{"id":10485,"date":"2026-03-05T11:10:18","date_gmt":"2026-03-05T08:10:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=10485"},"modified":"2026-03-05T15:19:31","modified_gmt":"2026-03-05T12:19:31","slug":"mokslininkas-isaiskino-amzina-ginca-ar-cukrus-vaisiuose-toks-pats-zalingas-kaip-cukrineje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=10485","title":{"rendered":"Mokslininkas i\u0161ai\u0161kino am\u017ein\u0105 gin\u010d\u0105: ar cukrus vaisiuose toks pats \u017ealingas kaip cukrin\u0117je"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eCukrus saldumynuose labai skiriasi nuo cukraus vaisiuose\u201c, \u2013 teigia neseniai LRT.lt interviu dav\u0119s mitybos mokslininkas i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos dr. Colinas Robertsonas. Jo teiginys suk\u0117l\u0117 diskusij\u0105, ar tikrai cukrus vaisiuose sveikesnis u\u017e cukr\u0173 pyrag\u0117lyje ar kolos stiklin\u0117je. Juk da\u017enai girdime, kad cukrus yra cukrus, ir nesvarbu, i\u0161 kur j\u012f gausime. LRT.lt pakalbint\u0173 lietuvi\u0173 mokslinink\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskyr\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>T. Vai\u010di\u016bnas reabilituoja vaisiuose esant\u012f cukr\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Biomedicinos moksl\u0173 daktaras Tomas Vai\u010di\u016bnas sako, kad klaidinga matuoti ir lyginti cukraus kiek\u012f, pavyzd\u017eiui, obuolyje ir limonado stiklin\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTaip. Abstrak\u010diai \u017ei\u016brint, pad\u0117j\u0119 ant stalo obuol\u012f ir gazuot\u0105 g\u0117rim\u0105, galime suskai\u010diuoti juose esan\u010dius angliavandenius, arba kitaip \u2013 cukr\u0173. Ta\u010diau yra esminis skirtumas tarp to, kaip organizmas reaguoja ir vir\u0161kina skirtingus angliavandenius. Svarbu, kokia forma \u012f m\u016bs\u0173 vir\u0161kinimo sistem\u0105 patenka angliavandeniai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jeigu valgome nat\u016bralius, \u0161vie\u017eius vaisius ir uogas, gauname sud\u0117tini\u0173 angliavandeni\u0173 (juos, skirtingai nei greituosius angliavandenius, organizmas skaido l\u0117tai, u\u017etikrindamas tolyg\u0173 energijos tiekim\u0105 ir sotumo jausm\u0105, \u2013 aut. past.), o \u012fprastame cukruje ar saldikliuose turime trump\u0105j\u0105 angliavandeni\u0173 grandin\u0119. Dar kitaip \u2013 greituosius angliavandenius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160ie du angliavandeniai turi skirting\u0105 metabolin\u012f atsak\u0105. Valgydami vaisius ir uogas mes be ilgos grandin\u0117s angliavandeni\u0173 kartu gauname ir maistini\u0173 skaidul\u0173, polifenoli\u0173 bei kit\u0173 biologi\u0161kai aktyvi\u0173 jungini\u0173. B\u016btent jie i\u0161 esm\u0117s ir kei\u010dia tai, kaip organizmas apdoroja juose esant\u012f cukr\u0173\u201c, \u2013 pasakoja mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Fruktoz\u0117 nelygu fruktozei<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak T. Vai\u010di\u016bno, vaisiuose esan\u010dios tirpiosios skaidulos l\u0117tina skrand\u017eio i\u0161tu\u0161t\u0117jim\u0105 ir \u0161velnina gliukoz\u0117s kiekio did\u0117jim\u0105 kraujyje. Tod\u0117l mes turime ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 patirti insulino \u0161uolius. Kitaip sakant \u2013 staigius gliukoz\u0117s kiekio svyravimus, kurie b\u016bdingi valgant paprast\u0105 cukr\u0173 \u2013 greituosius angliavandenius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eJuolab kad fruktoz\u0117 fruktozei n\u0117ra lygu. Ji gali b\u016bti sveikatai nepalanki saldiklio pavidalu ir visos strukt\u016bros, kuri yra vaisiuose ar uogose. Ka\u017ekod\u0117l daugelis vis dar painioja fruktoz\u0119 vaisiuose ir izoliuotos formos fruktoz\u0119, esan\u010di\u0105, pavyzd\u017eiui, vaisi\u0173 sirupuose. \u0160ie tikrai n\u0117ra palank\u016bs sveikatai\u201c, \u2013 paai\u0161kina biomedicinos moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">T. Vai\u010di\u016bnas pabr\u0117\u017eia, kad kartu su ilgos grandin\u0117s angliavandeniais vaisiuose ir uogose esantys polifenoliai veikia kaip stipr\u016bs antioksidantai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eYra tyrim\u0173, rodan\u010di\u0173, kad b\u016btent antioksidantai l\u0117tina gliukoz\u0117s pasisavinim\u0105 ir dar kovoja su oksidaciniu stresu organizme.