apie 40 proc. Kai tyrimai pardedami nuo 50 m. ir atliekami kas 2 metus, tikimybė mirti nuo krūties vėžio sumažėja 23 proc.

Dėmesys atkreiptas ir į galimą žalą, kurią gali sukelti mamografija – įskaitant skausmą tyrimo metu, nerimą dėl klaidingos diagnozės, nerimą dėl klaidingų teigiamų rezultatų, dėl kurių atliekamas papildomas tyrimas ar biopsija. Tyrimo autoriai nustatė, kad 40 – 49 m. amžiaus kasmet besitikrinančios moterys kartą per 10 metų turės klaidingai teigiamą mamogramą.


Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai