{"id":1764,"date":"2022-11-30T11:02:57","date_gmt":"2022-11-30T08:02:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1764"},"modified":"2022-11-30T11:02:59","modified_gmt":"2022-11-30T08:02:59","slug":"tyrimas-augaline-mityba-gali-prisideti-prie-mazesnes-rizikos-vyrams-susirgti-zarnyno-veziu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1764","title":{"rendered":"Tyrimas: augalin\u0117 mityba gali prisid\u0117ti prie ma\u017eesn\u0117s rizikos vyrams susirgti \u017earnyno v\u0117\u017eiu"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo duomenimis, valgant vien augalin\u012f maist\u0105 \u017earnyno v\u0117\u017eio rizika vyrams gali suma\u017e\u0117ti daugiau nei penktadaliu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atlikus tyrim\u0105, kuriame dalyvavo 79 952 JAV gyvenantys vyrai, nustatyta, kad t\u0173, kurie valg\u0117 daugiausiai sveiko augalinio maisto, rizika susirgti \u017earnyno v\u0117\u017eiu buvo 22 proc. ma\u017eesn\u0117, ra\u0161o \u201eThe Guardian\u201c. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mokslininkai tokio ry\u0161io nenustat\u0117 moterims, kuri\u0173 tyrime dalyvavo 93 475. Komanda i\u0161sak\u0117 mint\u012f, kad \u0161is ry\u0161ys yra ai\u0161kesnis vyrams, kuri\u0173 bendra rizika susirgti \u017earnyno v\u0117\u017eiu yra didesn\u0117. J\u0173 i\u0161vados paskelbtos \u017eurnale \u201eBMC Medicine\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eStorosios \u017earnos v\u0117\u017eys yra tre\u010dias pagal da\u017enum\u0105 v\u0117\u017eys pasaulyje, o rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu per vis\u0105 gyvenim\u0105 yra viena i\u0161 23 vyrams ir viena i\u0161 25 moterims\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autorius korespondentas Jihye Kim i\u0161 Kyung Hee universiteto Piet\u0173 Kor\u0117joje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNors ankstesni tyrimai rod\u0117, kad augalin\u0117 mityba gali tur\u0117ti \u012ftakos storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencijai, augalinio maisto maistin\u0117s kokyb\u0117s \u012ftaka \u0161iam ry\u0161iui buvo neai\u0161ki. M\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad sveikos augalin\u0117s mitybos vartojimas susij\u0119s su ma\u017eesne storosios \u017earnos v\u0117\u017eio rizika\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslininkai. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atliekant tyrim\u0105 \u017emoni\u0173 buvo klausiama, kaip da\u017enai jie valgo tam tikrus maisto produktus ir g\u0117rimus i\u0161 daugiau nei 180 pozicij\u0173 s\u0105ra\u0161o. J\u0173 taip pat buvo klausiama apie porcij\u0173 dyd\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dalyviai gal\u0117jo pa\u017eym\u0117ti, kad kiekvien\u0105 maisto produkt\u0105 vartoja nuo \u201eniekada arba beveik niekada\u201c iki \u201edu ar daugiau kart\u0173 per dien\u0105\u201c. G\u0117rim\u0173 atveju atsakymai svyravo nuo \u201eniekada arba beveik niekada\u201c iki \u201eketuris ar daugiau kart\u0173 per dien\u0105\u201c. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Maisto produkt\u0173 grup\u0117s buvo suskirstytos \u012f sveik\u0105 augalin\u012f maist\u0105 (neskaldyti gr\u016bdai, vaisiai, dar\u017eov\u0117s, augaliniai aliejai, rie\u0161utai, ank\u0161tiniai augalai, pavyzd\u017eiui, l\u0119\u0161iai ir avin\u017eirniai, arbata ir kava), ma\u017eiau sveik\u0105 augalin\u012f maist\u0105 (rafinuoti gr\u016bdai, vaisi\u0173 sultys, bulv\u0117s, prid\u0117tinis cukrus) ir gyv\u016bnin\u012f maist\u0105 (gyv\u016bniniai riebalai, pieno produktai, kiau\u0161iniai, \u017euvis arba j\u016bros g\u0117ryb\u0117s, m\u0117sa).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSp\u0117jame, kad antioksidantai, esantys tokiuose maisto produktuose kaip vaisiai, dar\u017eov\u0117s ir pilno gr\u016bdo produktai, gali prisid\u0117ti prie storosios \u017earnos v\u0117\u017eio rizikos ma\u017einimo slopindami l\u0117tin\u012f u\u017edegim\u0105, kuris gali sukelti v\u0117\u017e\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 J.Kim. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKadangi vyr\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio rizika paprastai yra didesn\u0117 nei moter\u0173, manome, kad tai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti paai\u0161kinti, kod\u0117l didesnio kiekio sveiko augalinio maisto vartojimas buvo susij\u0119s su ma\u017eesne storosios \u017earnos v\u0117\u017eio rizika vyrams, bet ne moterims\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslininkai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Autoriai nustat\u0117, kad ry\u0161ys tarp vyr\u0173 taip pat skyr\u0117si priklausomai nuo ras\u0117s ir etnin\u0117s priklausomyb\u0117s. Pavyzd\u017eiui, tarp japon\u0173 kilm\u0117s amerikie\u010di\u0173 vyr\u0173 rizika susirgti v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117jo 20 proc., o tarp baltaod\u017ei\u0173 vyr\u0173 \u2013 24 proc. Komanda teig\u0117, kad reikia atlikti daugiau tyrim\u0173 d\u0117l etnini\u0173 grupi\u0173 skirtum\u0173. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo metu \u017earnyno v\u0117\u017eiu susirgo 4976 \u017emon\u0117s (2,9 proc.), be to, buvo atsi\u017evelgta ne tik \u012f mitybos veiksnius, kurie gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos rezultatams, pavyzd\u017eiui, ar \u017emon\u0117s tur\u0117jo antsvorio. Tyr\u0117jai \u012fsp\u0117jo, kad d\u0117l steb\u0117jimo pob\u016bd\u017eio tyrimo dar negalima daryti i\u0161vad\u0173 apie prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f tarp augalinio maisto vartojimo ir storosios \u017earnos v\u0117\u017eio rizikos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.15min.lt informacija<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimo duomenimis, valgant vien augalin\u012f maist\u0105 \u017earnyno v\u0117\u017eio rizika vyrams gali suma\u017e\u0117ti daugiau nei penktadaliu. Atlikus tyrim\u0105, kuriame dalyvavo 79 952 JAV gyvenantys vyrai, nustatyta, kad t\u0173, kurie valg\u0117 daugiausiai sveiko augalinio maisto, rizika susirgti \u017earnyno v\u0117\u017eiu buvo 22 proc. ma\u017eesn\u0117, ra\u0161o \u201eThe Guardian\u201c. Mokslininkai tokio ry\u0161io nenustat\u0117 moterims, kuri\u0173 tyrime dalyvavo 93 475. Komanda [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1765,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1764","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1764","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1764"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1764\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1766,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1764\/revisions\/1766"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1765"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1764"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1764"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1764"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}