Nors informacijos apie sveikat\u0105 \u0161iandien netr\u016bksta, susirgus da\u017enai atsiranda daugiau klausim\u0173 nei atsakym\u0173. \u0160eimos gydytoja Just\u0117 Latauskien\u0117 pasakoja apie ilgalaik\u012f ry\u0161\u012f su pacientais, j\u0173 baimes ir l\u016bkes\u010dius, o taip pat apie tai, su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais kasdien susiduria patys gydytojai.<\/p>\n\n\n\n
Ji sako, kad b\u016btent ilgalaikis ry\u0161ys su pacientu yra viena did\u017eiausi\u0173 \u0161ios specialyb\u0117s privilegij\u0173. Skirtingai nei skubios pagalbos grandyje, \u0161eimos gydytojas \u017emog\u0173 paprastai mato daugyb\u0119 kart\u0173 \u2013 kartais met\u0173 metus.<\/p>\n\n\n\n
\u201eYpa\u010d kalbant apie l\u0117tines problemas ar klausimus, kuriems \u017emogus net neturi \u017eodyno, labai svarbu, kad jis gali ateiti v\u0117l ir v\u0117l. Kartais \u017emogus net ne\u017eino, kad tai, k\u0105 jau\u010dia, yra patologija\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja.<\/p>\n\n\n\n
Anot jos, sveikatos problem\u0173 ne visada pavyksta i\u0161spr\u0119sti per vien\u0105 vizit\u0105. Kartais prireikia keli\u0173 pokalbi\u0173, papildom\u0173 tyrim\u0173 ar pakartotini\u0173 konsultacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201eM\u016bs\u0173 kabinetuose kontaktas yra t\u0119stinis. B\u016bna problem\u0173, kurias galima i\u0161spr\u0119sti per penkiolika minu\u010di\u0173, bet labai da\u017enai b\u016bna penkiolika minu\u010di\u0173 \u0161i\u0105 savait\u0119, penkiolika \u2013 kit\u0105, dar vienas pokalbis v\u0117liau\u201c, \u2013 sako J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Liga pakei\u010dia<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gydytoja pastebi, kad susirg\u0119s \u017emogus da\u017enai pasikei\u010dia \u2013 tampa piktas, i\u0161sigand\u0119s ar sutrik\u0119s, ta\u010diau tai yra ligos, o ne charakterio i\u0161rai\u0161ka.<\/p>\n\n\n\n \u201e\u010cia n\u0117ra moralinio vertinimo. Susirg\u0119s \u017emogus gali parodyti t\u0105 savo pus\u0119, kuri sveikam nepasirodyt\u0173 \u2013 b\u016bti piktas, i\u0161sigand\u0119s, sutrik\u0119s. Bet pacientas negali b\u016bti blogas\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n Pasak J. Latauskien\u0117s, liga beveik visada palie\u010dia ne tik pat\u012f \u017emog\u0173, bet ir jo artimuosius, kurie neretai tampa svarbia gydymo proceso dalimi.<\/p>\n\n\n\n \u201eYra lig\u0173, su kuriomis \u017emon\u0117s turi dirbti, ir kartais ne jie vieni \u2013 kartu dirba visa \u0161eima, kad \u017emogus likt\u0173 gyvas ir patirt\u0173 kuo ma\u017eiau kan\u010dios\u201c, \u2013 teigia gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Kalb\u0117dama apie tai, k\u0105 pacientai kartais vadina medicinos stebuklais, J. Latauskien\u0117 sako, kad da\u017eniausiai tai b\u016bna paprasti, bet \u017emogui labai svarb\u016bs dalykai \u2013 vis\u0173 pirma skausmo suvaldymas.<\/p>\n\n\n\n Ji pasakoja, kad pacientai neretai ateina susitaik\u0119 su mintimi, jog teks gyventi su skausmu, ta\u010diau situacija pasikei\u010dia, kai jis suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n \u201eKartais \u017emogus sako: \u201eVau, dav\u0117t man vien\u0105 recept\u0105, o pasirodo, man tik tiek reik\u0117jo\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Anot jos, medicinoje svarb\u016bs poky\u010diai susij\u0119 ne tik su fizini\u0173 simptom\u0173 ma\u017einimu, bet ir su tuo, kaip \u017emogus priima savo lig\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eMano, kaip gydytojos, matomi stebuklai daugiausia b\u016bna susij\u0119 su tuo, kaip \u017emon\u0117s nori gyventi. Mes, gydytojai, stengiam\u0117s, kad neb\u016bt\u0173 to blogo dalyko, ir \u017emogus pats to nori. Bet kartais paai\u0161k\u0117ja, kad ir tame procese yra ka\u017ekas gero \u2013 jog i\u0161 \u0161ios patirties jis i\u0161eis paaug\u0119s, su daugiau sav\u0119s\u201c, \u2013 kalba J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n \u017dmon\u0117s nori su\u017einoti vis daugiau<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kalb\u0117dama apie eiles sveikatos sistemoje, J. Latauskien\u0117 sako, kad jos yra nat\u016brali augan\u010di\u0173 medicinos galimybi\u0173 pasekm\u0117.