Depresija serga ar patiria depresinius sutrikimus \u017eymiai daugiau \u017emoni\u0173 nei t\u0105 fiksuoja oficiali statistika. Suir\u0119 tarpasmeniniai santykiai, i\u0161kritimas i\u0161 darbo rinkos, priklausomyb\u0117 nuo alkoholio, savi\u017eudyb\u0117 \u2013 visa tai tiesiogiai susij\u0119 su depresija. Susirgimai diagnozuojami ir gydomi, ta\u010diau gydytojai psichiatrai pabr\u0117\u017eia, kad siekiant ger\u0173 rezultat\u0173, reikia noro pasveikti ir prieinamo gydymo.<\/p>\n\n\n\n
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija sukelia sunkias neigiamas pasekmes ir ma\u017eina gyvenimo kokyb\u0119. \u0160i liga visame pasaulyje paveikia kas penkt\u0105 moter\u012f ir kas de\u0161imt\u0105 vyr\u0105. Depresija gali susirgti visi, nepriklausomai nuo am\u017eiaus, lyties, i\u0161silavinimo, socialinio statuso ar finansin\u0117s pad\u0117ties. Slepiama ir negydoma depresija griauna \u0161eimas, blogina santykius, ma\u017eina produktyvum\u0105, kenkia studijoms, karjerai, finansinei gerovei.<\/p>\n\n\n\n
PSO duomenimis, net pus\u0117 \u017emoni\u0173 susidurian\u010di\u0173 su depresija ar kitomis nerimo b\u016bsenomis, lieka negydyti, o visapusi\u0161k\u0105 gydym\u0105 tegauna 25 proc. susirgusi\u0173j\u0173. Organizacija taip pat prognozuoja, kad ateityje depresija taps labiausiai pasaulyje paplitusia liga. Skai\u010diuojama, kad ji jau paveik\u0117 apie 350 mln. planetos gyventoj\u0173. Sergamumui augant, \u0161i liga gali lemti daug mir\u010di\u0173, mat 45-60 proc. savi\u017eudybi\u0173 \u012fvykdo sergantieji depresija.<\/p>\n\n\n\n
Moterys depresija serga da\u017eniau, vyrai \u2013 sunkiau<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasak gydytojos psichiatr\u0117s prof. Vestos Steiblien\u0117s, Higienos instituto duomenimis, \u0161iuo metu Lietuvoje depresija serga daugiau 65 t\u016bkst. \u0161alies gyventoj\u0173. Labiau paplitusi moter\u0173 depresija \u2013 jos serga 2-3 kartus da\u017eniau nei vyrai. Tai susij\u0119 su didesniu moter\u0173 jautrumu aplinkos stresoriams, taip pat j\u0173 endokrinine sistema bei tik moterims b\u016bdingais organizmo ciklais. Pavyzd\u017eiui, premenstruacinis disforinis sindromas pasi\u017eymi depresijos simptomais, taip pat yra menopauzin\u0117 depresija, pogimdymin\u0117 depresija. Nepaisant toki\u0173 skirtum\u0173, abi lytys serga pana\u0161iai \u2012 pana\u0161us ir j\u0173 lig\u0173 klinikinis vaizdas.<\/p>\n\n\n\n \u201eMoter\u0173 depresija da\u017enai geriau reaguoja \u012f gydym\u0105 vaistais, ta\u010diau j\u0173 depresija labiau linkusi pasikartoti. Tuo metu vyr\u0173 depresija da\u017enai b\u016bna sunkesn\u0117, turinti didesnes savi\u017eudi\u0161ko elgesio rizikas\u201c, \u2013 sak\u0117 psichiatr\u0117. <\/p>\n\n\n\n Depresijos ir savi\u017eudybi\u0173 bei alkoholizmo mastai tiesiogiai susij\u0119 <\/strong><\/p>\n\n\n\n Pa\u0161nekov\u0117s nuomone, statistiniai duomenys apie sergan\u010dius depresija ne visi\u0161kai atspindi ligos paplitimo mast\u0105. Nema\u017eai sergan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161 viso nesikreipia \u012f medikus, kita dalis kreipiasi \u012f priva\u010dias gydymo \u012fstaigas. Tod\u0117l tikrieji sergamumo skai\u010diai Lietuvoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017eymiai didesni nei fiksuoja statistika. V.Steiblien\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f s\u0105saj\u0105 tarp depresijos ir alkoholio vartojimo.