• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2015.04.07
Pasaulinė sveikatos diena skirta maisto saugai

1_24.jpgRemiantis PSO duomenimis, kasmet pasaulyje su nesaugaus maisto vartojimu siejama maždaug 2 milijonai žmonių (daugiausia vaikų) mirčių. Maiste esančios bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos gali sukelti daugiau nei 200 ligų - nuo viduriavimo iki vėžinių susirgimų.

Pasaulinė sveikatos diena kiekvienais metais minima balandžio 7-ąją
Ši diena - tai galimybė visame pasaulyje atkreipti valstybinių institucijų, ūkininkų, gamintojų, prekybininkų, sveikatos priežiūros specialistų, taip pat vartotojų dėmesį į maisto saugos ir tinkamos mitybos svarbą, bei kiekvieno vaidmenį maisto saugos grandinėje.
Maisto saugai kyla naujos grėsmės dėl nuolat vykstančių maisto gamybos, paskirstymo bei vartojimo pokyčių, dėl aplinkos pokyčių. Antimikrobinis atsparumas taip pat kelia iššūkius nacionalinėms maisto saugos sistemoms. Kelionių, migracijos didėjimas, platesnės prekybinės rinkos didina taršos išplitimo tarptautiniu mastu tikimybę.

Globalizacijos įtaka maisto grandinei
Saugus maistas turi įtakos šalies ekonomikai, prekybai ir turizmui, skatina darnų valstybių vystymąsi. Urbanizacija ir vartojimo įpročių pasikeitimas, intensyvesnis keliavimas gerokai padidino vartotojų poreikį pirkti ir valgyti visuomeninio maitinimosi įstaigose paruoštą maistą. Globalizacija sukėlė didėjantį įvairesnių maisto produktų poreikį, todėl maisto grandinė tampa vis sudėtingesnė.

Kaip sumažinti riziką susirgti ? 
Dažniausiai rizika užsikrėsti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo, kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra. Todėl pateikiame keletą pagrindinių patarimų. 

Gerai termiškai paruošti. Gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Yra žinoma, kad kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78˚C, mikrobai žūva. Todėl pravartu matuoti temperatūrą bet kokio kepsnio, apkepo su kiaušiniais viduje. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip šiluminiai apruošti. 

„Nesukryžiuoti“. Maistą gaminkite taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą. Todėl gaminant maistą, kuo dažniau plauti rankas, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Stenkitės, kad šaldytuve laikomi gatavi produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų. 
Atvėsinti. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti. 
Plauti, valyti. Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu. Todėl visada plaukite rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Nuolat dezinfekuokite kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti. Ypatingai gerai reikėtų plautis rankas (geriausiai su antibakteriniu muilu), pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga, arba patys turite žarnyno funkcijos sutrikimų.

Visuomenės sveikatos specialistė Danguolė Norkevičiūtė


Atgal

Mūsų draugai