<\/p>\n\n\n\n \u201eVienintel\u0117 situacija, kai neb\u016bt\u0173 eili\u0173, b\u016bt\u0173 tokia, jei gydytojai nieko nedaryt\u0173 arba \u017emon\u0117s pas juos eit\u0173 tik tada, kai jau gresia mirtis\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n Anot pa\u0161nekov\u0117s, kartu auga ir pacient\u0173 l\u016bkes\u010diai \u2013 \u0161iandien \u017emon\u0117s nori su\u017einoti vis daugiau apie savo sveikat\u0105, genetinius tyrimus, organizmo poky\u010dius.<\/p>\n\n\n\n \u201eMes esame k\u016brybinga r\u016b\u0161is \u2013 prisikuriame problem\u0173 ir j\u0173 dar prisikursime, rasime vis daugiau viet\u0173, kur galima laukti gydytojo pagalbos. Manau, medicina tik pl\u0117sis\u201c, \u2013 pastebi J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pasak gydytojos, kalbos apie \u201enegaut\u0105 talon\u0105\u201c ar \u201enesp\u0117jus\u012f gydytoj\u0105\u201c da\u017enai atskleid\u017eia ne tik sistemos problemas, bet ir augan\u010dius pacient\u0173 l\u016bkes\u010dius. Vis d\u0117lto, anot jos, vien j\u0173 suma\u017einimas problemos nei\u0161spr\u0119st\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eBe abejo, lengviausias b\u016bdas gyvenimu d\u017eiaugtis yra susima\u017einti l\u016bkes\u010dius. Bet tikrai yra labai daug sistemini\u0173 dalyk\u0173. Jei paliksime tik gydytojus, medicina tiesiog neveiks\u201c, \u2013 sako J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad gydytoj\u0173 darbas turi b\u016bti organizuojamas taip, jog sistema gal\u0117t\u0173 veikti visiems.<\/p>\n\n\n\n \u201eKiekvienas gydytojas, gav\u0119s pacient\u0105, nor\u0117t\u0173 j\u012f i\u0161knibin\u0117ti iki galo. Bet kad kas antram \u017emogui nereik\u0117t\u0173 tapti gydytoju, ka\u017ekas turi pasakyti: \u201eViskas, sekantis\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n\n\n\n Anot J. Latauskien\u0117s, pacientai da\u017enai nemato vadybin\u0117s sistemos dalies \u2013 darbo, kuris vyksta planuojant laik\u0105, nustatant prioritetus ir paskirstant ribotus i\u0161teklius.<\/p>\n\n\n\n \u201eTam \u017emogui reikia ir prie\u0161 gydytoj\u0105 atstov\u0117ti, ir pasakyti: tiek laiko negalima skirti, turi b\u016bti pakankamai gerai, ne b\u016btinai idealiai. Kartais tenka pasakyti ir pacientui: kito problema didesn\u0117, tad tu palauk. Gera vadyba yra labai reikalinga, kaip ir politin\u0117 valia ai\u0161kiai apsibr\u0117\u017eti, k\u0105 turi dirbti gydytojas\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n\n\n\n Delsimas kreiptis<\/strong><\/p>\n\n\n\n A. \u010cernauskas taip pat dalijasi patirtimi, kad pacientai skubiosios pagalbos skyriuje da\u017enai baiminasi pa\u010di\u0173 blogiausi\u0173 diagnozi\u0173. Tod\u0117l pirmasis gydytojo u\u017edavinys neretai b\u016bna ne tyrimai, o nerimo suma\u017einimas.<\/p>\n\n\n\n \u201eVietoj to, kad t\u0119s\u010diau klausin\u0117jim\u0105 ir nagrin\u0117jim\u0105, i\u0161kart pasakau: \u201e\u010cia tikrai ne insultas, ne infarktas, galim \u0161nek\u0117ti toliau\u201c. Nuimu 80 procent\u0173 nerimo, ir tada galime normaliai kalb\u0117tis\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n\n\n\n J. Latauskien\u0117 pritaria, kad pacient\u0173 delsim\u0105 kreiptis \u012f medikus da\u017enai lemia ne abejingumas, o baim\u0117. Pasak jos, vengiantis nerimas yra viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u017emon\u0117s atid\u0117lioja vizit\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201e\u017dmogus supranta, kad serga, supranta, k\u0105 ta liga duos, ir tai j\u012f stingdo. \u017dmogui sunku pirm\u0105 kart\u0105 