Bažnyčios g. 39 A
71123 Šakiai
Tel./faksas 8 345 52 345
El. p. info@sakiaivsb.lt

Ar skiepijatės nuo gripo?

Taip, kiekvienais metais
Kartais, tačiau nereguliariai
Niekuomet nesiskiepiju
Daugiau informacijos















Neinfekcinės ligos ir traumos

2009-09-16

Mokykla be smurto ir patyčių

MOKYKLA BE SMURTO IR PATYČIŲ

vaikas.jpgVisuomenėje vis dažniau kalbama apie smurtą, kuris, sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų gausos, tampa neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi. Smurto pavyzdžių galime rasti gatvėse, namuose, masinėse informavimo priemonėse, ugdymo įstaigose, ir vaikų žaidimuose (žaisluose, kompiuteriniuose žaidimuose). Nuo seno ieškoma paaiškinimo, kodėl žmogus smurtauja. Lietuva yra tarp valstybių pasižyminčių aukštais prievartos rodikliais ir turi nepalankių rizikos faktorių prievartai visuomenėje didėti. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis žymiai daugiau vaikų Lietuvoje jaučiasi nelaimingi. Mokyklos smurtas yra labai didelė problema ir jo atvejų vis daugėja.

Smurtaujantis elgesys skirstomas į keturias bendras kategorijas: žodinis, fizinis, santykių (socialinis) ir naujausia forma, (internetinis). Vaikai, augdami visuomenėje, kur egzistuoja smurtas ir prievarta, gali prarasti pasitikėjimą tiek suaugusiais, tiek bendraamžiais, tiek savimi, išmokti tokių bendravimo būdų, kurie pagrįsti agresija bei prievarta. Jie tampa nesaugūs ir patys kuria nesaugią aplinką.

Mokykla - antroji vaiko bendruomenė, į kurią vaikas patenka po šeimos ir kurioje socializuojasi, įgauna tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžius. Abstraktus Smurtas mokyklose yra sklindanti problema ir tokia, kuriai reikia daugiau dėmesio iš pedagogų, aukštų pareigūnų, ir tyrėjų. Po praėjusių 2 dešimtmečių, mokyklinis smurtas tapo viešo susirūpinimo ir tyrinėjimo tema visame pasaulyje. Dažnai skriaudžiami mokiniai nepasakoja to suaugusiems, jie bijo skriaudėjų, bijo, kad vėl patirs smurtą dėl to jog pasiskųs. Smurtaujama irgi atokiau nuo suaugusių, pavyzdžiui, mokykloje tai gali būti tualetai, rūbinės ir panašiai.

Kasmet vis dažniau nusikalsta moksleiviai (nuo 1994 m. iki 2003 m. nusikaltusių moksleivių skaičius išaugo 2,5 karto). Mokyklose paplitęs smurtas, reketavimas, tyčiojimasis. Lietuvių kalboje nėra tikslaus apibūdinimo kas yra patyčios. Galima rasti įvairių žodžių šiam reiškiniui įvardinti; priekabiavimas, užgauliojimas, ujimas, kabinėjimasis, skriaudimas. Nors daugiau kalbama apie šio reiškinio ypatumus tarp vaikų ir paauglių, tačiau jis būdingas ne tik vaikams, patyčios vyksta šeimoje ir tarp suaugusių darbe.

Kas yra patyčios

Patyčios tai tyčiniai veiksmai ir toks elgesys yra pasikartojantis. Patyčių situacijoje vyrauja psichologinė ar fizinė jėgos prievarta. Patyčios- ko nors darymas kieno apmaudui, piktumui, tyčiojimuisi. Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, kabintis, skaudinti vienas kitą. Yra išskiriamos tiesioginės ir netiesioginės patyčios. Tiesioginės- kai vaikas atvirai puolamas, užgauliojamas bendraamžių pvz.(stumdomas, pravardžiuojamas, grasinama). Netiesioginės patyčios vadiname tokį elgesį, kuomet vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos. Tai vaiko atstūmimas nuo grupės, ignoravimas, nebendravimas, neapykantos prieš vaiką kurstymas.

Patyčių formos

Žodinės patyčios- kuomet vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais. Tai gali būti prasivardžiavimas, grasinimas, pašaipios replikos apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, negalią, išvaizdą. Užrašai apie vaiką skaudinančių žinučių siuntimas mobiliu telefonu, elektroniniu paštu. Fizinės patyčios- tai užgauliojimas veiksmais; pargriovimas, spyrimas ar spardymas, kumščiavimas, stumdymas, rankos užlaužimas, spjaudymas, daiktų gadinimas ir atėmimas, plaukų pešimas. Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose; mokykloje, kieme, namuose ir visur kur vaikai susitinka ir bendrauja. Patyčių situacijoje labai svarbų vaidmenį atlieka stebėtojai, kiti vaikai, kurie mato, kaip vaikas yra žeminamas pvz.(pravardė pasakyta prieš visą klasę yra žymiai skaudesnė nei pasakyta akis į akį. Mokykla yra labai palanki terpė turėti tokią stebėtojų auditoriją. Mokyklose patyčios vyksta įvairiose vietose, bet ten, kur mažiausiai suaugusių. Tai vyksta pertraukų metu.

