{"id":10954,"date":"2026-05-20T10:30:12","date_gmt":"2026-05-20T07:30:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=10954"},"modified":"2026-05-20T10:30:12","modified_gmt":"2026-05-20T07:30:12","slug":"higienos-institutas-pernai-daugiausia-zmoniu-mire-nuo-kraujotakos-sistemos-ligu-ir-piktybiniu-naviku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=10954","title":{"rendered":"Higienos institutas: pernai daugiausia \u017emoni\u0173 mir\u0117 nuo kraujotakos sistemos lig\u0173 ir piktybini\u0173 navik\u0173"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pristato i\u0161ankstinius 2025 met\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 duomenis<\/strong>.&nbsp;<strong>Jie<\/strong>&nbsp;<strong>rodo<\/strong>,<strong>&nbsp;kad bendras mirtingumas \u0161alyje i\u0161lieka stabilus<\/strong>,<strong>&nbsp;o pagrindin\u0117s mirties prie\u017eastys nesikei\u010dia&nbsp;<\/strong>\u2013&nbsp;<strong>j\u0173&nbsp;<\/strong><strong>did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sudaro kraujotakos sistemos ligos<\/strong>,<strong>&nbsp;piktybiniai navikai<\/strong>,<strong>&nbsp;i\u0161orin\u0117s mirties prie\u017eastys ir vir\u0161kinimo sistemos ligos \u2013 \u0161ios keturios prie\u017eastys sudaro net 83,9 proc. vis\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuvoje 2025 m. mir\u0117 37 491 \u017emogus, t. y. 38 asmenimis daugiau negu 2024 metais. Nuo kraujotakos sistemos lig\u0173 mir\u0117 daugiau nei pus\u0117 vis\u0173 mirusi\u0173j\u0173 \u2013&nbsp; 51,3 proc. Nuo piktybini\u0173 navik\u0173 mir\u0117 21,2 proc., d\u0117l i\u0161orini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 5,8 proc., o nuo vir\u0161kinimo sistemos lig\u0173 \u2013 5,6 proc. vis\u0173 mirusi\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vyr\u0173 mirties prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2025 m. Lietuvoje mir\u0117 18 212 vyr\u0173, lyginant su 2024 m. \u2013 119 vyr\u0173 ma\u017eiau. Daugiausia (44,8 proc.) vyr\u0173 mir\u0117 nuo kraujotakos sistemos lig\u0173, i\u0161 kuri\u0173 61,7 proc. mir\u0117 nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, 18,8 proc. \u2013 nuo smegen\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173, 9,5 proc. \u2013 nuo hipertenzini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo piktybini\u0173 navik\u0173 mir\u0117 4 342 vyrai. Trach\u0117jos, bronch\u0173 ir plau\u010di\u0173 piktybiniai navikai sudar\u0117 19,8 proc., prie\u0161in\u0117s liaukos \u2013 11,9 proc., skrand\u017eio \u2013 7,6 proc. mirusi\u0173 nuo piktybini\u0173 navik\u0173 vyr\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Nuo trach\u0117jos, bronch\u0173 ir plau\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 mir\u0117 3 kartus daugiau vyr\u0173 negu moter\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">8,5 proc. vis\u0173 mirusi\u0173 vyr\u0173 \u017euvo d\u0117l i\u0161orini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. I\u0161 1 556 d\u0117l i\u0161orini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 mirusi\u0173 vyr\u0173 60,2 proc. mir\u0117 d\u0117l nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 (\u012fvykus transporto \u012fvykiui, nukritus, paskendus, atsitiktinai apsinuodijus), 27,1 proc. \u2013 d\u0117l savi\u017eudybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vir\u0161kinimo sistemos ligos sudar\u0117 6,2 proc. vyr\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Nuo j\u0173 mir\u0117 1 123 vyrai \u2013 i\u0161 j\u0173 22,3 proc. \u2013 nuo kepen\u0173 ciroz\u0117s ir fibroz\u0117s, 21 proc. \u2013 nuo alkoholin\u0117s kepen\u0173 ligos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Moter\u0173 mirties prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2025 m. Lietuvoje mir\u0117 19 279 moterys, palyginti su 2024 m. \u2013 157 moterimis daugiau. Daugiausia moter\u0173 (57,4 proc.) mir\u0117 nuo kraujotakos sistemos lig\u0173: 59,7 proc. j\u0173 mir\u0117 nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, 22,7 proc. \u2013 nuo smegen\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173, 11,2 proc. \u2013 nuo hipertenzini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo piktybini\u0173 navik\u0173 mir\u0117 3 601 moteris (18,7 proc. vis\u0173 mirusi\u0173 moter\u0173). I\u0161 j\u0173 daugiausia mir\u0117 nuo kr\u016bties (15,4 proc.), trach\u0117jos, bronch\u0173 ir plau\u010di\u0173 (8,1 proc.), bei kasos (7,7 proc.) piktybini\u0173 navik\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tre\u010dioje vietoje moter\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 strukt\u016broje \u2013 vir\u0161kinimo sistemos ligos. Nuo j\u0173 mir\u0117 975 moterys (5,1 proc. vis\u0173 mirusi\u0173 moter\u0173).