perlipti ir ateiti. Kaip \u012f \u0161alt\u0105 vanden\u012f \u2013 jei nesi prat\u0119s, tu nepulsi \u012f j\u012f. Tai tiesiog fiziologin\u0117 reakcija\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n Gydytoja pastebi, kad \u012f kabinet\u0105 ateina ne tik \u017emon\u0117s, kurie delsia kreiptis pagalbos, bet ir tie, kuriuos nuolat lydi sveikatos nerimas. Pasak jos, pacientus, norin\u010dius nuolat tikrintis profilakti\u0161kai, da\u017enai tenka nuvilti \u2013 medicina negali numatyti vis\u0173 galim\u0173 lig\u0173 ar j\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eLigos yra gana gyvi sutv\u0117rimai. Yra dalyk\u0173, kuriuos mes galime patikrinti, bet daugyb\u0117s \u2013 ne. Negalime i\u0161tirti \u017emogaus gyvenimo s\u0105lyg\u0173, jo santyki\u0173, darbo kr\u016bvio ar mitybos \u012fpro\u010di\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Anot jos, dalis \u017emoni\u0173 \u012f gydytojus kreipiasi tod\u0117l, kad ankstesn\u0117s patirtys su ligomis paliko stipr\u0173 nerim\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eB\u016bna pacient\u0173, kurie gyvenime mat\u0117 per daug ir per anksti. Tai, kas kitiems \u017emon\u0117ms atrodo nedidelis sveikatos sutrikimas, jiems i\u0161 karto tampa prie\u017eastimi ateiti pas gydytoj\u0105\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n Gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad anks\u010diau tokie \u017emon\u0117s da\u017enai b\u016bdavo vadinami hipochondrikais, ta\u010diau \u0161is terminas, jos teigimu, n\u0117ra tinkamas.<\/p>\n\n\n\n \u201eKartais \u017emogaus gyvenimas jam b\u016bna nepalankus, o jo jautrumas niekada neb\u016bna palaikytas. Jo poreikiai lieka neatliepti, ir jis auga tarsi dykumoje, o aplinka dar reikalauja b\u016bti kietam ir tvirtam. Ir, ai\u0161ku, jam skauda \u2013 visk\u0105 skauda\u201c, \u2013 pasakoja J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Jos teigimu, tokiu atveju \u017emogus ima klausti: \u201eKas su manimi negerai?\u201c, nors kartais problema slypi ne pa\u010diame \u017emoguje, o jo gyvenimo aplinkyb\u0117se.<\/p>\n\n\n\n J. Latauskien\u0117 pastebi, kad ligos patirtis kai kuriems \u017emon\u0117ms tampa ypa\u010d stipriu sm\u016bgiu tod\u0117l, kad ji visi\u0161kai neatitinka j\u0173 \u012fsivaizdavimo apie save ir savo gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eB\u016bna \u017emoni\u0173, kurie galvoja, kad yra labai stipr\u016bs, nes gyvenime netur\u0117jo dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Ir kai juos i\u0161tinka liga, kuri i\u0161 \u0161alies gal net neatrodo tokia didel\u0117 problema, j\u0173 pasaulis sugri\u016bva, nes jie pamato, kad n\u0117ra tokie stipr\u016bs, kaip galvojo\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Anot jos, net ir statisti\u0161kai da\u017enos ligos \u017emogui gali tapti tragedija, nes sugriauna jo tur\u0117t\u0105 gyvenimo plan\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201e\u017dmogus galvoja: visk\u0105 dariau teisingai, taip netur\u0117jo nutikti. Ir b\u016btent tod\u0117l, kad dar\u0117 teisingai, gal i\u0161veng\u0117 ka\u017eko baisesnio. Bet jam atrodo: viskas arba nieko. Ir tada tas \u201enieko\u201c tampa labai didelis\u201c, \u2013 pastebi J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Ragina pasiruo\u0161ti prie\u0161 vizit\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n J. Latauskien\u0117 pripa\u017e\u012fsta, kad gydytojo darbe ai\u0161kios ribos tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo da\u017enai i\u0161nyksta. Net ir pasibaigus darbo dienai mintys apie pacientus niekur nedingsta.