Vaikų vaidmenys patyčiose

Skriaudėjas - vaikas, kuris tyčiojasi. Auka - vaikas, į kurį nukreipiama agresija. Stebėtojai - vaikai, kurie mato vykstančias patyčias ir įvairiai į jas reaguoja (lieka neutralūs, prisijungia prie patyčių arba bando apginti auką). Būtina suprasti, kad vienas žmogus gali padaryti kažką prieš smurtą, bet daug žmonių gali sustabdyti smurtą. Joks smurtas prieš vaikus nėra pateisinamas; visas smurtas prieš vaikus yra išvengiamas.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 1989 m. lapkričio 20 dieną priėmė Vaiko teisių Konvenciją, kuri pirmą kartą išsamiai apibrėžė vaiko teises, bei įpareigojo valstybes jas gerbti ir garantuoti. Joje buvo numatyti pagrindiniai vaiko (paauglio) teisių apsaugos principai. Šią Konvenciją Lietuvos Respublikos seimas ratifikavo 1995 m. liepos 3 dieną. Konvencijoje numatyta, kad „draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis“. Pagal Konvencijos reikalavimus drausmė mokykloje turi būti palaikoma tik metodais, atspindinčiais pagarba vaiko orumui.

Žinoma atvejų, kai prieš vaikus psichologinį (o kartais ir fizinį) smurtą naudojo policijos pareigūnai, mokytojai, socialiniai darbuotojai (pedagogai), tai yra asmenys, kurie pagal darbo pobūdį privalo ginti vaikus nuo neteisėtų veiksmų, užtikrinti jų teisių ir įstatymų saugomų interesų įgyvendinimą.

Smurtauti prieš vaikus gali tiek suaugę, tiek ir patys vaikai. Didžioji visuomenės dalis jau supranta, kad vaikų smurtas yra opi problema, kurią reikia spręsti, tačiau reikia nepamiršti fakto, jog smurtautojai irgi tobulėja. Jie sugalvoja kaip žiauriau panaudoti jau visiems žinomas smurtavimo formas (kurių yra nemažai), bei sugalvoja naujų smurtavimo būdų.

Smurto prieš vaikus priežastys

Anot specialistų, vaikų traumos ne visada atsitiktinės, dažnai jos priklauso nuo vaikų elgesio, žinių, įpročių saugiai dirbti, žaisti, organizuoti laisvalaikį. Fizinė prievarta, smurtas, agresyvus elgesys, socialinis stresas bei bloga moksleivių psichinė sveikata - taip įvardijami kaip nesaugios aplinkos rodikliai.

Šeimos reikšmė. Manoma, kad tėvų požiūris į smurtą ir atsakomuosius veiksmus gali daryti įtaką vaikų požiūriui į kovą ir agresiją. Smurtas šeimos viduje turi pražūtingą įtaką vaiko elgesiui. Šia prasme nauja tai, kad tėvai vaikus dabar apskritai palieka - išvažiuoja dirbti į užsienį, o jie lieka su močiutėmis. Tad, jei problemos dar nėra, tai ji tikrai greitai bus, nes vaikai auga be tėvų. Paliktiems be tėvų meilės ir ugdymo Lietuvoje vaikams sunkiau prisitaikyti, pritapti, jie dažniau pradeda asocialiai elgtis.

Vaikai išmoksta elgtis iš savo tėvų. Smurtas šeimoje moko vaikus neigiamų dalykų apie žmonių santykius ir kaip elgtis su kitais žmonėmis.

Pavyzdžiui:

  • Tai gali išmokyti juos, kad smurtas yra būdas spręsti konfliktams.
  • Jie išmoksta slapukauti.
  • Jie išmoksta nepasitikėti artimaisiais, ir manyti, kad vaikai kalti dėl smurto, ypač jei smurtavimas pratrūksta po ginčų dėl vaikų.

Jei šeimoje yra toleruojamas smurtas tai vaikai gali manyti, kad smurtas ir meilė yra suderinami ar net neatskiriami dalykai. Dažniausiai žaislus savo vaikams išrenka ir perka jų tėvai ar kiti šeimos nariai. Žaislai, tokie kaip ginklai, gali padidinti vaiko agresyvumą ir polinkį smurtauti. Tokie žaislai kaip pliušiniai gyvūnai ir panašiai – skatina norą bendrauti ir švelnumą.