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117l i\u0161orini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 mir\u0117 630 moter\u0173, kas sudar\u0117 3,3 proc. vis\u0173 mirusi\u0173 moter\u0173. I\u0161 j\u0173 d\u0117l nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 \u017euvo 70 proc. moter\u0173, d\u0117l savi\u017eudybi\u0173 \u2013 16,3 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaik\u0173 mirties prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo 2014 iki 2022 m. ma\u017e\u0117jo 1\u201317 met\u0173 am\u017eiaus mirusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius. 2023 m. mirusi\u0173 tokio am\u017eiaus vaik\u0173 padaug\u0117jo iki 83, o pastaraisiais metais v\u0117l ma\u017e\u0117ja. 2025 m. mir\u0117 64 1\u201317 met\u0173 am\u017eiaus vaikai (43 berniukai ir 21 mergait\u0117).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagrindin\u0117s 1\u201317 met\u0173 am\u017eiaus vaik\u0173 mirties prie\u017eastys: i\u0161orin\u0117s mirties prie\u017eastys (48,4 proc.), piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir \u012fgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.). D\u0117l i\u0161orini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 mir\u0117 31 vaikas (23 berniukai ir 8 mergait\u0117s).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Duomenys parengti remiantis Mirties atvej\u0173 ir j\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 valstyb\u0117s registro informacija. Mirties prie\u017eastys klasifikuojamos pagal Tarptautin\u0119 lig\u0173 klasifikacij\u0105 (TLK-10-AM). I\u0161sam\u016bs Lietuvos ir savivaldybi\u0173 duomenys pateikiami leidinyje&nbsp;<\/em><a href=\"https:\/\/www.hi.lt\/sveikatos-statistikos-leidiniai\/#--mirties-priezastys\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\"><em>\u201eMirties prie\u017eastys 2025\u201c (i\u0161ankstiniai duomenys)<\/em><\/a><em>. Taip pat atnaujinta Mirties prie\u017eas\u010di\u0173 paie\u0161kos priemon\u0117 ir&nbsp;<\/em><a href=\"https:\/\/app.powerbi.com\/view?r=eyJrIjoiZWUzNjMxNzMtMzI3OS00YWEyLTkxZmEtNDkxNzZhZjI2NmY3IiwidCI6Ijc0ZjQ2YThjLWRkNTMtNDBjZi1iOGMyLWYyNmNkMTBiZDJkYiIsImMiOjl9\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\"><em>interaktyvi \u0161vieslent\u0117 \u201eMirties prie\u017eastys Lietuvoje\u201c<\/em><\/a><em>.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>HI informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pristato i\u0161ankstinius 2025 met\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 duomenis.&nbsp;Jie&nbsp;rodo,&nbsp;kad bendras mirtingumas \u0161alyje i\u0161lieka stabilus,&nbsp;o pagrindin\u0117s mirties prie\u017eastys nesikei\u010dia&nbsp;\u2013&nbsp;j\u0173&nbsp;did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sudaro kraujotakos sistemos ligos,&nbsp;piktybiniai navikai,&nbsp;i\u0161orin\u0117s mirties prie\u017eastys ir vir\u0161kinimo sistemos ligos \u2013 \u0161ios keturios prie\u017eastys sudaro net 83,9 proc. vis\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Lietuvoje 2025 m. mir\u0117 37 491 \u017emogus, t. y. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10955,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-10954","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10954","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=10954"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10954\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10956,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/10954\/revisions\/10956"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/10955"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=10954"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=10954"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=10954"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}