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u010cia ir yra esminis skirtumas tarp fruktoz\u0117s vaisiuose ir \u012fprasto cukraus, pavyzd\u017eiui, saldumynuose\u201c, \u2013 paai\u0161kina T. Vai\u010di\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaisiai ir sultys \u2013 nauda ir \u017eala<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tiesa, mokslininkas akcentuoja, kad naudos organizmui i\u0161 vaisi\u0173 nebus, jeigu vartosite juos koncentruot\u0173 sul\u010di\u0173 pavidalu. Taip pat nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad dienos racionas netur\u0117t\u0173 susidaryti vien i\u0161 vais\u0173 ir uog\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eBazin\u0117 rekomendacija \u2013 du puodeliai supjaustyt\u0173 \u012fvairi\u0173 vaisi\u0173 ir uog\u0173 per dien\u0105\u201c, \u2013 pataria mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Prof. R. Stukas teigia, kad cukrus yra cukrus<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vilniaus universiteto Visuomen\u0117s sveikatos katedros ved\u0117jas, profesorius Rimantas Stukas teigia prie\u0161ingai. Jis sako, kad cukrus yra cukrus ir visai nesvarbu, kokiu pavidalu j\u012f vartosime.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTiek vaisiuose, tik cukrin\u0117je esantis cukrus priklauso smulkiems molekuliniams angliavandeniams. Taip, gal \u012fsisavinimo greitis organizme skirsis, bet finalas tai tas pats. Tod\u0117l cukrus netur\u0117t\u0173 sudaryti daugiau nei 10 procent\u0173 viso dienos raciono gaunamos energijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Problema dar ir ta, kad \u017emon\u0117s da\u017enai valgo vadinam\u0105j\u012f nematom\u0105 cukr\u0173, kuris dedamas ir \u012f duon\u0105, ir \u012f kitus nesald\u017eius produktus. Taip per dien\u0105 suvartoja per didel\u012f kiek\u012f prid\u0117tinio cukraus. Valgydami vaisius ir uogas tikrai tiek cukraus nesuvartosime. \u017dinoma, jeigu nevalgysime vynuogi\u0173 kilogramais\u201c, \u2013 sako profesorius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ne daugiau kaip 250 gram\u0173 vaisi\u0173 per dien\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jis taip pat pabr\u0117\u017eia, kad valgyti reikia pa\u010dius vaisius, o ne j\u0173 koncentruotas sultis gerti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201ePagal dabartines rekomendacijas vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 rekomenduojama per dien\u0105 suvalgyti apie 500 gram\u0173. Dar\u017eovi\u0173 \u0161iame kiekyje tur\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau nei vaisi\u0173, o vaisi\u0173 dienos porcija \u2013 ne daugiau nei 250 gram\u0173. Dviej\u0173 obuoli\u0173 per dien\u0105 yra daugiau nei gana. Geriau tegul \u017emon\u0117s morkas valgo\u201c, \u2013 sako prof. R. Stukas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eCukrus saldumynuose labai skiriasi nuo cukraus vaisiuose\u201c, \u2013 teigia neseniai LRT.lt interviu dav\u0119s mitybos mokslininkas i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos dr. Colinas Robertsonas. Jo teiginys suk\u0117l\u0117 diskusij\u0105, ar tikrai cukrus vaisiuose sveikesnis u\u017e cukr\u0173 pyrag\u0117lyje ar kolos stiklin\u0117je. Juk da\u017enai girdime, kad cukrus yra cukrus, ir nesvarbu, i\u0161 kur j\u012f gausime. LRT.lt pakalbint\u0173 lietuvi\u0173 mokslinink\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskyr\u0117.&nbsp; [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10486,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-10485","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=10485"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10485\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10487,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10485\/revisions\/10487"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/10486"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=10485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=10485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=10485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}