<\/p>\n\n\n\n \u201eDa\u017enai depresija sergantys \u017emon\u0117s, negav\u0119 tinkamos pagalbos, pradeda vartoti alkohol\u012f. Neretai tai perauga \u012f priklausomyb\u0119. Yra ir atvirk\u0161tin\u0117 s\u0105saja \u2012 nesaikingas alkoholio vartojimas, priklausomyb\u0117 nuo jo, gali virsti depresiniais sutrikimais\u201c, \u2013 teigia gydytoja. <\/p>\n\n\n\n Kitas svarbus ir nerim\u0105 keliantis aspektas \u2013 depresijos ir savi\u017eudybi\u0173 ry\u0161is. Pasak psichiatr\u0117s, depresija sergantys \u017emon\u0117s da\u017enai turi savi\u017eudi\u0161k\u0173 min\u010di\u0173. Pagal pasaulin\u0119 statistik\u0105 \u2013 apie pus\u0119 depresija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bando \u017eudytis. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais pastebima savi\u017eudybi\u0173 ma\u017e\u0117jimo tendencija, ta\u010diau, palyginti su kitomis Europos valstyb\u0117mis, m\u016bs\u0173 rodikliai vis dar auk\u0161ti.<\/p>\n\n\n\n Paveikia tarpasmeninius santykius <\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasak gydytojo psichiatro Edgaro Dlugausko depresija neigiamai veikia visas \u017emogaus gyvenimo sferas. \u201eJei \u017emogus nusimin\u0119s, neturi j\u0117g\u0173 ir noro bendrauti, nelabai tik\u0117tina, kad jis u\u017emegs ka\u017ekokius santykius su kitais. Depresijos apimtas \u017emogus b\u016bna taip paskend\u0119s savo i\u0161gyvenimuose, kad jam labai sunku empati\u0161kai reaguoti \u012f kit\u0105 \u017emog\u0173, su juo u\u017emegzti artim\u0105 ry\u0161\u012f ir j\u012f palaikyti\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Psichiatras taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad svarbus depresijos simptomas \u2013 libido suma\u017e\u0117jimas. Seksas tur\u0117t\u0173 artinti \u017emones ir teikti malonum\u0105, ta\u010diau sergant depresija jis tampa nebe\u012fdomus, nebeteikia nei d\u017eiaugsmo, nei pasitenkinimo. <\/p>\n\n\n\n Susirgus depresija i\u0161krentama i\u0161 darbo rinkos <\/strong><\/p>\n\n\n\n Skaudi problema su kuria susiduria depresija susirg\u0119s asmuo \u2013 i\u0161kritimas i\u0161 darbo rinkos ir karjeros gri\u016btis.<\/p>\n\n\n\n \u201eSunkiai \u012fsivaizduotume depresija sergant\u012f \u017emog\u0173, kad jis produktyviai darbuosis, jeigu yra apimtas apatijos, ryt\u0105 nenori keltis, praustis, niekam neturi j\u0117g\u0173, jam sud\u0117tinga susikoncentruoti, apskritai susigaudyti darbe. Kai kada sergantiesiems sutrinka atminintis, nes \u017emogui taip sunku i\u0161b\u016bti su savo b\u016bsena, jis taip susitelk\u0119s \u012f save, kad neturi nei galimybi\u0173, nei j\u0117g\u0173 \u012fsisavinti nauj\u0105 informacij\u0105, prisitaikyti prie besikei\u010dian\u010dios aplinkos\u201c, \u2013 sako E.Dlugauskas. Anot psichiatro, \u017emogus da\u017enai apskritai tampa nedarbingu, tod\u0117l kalb\u0117ti apie s\u0117kming\u0105 karjer\u0105 sergant depresija yra nerealu. <\/p>\n\n\n\n \u012eveikiamos net atsparios depresijos formos <\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eViena i\u0161 da\u017enesni\u0173 depresijos pasikartojimo prie\u017eas\u010di\u0173 \u2012 gydymo nutraukimas. Prad\u0117jus gydym\u0105 \u017emogus pasijau\u010dia geriau ir nusprend\u017eia, kad vaist\u0173 nebereikia vartoti. Ta\u010diau depresija pasikartoja ir \u017emogus v\u0117l ir v\u0117l i\u0161krenta i\u0161 darbo rinkos, jam kuo toliau, tuo sunkiau tampa prisitaikyti prie darbe keliam\u0173 reikalavim\u0173\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Nors