{"id":1904,"date":"2022-12-27T09:49:27","date_gmt":"2022-12-27T06:49:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1904"},"modified":"2022-12-27T09:49:29","modified_gmt":"2022-12-27T06:49:29","slug":"psichologe-ivardija-kaip-atpazinti-ir-iveikti-profesini-perdegima-vien-atostogu-gali-neuztekti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1904","title":{"rendered":"Psicholog\u0117 \u012fvardija, kaip atpa\u017einti ir \u012fveikti profesin\u012f perdegim\u0105: vien atostog\u0173 gali neu\u017etekti"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Apie du tre\u010ddaliai vis\u0105 darbo dien\u0105 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 yra tiesiogiai susid\u016br\u0119 su profesiniu perdegimu. \u0160is sindromas yra stipraus ir ilgai besit\u0119sian\u010dio streso darbo aplinkoje pasekm\u0117, d\u0117l kurios gali kilti depresijos, neurologini\u0173 susirgim\u0173, kraujagysli\u0173 ir \u0161irdies lig\u0173 rizika. Ekspertai atskleid\u017eia, kaip atpa\u017einti profesin\u012f perdegim\u0105 ir kokiu veiksm\u0173 imtis, kad pavykt\u0173 jo i\u0161vengti, ra\u0161oma \u201eAnima psichologija\u201c centro prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Abejingumas \u2013 pavojaus signalas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psicholog\u0117, kognityvin\u0117s elgesio terapijos praktik\u0117 bei \u201eAnima psichologija\u201c centro \u012fk\u016br\u0117ja Viktorija Bartkut\u0117-Vy\u0161niauskien\u0117 pasakoja, kad stresas, kad ir kokia nemaloni b\u016bsena tai b\u016bt\u0173, skatina \u017emog\u0173 aktyviai \u012fsitraukti \u012f veiklas, kruop\u0161\u010diau dirbti, gilintis \u012f u\u017eduotis. