\u201eKai kalbu visuomen\u0117je apie nutukim\u0105, du tre\u010ddaliai \u017emoni\u0173 u\u017esiklijuoja lengv\u0105 \u0161ypsen\u0117l\u0119: tai n\u0117ra b\u0117da, tiesiog reikia ma\u017eiau valgyti, daugiau jud\u0117ti ir tiek\u201c, \u2013 atsain\u0173 visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f nutukim\u0105 pateikia dietolog\u0117 Edita Gavelien\u0117. Tuo metu nutukimo statistika Lietuvoje ver\u010dia imtis grie\u017et\u0173 priemoni\u0173: \u201eJeigu \u0161iandien nesugeb\u0117sime pakeisti \u0161i\u0173 tendencij\u0173, rizikuojame tur\u0117ti kart\u0105, kuri sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei j\u0173 t\u0117vai.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Vaik\u0173 nutukimas \u0161iandien rei\u0161kia rytojaus l\u0117tini\u0173 lig\u0173 bang\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasaulin\u0117s nutukimo dienos proga Seime organizuota konferencija \u201eNutukimas \u2013 auganti visuomen\u0117s sveikatos na\u0161ta: koki\u0173 sistemini\u0173 sprendim\u0173 reikia \u0161iandien?\u201c.<\/p>\n\n\n\n Pasak Seimo Sveikatos reikal\u0173 komiteto nario profesoriaus Sauliaus \u010caplinsko, faktai ned\u017eiugina: \u0161iuo metu daugiau nei pus\u0117 Lietuvos suaugusi\u0173j\u0173 turi antsvorio, apie penktadal\u012f \u2013 serga nutukimu. Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 populiacijoje antsvoris ar nutukimas nustatomas ma\u017edaug kas penktam.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai jau ne tik statistika, bet rimtas signalas apie m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s sveikatos ateit\u012f. Vaik\u0173 nutukimas \u0161iandien rei\u0161kia rytojaus l\u0117tini\u0173 lig\u0173 bang\u0105: daugiau antrojo tipo cukrinio diabeto, daugiau \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, kit\u0173 sveikatos problem\u0173 jauname am\u017eiuje\u201c, \u2013 kalb\u0117jo prof. S. \u010caplinskas ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad vaik\u0173 nutukimas yra ne tik \u0161eimos, bet ir visos valstyb\u0117s problema.<\/p>\n\n\n\n \u201eJeigu \u0161iandien nesugeb\u0117sime pakeisti \u0161i\u0173 tendencij\u0173, rizikuojame tur\u0117ti kart\u0105, kuri sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei j\u0173 t\u0117vai\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 Seimo narys.<\/p>\n\n\n\n Gresia nesveiko maisto ribojimai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasak jo, reik\u0117t\u0173 imtis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacij\u0173 nutukimo prevencijai: nesveiko maisto prieinamumo ribojimo, sald\u017ei\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 apmokestinimo, sveiko maisto prieinamumo didinimo, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 ir dvira\u010di\u0173 tak\u0173 infrastrukt\u016bros pl\u0117tros, sveikos gyvensenos \u012fpro\u010di\u0173 diegimo nuo vaikyst\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Vilniaus universiteto Visuomen\u0117s sveikatos katedros ved\u0117jas, profesorius Rimantas Stukas teigia, kad m\u016bs\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105moningumas renkantis maist\u0105 dar n\u0117ra auk\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n \u201eKaip rodo tyrimai, tik ma\u017edaug 20 proc. gyventoj\u0173 pirkdami maist\u0105 pagalvoja apie savo sveikat\u0105. Pagrindiniai kriterijai: maisto skonis ir kaina\u201c, \u2013 sako profesorius ir mano, kad reik\u0117t\u0173 keisti tikslin\u0119 atsaking\u0173 institucij\u0173 komunikacij\u0105, nes efektas kol kas menkas.<\/p>\n\n\n\n Pasak prof. R. Stuko, lietuviai vis dar per daug vartoja riebaus maisto, druskos ir cukraus, o dar\u017eovi\u0173 valgo per ma\u017eai. Fizinis aktyvumas visuomen\u0117je taip pat nepakankamas.<\/p>\n\n\n\n Vaikai nesp\u0117ja mokykloje papietauti<\/strong><\/p>\n\n\n\n Santaros klinik\u0173 Pediatrijos centro gydytoja dietolog\u0117 Just\u0117 Parnarauskien\u0117 savo praktikoje pastebi daug sistemini\u0173 klaid\u0173, kurios prisideda prie vaik\u0173 antsvorio ir nutukimo.