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai n\u0117ra darbas, kai pasibaigia pacientai, u\u017everi kompiuter\u012f, i\u0161eini namo ir ramu. Vis pagalvoji: ar ger\u0105 doz\u0119 i\u0161ra\u0161iau, ar nereik\u0117jo kitaip, kaip tam \u017emogui sekasi. Tos mintys vis tiek sukasi\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n Kalb\u0117dama apie sveikatos sistem\u0105, gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eiausi\u0173 poky\u010di\u0173 reik\u0117t\u0173 siekti planuojant ne vienerius ar kelerius metus \u012f priek\u012f, o de\u0161imtme\u010diams.<\/p>\n\n\n\n \u201eNor\u0117\u010diau, kad Lietuvoje tur\u0117tume ilgalaikes vizijas \u2013 galvotume ne apie trejus ar ketverius metus, o apie trisde\u0161imt ar keturiasde\u0161imt. Jei norime, kad ateityje \u017emon\u0117s re\u010diau mirt\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, gal reikia orientuotis ne tik \u012f gydym\u0105, bet ir \u012f vaik\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105 ar geresn\u0119 maisto kokyb\u0117s kontrol\u0119\u201c, \u2013 svarsto J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Ji taip pat ragina pacientus aktyviai dom\u0117tis savo liga ir prie\u0161 vizit\u0105 pasiruo\u0161ti svarbiausius klausimus.<\/p>\n\n\n\n \u201eJeigu susirgai, prad\u0117k bent nuo Vikipedijos straipsnio. Prisijaukink terminus, suprask, kas tai yra, pasi\u017ei\u016br\u0117k, kiek \u017emoni\u0173 serga ta liga\u201c, \u2013 pataria gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Anot jos, konsultacij\u0105 verta prad\u0117ti nuo svarbiausios problemos.<\/p>\n\n\n\n \u201eLabai daug \u017emoni\u0173 daro klaid\u0105 prad\u0117dami nuo smulkmen\u0173, galvodami, kad prie svarbiausio klausimo pereis v\u0117liau. Bet laikas ribotas, tod\u0117l reikia i\u0161 karto eiti prie esminio klausimo\u201c, \u2013 sako J. Latauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Ji priduria, kad dalis pacient\u0173 tikisi, jog gydytojas pats supras, kas juos i\u0161 ties\u0173 neramina, nors apie jautriausius dalykus reikia i\u0161dr\u012fsti pasakyti garsiai.<\/p>\n\n\n\n Apibendrindamas pokalb\u012f A. \u010cernauskas sako, kad medicina da\u017enai prasideda ne nuo tyrim\u0173 ar recept\u0173, o nuo pokalbio.<\/p>\n\n\n\n \u201eNuo to, ar \u017emogus ateina pasiruo\u0161\u0119s, ar i\u0161dr\u012fsta paklausti, ar pasako ne tik, kur skauda, bet ir kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 neramina. Per tas de\u0161imt ar penkiolika minu\u010di\u0173 gali \u012fvykti du scenarijai \u2013 formalumas arba reali pagalba. Kartais skirtum\u0105 tarp j\u0173 lemia vienas klausimas \u2013 tas, kurio neu\u017edav\u0117me arba kur\u012f pagaliau i\u0161dr\u012fsome u\u017eduoti\u201c, \u2013 sako skubiosios pagalbos gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Pareng\u0117 lrt.lt autorius Ignas Ramanauskas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nors informacijos apie sveikat\u0105 \u0161iandien netr\u016bksta, susirgus da\u017enai atsiranda daugiau klausim\u0173 nei atsakym\u0173. \u0160eimos gydytoja Just\u0117 Latauskien\u0117 pasakoja apie ilgalaik\u012f ry\u0161\u012f su pacientais, j\u0173 baimes ir l\u016bkes\u010dius, o taip pat apie tai, su kokiais i\u0161\u0161\u016bkiais kasdien susiduria patys gydytojai. Ji sako, kad b\u016btent ilgalaikis ry\u0161ys su pacientu yra viena did\u017eiausi\u0173 \u0161ios specialyb\u0117s privilegij\u0173. Skirtingai nei […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11442,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-11441","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/11441","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=11441"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/11441\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11443,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/11441\/revisions\/11443"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/11442"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=11441"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=11441"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=11441"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}