{"id":1811,"date":"2022-12-08T16:33:50","date_gmt":"2022-12-08T13:33:50","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1811"},"modified":"2022-12-08T16:33:50","modified_gmt":"2022-12-08T13:33:50","slug":"sventinis-surmulys-kelia-stresa-psichoterapeute-papasakojo-kaip-sustiprinti-emocine-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1811","title":{"rendered":"\u0160ventinis \u0161urmulys kelia stres\u0105? Psichoterapeut\u0117 papasakojo, kaip sustiprinti emocin\u0119 sveikat\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kasdien besikei\u010dian\u010diame pasaulyje \u017emon\u0117s vis da\u017eniau susiduria su psichikos sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiais. Nuolatin\u0117 \u012ftampa, patiriamas stresas, nerimas d\u0117l ateities ir pana\u0161\u016bs veiksniai daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 emocinei sveikatai. Kad emocin\u0117 sveikata bei psichologinis atsparumas yra svarb\u016bs m\u016bs\u0173 gerovei, dar labiau visi \u012fsitikino pastaraisiais metais, pasaul\u012f kre\u010diant karantinui, krizei bei karui.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Su vaikais ir suaugusiais dirbanti psichoterapeut\u0117 Juneta Zelmikien\u0117 su \u201e\u0116jimo\u201c organizatoriais pasidalino savo patirtimi ir patarimais apie tai, k\u0105 \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 \u017einoti apie emocin\u0117s sveikatos stiprinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kas yra did\u017eiausi emocin\u0117s sveikatos \u201ekenk\u0117jai\u201c?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sunku pasakyti, kas labiausiai kenkia emocinei sveikatai, nes tai yra individualu. Kitaip tariant, emocin\u0119 sveikat\u0105 lemia genetika, sukauptos gyvenimi\u0161kos patirtys ir \u012fg\u016bd\u017eiai, kaip su tomis patirtimis elgtis. Vienas \u017emogus gali b\u016bti patyr\u0119s daug stresini\u0173 situacij\u0173 ir i\u0161bandym\u0173, bet b\u016bti psichologi\u0161kai atsparus, lanks\u010diai reaguoti \u012f i\u0161kilusius sunkumus ir nepatirti rimt\u0173 psichologini\u0173 pasekmi\u0173, o kit\u0105 \u017emog\u0173 ir menka stresin\u0117 situacija gali paveikti labai stipriai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmiausia kenkti galime patys sau, ypa\u010d tuomet, kai nesir\u016bpiname emocine ir fizine sveikata. Kenk\u0117ji\u0161ka gali b\u016bti ir mus supanti aplinka, jeigu ji yra kriti\u0161ka, nuvertinanti, o ne palaikanti ir skatinanti tobul\u0117ti. Tiesiogiai \u017ealoti mus gali \u012fvairios priklausomyb\u0117s, patiriamas smurtas, i\u0161gyvenamas nuolatinis stresas ir \u012ftampa, kuriai \u012fveikti neturime pakankamai tinkam\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Konsultacij\u0173 metu \u017emon\u0117ms akcentuoju tai, kad ne taip svarbu, kokie sunkumai mus i\u0161tinka, daug svarbiau yra tai, kaip mes juos sprend\u017eiame. Taigi turime b\u016bti atid\u016bs sau, o atpa\u017ein\u0119 faktorius, kurie mums trukdo jud\u0117ti \u012f priek\u012f, turime bandyti juos i\u0161sispr\u0119sti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos po\u017ei\u016briu, m\u016bs\u0173 reakcija \u012f \u012fvykius priklauso ne nuo paties \u012fvykio, o nuo to kaip mes j\u012f suvokiame. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l du \u017emon\u0117s, patiriantys t\u0105 pat\u012f \u012fvyk\u012f, tose pa\u010diose situacijose gali reaguoti visi\u0161kai skirtingai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mano manymu, kiekvienas \u017emogus tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kokios yra jo stipryb\u0117s ir silpnyb\u0117s, ir dirbti su pastarosiomis. Pavyzd\u017eiui, jeigu man sunku yra tai, kad nemoku kitiems nubr\u0117\u017eti rib\u0173 ir kiti mane nuolat skaudina per\u017eengdami mano fizines, dvasines ir psichologines ribas, vadinasi, turiu skirti tam d\u0117mesio ir mokytis, kaip nubr\u0117\u017eti jas ir atlaikyti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ar galima emocin\u0119 sveikat\u0105 stiprinti kaip, pavyzd\u017eiui, ir imunitet\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip, galima, reikia ir b\u016btina t\u0105 daryti! Mes gyvename nuolat besikei\u010dian\u010diame pasaulyje. Pastar\u0173j\u0173 dvej\u0173 met\u0173 \u012fvykiai \u017emon\u0117ms suk\u0117l\u0117 labai daug streso, nerimo ir nesaugumo. Taigi nuolat turime galvoti apie psichohigien\u0105 ir kaip stiprinti savo psichologin\u012f atsparum\u0105 bei lankstum\u0105, apie kur\u012f paskutiniu metu kalbama vis daugiau. Karantino laikotarpiu dauguma psicholog\u0173 su visuomene dalijosi nemokamais seminarais apie psichikos sveikatos stiprinim\u0105, tod\u0117l \u017emon\u0117ms tereik\u0117jo rasti laiko, kad pasinaudot\u0173 \u0161ia informacija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017enai gird\u017eiu \u017emones sakant, kad jie \u017eino, kaip reikia \u012fveikti stres\u0105. Ta\u010diau \u017einoti yra viena, o prakti\u0161kai taikyti turimas \u017einias yra visai kas kita. Pavyzd\u017eiui, daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 \u017eino, kad prit\u016bpimai stiprina koj\u0173 raumenis, ta\u010diau, jeigu neatliekami prit\u016bpimai ar kiti pratimai, koj\u0173 raumenys nesustipr\u0117s. Taip pat ir su emocine sveikata. Galima \u017einoti daug nerimo ma\u017einimo technik\u0173, ta\u010diau, jeigu jos netaikomos prakti\u0161kai, tai ir lieka tik \u017einojimu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat tenka i\u0161girsti, kad \u017emon\u0117s netiki, jog tam tikros streso ma\u017einimo technikos yra veiksmingos. V\u0117lgi galiu pateikti pana\u0161\u0173 pavyzd\u012f. Jeigu kelis kartus per savait\u0119 einama \u012f sporto klub\u0105 ir reguliariai mank\u0161tinamasi, k\u016bnas sutvirt\u0117ja. Taip veikia ir streso ma\u017einimo technikos. Kas dien\u0105 taikant nerimo ma\u017einimo metodus, nerimas suma\u017e\u0117ja arba asmuo \u012fgauna \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kaip j\u012f kontroliuoti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kasmet kyla didelis \u0161urmulys, kai abiturientai laiko egzaminus \u2013 tada pradeda ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip suma\u017einti stres\u0105 ir nerim\u0105. Visgi, \u012f egzamin\u0105 eiti reik\u0117t\u0173 jau prakti\u0161kai i\u0161band\u017eius \u012fvairias streso ma\u017einimo technikas ir \u017einoti, kurios i\u0161 j\u0173 yra efektyviausios. Tad jei pavasar\u012f laukia egzaminai, metas prad\u0117ti ruo\u0161tis jau dabar. Beje, \u0161i taisykl\u0117 galioja ir suaugusiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nusiraminimo b\u016bdus i\u0161mokti taikyti turime ne stresin\u0117se, o kasdienin\u0117se situacijose.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ar galite pasidalinti praktiniai b\u016bdais, kaip tai daryti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vieno recepto, tinkan\u010dio visiems, n\u0117ra, kaip ir n\u0117ra vieno ingrediento, kuris, kuris daryt\u0173 stebuklus. Norint stiprinti emocin\u0119 sveikat\u0105, tai reik\u0117t\u0173 daryti \u012fvairiomis veiklomis, tokiomis kaip:<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>Didinti fizin\u012f aktyvum\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li>Praktikuoti psichologinio atsparumo ir lankstumo technikas.<\/li>\n\n\n\n<li>Prakti\u0161kai taikyti streso, nerimo, pyk\u010dio bei kit\u0173 stipri\u0173 jausm\u0173 ma\u017einimo technikas.<\/li>\n\n\n\n<li>Praktikuoti s\u0105moningumo didinimo technikas.<\/li>\n\n\n\n<li>Per\u017ei\u016br\u0117ti savo dienotvark\u0119.<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pastarajai veiklai galiu duoti paprast\u0105 praktin\u0119 u\u017eduot\u012f, kuri neu\u017eims daug laiko. Pabandykite susira\u0161yti savo dienotvark\u0119 valand\u0173 tikslumu. Pasi\u017ei\u016br\u0117kite, kiek laiko u\u017eima j\u016bs\u0173 darbas, m\u0117gstama veikla, nauj\u0173 dalyk\u0173 mokymasis. Taip pat \u012fvertinkite, ar esate fizi\u0161kai aktyvus, ar u\u017etenka poilsio, ar dienos eigoje skiriate laiko m\u0117gstamai veiklai. Pasi\u017ei\u016br\u0117kite, ar planuodami dienos veiklas i\u0161laikote balans\u0105. Pakoreguokite dienotvark\u0119 \u012f j\u0105 \u012ftraukdami min\u0117tus punktus ir pabandykite \u0161io plano laikytis bent m\u0117nes\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u017dmon\u0117s da\u017enai skund\u017eiasi energijos stoka, ta\u010diau, pasidalin\u0119, kaip atrodo j\u0173 kasdien\u0117 veikla, pamato, kad fiziniam aktyvumui jie visi\u0161kai neskiria laiko. J\u0173 did\u017eioji dienos dalis skiriama darbui, apsipirkimui, maisto gaminimui, TV \u017ei\u016br\u0117jimui ir nar\u0161ymui socialiniuose tinkluose. Tokia rutina nepadeda \u017emogui jaustis energingam.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ar savo emocine sveikata galima pasir\u016bpinti savaranki\u0161kai, be specialist\u0173 pagalbos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jeigu \u017emogus neserga psichikos liga ar neturi asmenybini\u0173 sutrikim\u0173, kurie apsunkint\u0173 jo bendravim\u0105, santykius, kasdienes veiklas, paprastai tariant \u2014 jam n\u0117ra b\u016btina profesionali pagalba, tai \u0161viet\u0117ji\u0161ko pob\u016bd\u017eio informacijos \u0161iuo metu internete galima rasti i\u0161ties nema\u017eai. Prasid\u0117jus karantinui psichikos sveikatos specialistai prad\u0117jo nemokamai dalintis savo seminar\u0173 \u012fra\u0161ais, straipsniais apie tai, kaip stiprinti emocin\u0119 sveikat\u0105. Jei informacijos visgi tr\u016bksta arba \u017emogus jau\u010dia, kad patiriam\u0173 sunkum\u0173 nepavyks i\u0161sispr\u0119sti pa\u010diam, tada reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f psichikos sveikatos specialistus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.sveikata.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kasdien besikei\u010dian\u010diame pasaulyje \u017emon\u0117s vis da\u017eniau susiduria su psichikos sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiais. Nuolatin\u0117 \u012ftampa, patiriamas stresas, nerimas d\u0117l ateities ir pana\u0161\u016bs veiksniai daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 emocinei sveikatai. Kad emocin\u0117 sveikata bei psichologinis atsparumas yra svarb\u016bs m\u016bs\u0173 gerovei, dar labiau visi \u012fsitikino pastaraisiais metais, pasaul\u012f kre\u010diant karantinui, krizei bei karui. Su vaikais ir suaugusiais dirbanti psichoterapeut\u0117 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1812,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1811","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1811","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1811"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1811\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1813,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1811\/revisions\/1813"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1812"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1811"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1811"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1811"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}