<\/p>\n\n\n\n \u201eMes turime ger\u0105 reglament\u0105, kok\u012f maist\u0105 vaikai tur\u0117t\u0173 gauti mokyklose, bet n\u0117ra galimybi\u0173 j\u012f \u012fgyvendinti. Vaikai mokykloje da\u017eniausiai neturi laiko pavalgyti piet\u0173. Pertrauka per trumpa ir da\u017enas vaikas nesp\u0117ja sulaukti valgyklos eil\u0117je. Pavyzd\u017eiui, mokykloje apie 800 vaik\u0173, o ilgoji pertrauka \u2013 30 minu\u010di\u0173. Ne\u017einau, kokio dyd\u017eio turi b\u016bti valgyklos paj\u0117gumai, kad aptarnaut\u0173 tok\u012f skai\u010di\u0173 mokini\u0173.<\/p>\n\n\n\n Antras dalykas \u2013 ne visos maist\u0105 gaminan\u010dios \u012fmon\u0117s teikia prioritet\u0105 maisto skoniui ir i\u0161vaizdai.<\/p>\n\n\n\n Kita problema \u2013 nesp\u0117j\u0119 pavalgyti vaikai pirm\u0105 normal\u0173 maist\u0105 gauna ketvirt\u0105, penkt\u0105 valand\u0105 vakaro, nes pusry\u010di\u0173 namie nevalgo\u201c, \u2013 sistemos b\u0117das d\u0117sto gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Medik\u0117 pamin\u0117jo ir su nutukimu glaud\u017eiai susijusi\u0105 emocin\u0119 vaik\u0173 sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eNe visada ai\u0161ki prie\u017eastis: ar vaikas d\u0117l psichologini\u0173 problem\u0173 mokykloje u\u017esidaro namuose ir u\u017ekand\u017eiauja, ar jis vengia bendrauti jau d\u0117l to, kad turi antsvorio, d\u0117l kurio patiria paty\u010dias\u201c, \u2013 sako vaik\u0173 gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Nutukimas yra daugiau nei 300 kit\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kita Santaros klinik\u0173 gydytoja dietolog\u0117 Edita Gavelien\u0117 prabilo apie nutukimu sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 emocin\u0119 sveikat\u0105 ir visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f.<\/p>\n\n\n\n \u201eSu nutukimu sergan\u010diaisiais dirbu ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f ir kai kalbu visuomen\u0117je apie nutukim\u0105, du tre\u010ddaliai \u017emoni\u0173 u\u017esiklijuoja lengv\u0105 \u0161ypsen\u0117l\u0119: tai n\u0117ra b\u0117da, tiesiog reikia ma\u017eiau valgyti, daugiau jud\u0117ti ir tiek.<\/p>\n\n\n\n Tai li\u016bdina, nes i\u0161sivyst\u0119s pasaulis jau seniai suprato, kad tai n\u0117ra taip paprasta. Nutukimas yra l\u0117tin\u0117 liga. Liga, kuri yra linkusi atsinaujinti. Jai b\u016bdingas perteklinis, nenormalus riebal\u0173 kaupimasis k\u016bne. Tai yra riebalinio audinio i\u0161ve\u0161\u0117jimas ten, kur jo neturi b\u016bti.<\/p>\n\n\n\n Jau daug syki\u0173 min\u0117jome, kad nutukimas didina daugelio kit\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 ir prie\u0161laikin\u012f mirtingum\u0105. Nutukimas yra daugiau nei 300 kit\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys\u201c, \u2013 pasakojo dietolog\u0117 E. Gavelien\u0117.<\/p>\n\n\n\n lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eKai kalbu visuomen\u0117je apie nutukim\u0105, du tre\u010ddaliai \u017emoni\u0173 u\u017esiklijuoja lengv\u0105 \u0161ypsen\u0117l\u0119: tai n\u0117ra b\u0117da, tiesiog reikia ma\u017eiau valgyti, daugiau jud\u0117ti ir tiek\u201c, \u2013 atsain\u0173 visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f nutukim\u0105 pateikia dietolog\u0117 Edita Gavelien\u0117. Tuo metu nutukimo statistika Lietuvoje ver\u010dia imtis grie\u017et\u0173 priemoni\u0173: \u201eJeigu \u0161iandien nesugeb\u0117sime pakeisti \u0161i\u0173 tendencij\u0173, rizikuojame tur\u0117ti kart\u0105, kuri sirgs daugiau ir gyvens […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10502,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-10501","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10501","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=10501"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10501\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10503,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10501\/revisions\/10503"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/10502"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=10501"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=10501"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=10501"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}