Aplinkos reikšmė. Patyčių aukomis gali tapti tiek išsiskiriantys iš bendraamžių, tiek ir neturintys išskirtinių bruožų asmenys. Vadinasi, patyčioms daryti įtakos turi ir aplinkos veiksniai: ypač pabrėžtinos reikšmingų suaugusiųjų (tėvų, mokytojų) nuostatos, seniai įvestos taisyklės, elgesys bei reagavimas į žeminantį elgesį.

Dar viena svarbi mokinių smurto priežastis – žemo lygio agresyvios, negatyvios masinės kultūros protrūkis. Neretai smurtas rodomas kaip problemų sprendimo būdas. Didelę įtaką daro žiniasklaida, kurioje vis daugiau smurto. Televizijoje net vaikams skirti animaciniai filmukai rodo kaip reikia smurtauti, net „gerieji“ veikėjai tik taip visi gauna ir pasiekia ko nori. Vaikų neužimtumas, ryški socialinė diferenciacija, smurtas, skurdas, alkoholizmas, agresyvios, negatyvios masinės kultūros, kurioje neretai smurtas vaizduojamas kaip problemų sprendimo būdas, protrūkis. Bendrasis vaikų užimtumas vaikų klubuose, poilsio stovyklose, papildomojo ugdymo programose, vaikų ir jaunimo organizacijose per pastaruosius 10 metų sumažėjo 80%. Mokinių smurto priežasčių galima rasti visur, tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek ir visoje kitoje aplinkoje. Žiaurus elgesys nėra įgimtas dalykas, todėl jo galima išvengti imantis prevencinių priemonių.

Mokinių smurto pasekmės

Smurtas yra pasaulinis reiškinys su nepalankiais padariniais, kuriuos gali jausti daug metų vėliau.

Tyrėjai nustatė, jog 27% patyčių aukų išgyveno nusivylimą gyvenimu. Patyčių aukos išgyvena skriaudą, įtampą, bejėgiškumo jausmą, o tai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek ir emocinę vaiko sveikatą. Jos dažnai jaučia nerimą, liūdesį, prislėgtumą, vienišumą, nesaugumą. Be to, patyčių aukoms būdingas žemas savęs vertinimas.

Nustatyta, jog fizinį smurtą patyrę moksleiviai, lyginant su jo nepatyrusiais, pasižymi blogesne psichologine savijauta, žemesniais vidinės darnos bei savęs vertinimo rodikliais. Suicidiniai polinkiai tarp fizinį smurtą patyrusių moksleivių buvo šešis kartus dažnesni negu tarp to nepatyrusiųjų (78,5 ir 12,5 %). Beveik visi didele suicidine rizika pasižymėję moksleiviai buvo patyrę fizinį smurtą (atitinkamai, 29,0 ir 1,9 %). Smurtas skatina savižudybes, o smurto vaizdų gausu visur ir jį patiria daug vaikų. Vis daugiau vaikų, netgi pradinių klasių mokinių, pradeda vartoti įvairias psichotropines medžiagas, o neblaivūs dažniau smurtauti tiek prieš kitus, tiek prieš save.

10–19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje savižudybės užima 2–3 vietą tarp mirties priežasčių. Per pastaruosius 30 metų vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus savižudybių padaugėjo 8 kartus. Mokykloje patyrę patyčias vaikai, būdami suaugę, kentėjo nuo depresijos ir save vertino neigiamai. Įvertinus patyčių raišką galima išskirti vidines ir išorines patyčių priežastis, tačiau dar nėra tiksliai nustatyta, kas stipriau – genetinės prielaidos, socialinė aplinka ar išmokimas – daro įtaką atsirasti patyčioms. Nėra iki galo nustatytas santykis, kiek prigimtinės psichinės savybės, tokios kaip impulsyvumas, jautrumas bei emocionalumas lemia vaikų agresyvumą, o kokia dalis tenka vaiko aplinkos veiksniams, tokiems kaip tėvų auklėjimo stilius, meilės ir šilumos stoka bei šeimoje patiriamas smurtas.

Pripratome prie kriminalinės statistikos, teigiančios, kad Lietuvoje vaikų nusikalstamumas sudaro apie penktadalį visų išaiškintų nusikaltimų. Ankstyvas agresyvus elgesys yra rizikos veiksnys vėlesniam smurtui ir kriminaliniam elgesiui. Rezultatai įtikinamai liudija apie ryšį tarp mažo vaiko blogo elgesio ir vėlesnio jaunimo smurto.

Parengė Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras


Pirmas puslapis