sergant depresija \u017emogus praranda motyvacij\u0105 dirbti, siekti karjeros, ta\u010diau, tikina E.Dlugauskas, \u0161i liga yra pagydoma. Ne visada pavyksta i\u0161 pirmo karto parinkti tinkam\u0105 gydym\u0105, ta\u010diau \u0161iuo metu jau sukurta vaist\u0173, kurie teikia daug vilties, kad \u017emogus pasveiks, net jei serga atsparia depresijos forma. <\/p>\n\n\n\n Patiria tre\u010ddalis \u017emoni\u0173, ta\u010diau pasveik\u0119 s\u0117kmingai gyvena <\/strong><\/p>\n\n\n\n Anot E.Dlugausko, depresija \u2013 n\u0117ra stigma. Tai \u2013 gana da\u017ena liga. \u201eTre\u010ddalis \u017emoni\u0173 per savo gyvenim\u0105 patiria vienokius ar kitokius depresijos simptomus. Ta\u010diau pasveik\u0119 jie s\u0117kmingai gyvena. Beje, \u0161eimyninis gyvenimas yra svarbus veiksnys, kad depresija nesikartot\u0173 \u2013 tai \u012frodyta moksliniais tyrimais\u201c, \u2013 teigia gydytojas psichiatras. Prof. V.Steiblien\u0117s nuomone, depresijos diagnozavimas ir gydymas Lietuvoje ger\u0117ja, nes ger\u0117ja gydymo prieinamumas.<\/p>\n\n\n\n \u201eDaug\u0117ja psicholog\u0173 pirminiuose sveikatos centruose, daugiau visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0173 \u012fsitraukia \u012f pagalb\u0105. Ple\u010diamos psichoterapin\u0117s paslaugos, tai pat Lietuvoje labai geras gydymo vaistais prieinamumas. Tiek \u0161eimos gydytojai, tiek psichiatrai turi galimyb\u0119 paskirti gydym\u0105 ligoni\u0173 kas\u0173 kompensuojamais vaistais. Tai gerina kokybi\u0161ko gydymo prieinamum\u0105 nepaisant pacient\u0173 socialinio statuso ir finansini\u0173 galimybi\u0173\u201c, \u2013 teigia gydytoja. Profesor\u0119 ypa\u010d d\u017eiugina, kad greta prieinamos medikamentin\u0117s pagalbos, antidepresant\u0173 kompensavimo, galima pasi\u016blyti psicholog\u0173, psichoterapeut\u0173 ilgalaik\u0119 pagalb\u0105, kurios teikim\u0105 taip pat kompensuoja ligoni\u0173 kasos. \u201eTod\u0117l \u017emon\u0117s Lietuvoje gali gauti toki\u0105 pat efektyvi\u0105 pagalb\u0105 kaip ir daugelyje kit\u0173 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 valstybi\u0173\u201c, \u2013 apibendrina prof. V.Steiblien\u0117.<\/p>\n\n\n\n www.15min.lt informacija<\/em><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Depresija serga ar patiria depresinius sutrikimus \u017eymiai daugiau \u017emoni\u0173 nei t\u0105 fiksuoja oficiali statistika. Suir\u0119 tarpasmeniniai santykiai, i\u0161kritimas i\u0161 darbo rinkos, priklausomyb\u0117 nuo alkoholio, savi\u017eudyb\u0117 \u2013 visa tai tiesiogiai susij\u0119 su depresija. Susirgimai diagnozuojami ir gydomi, ta\u010diau gydytojai psichiatrai pabr\u0117\u017eia, kad siekiant ger\u0173 rezultat\u0173, reikia noro pasveikti ir prieinamo gydymo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1853,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1852","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1852","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1852"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1852\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1854,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1852\/revisions\/1854"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1853"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1852"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1852"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1852"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}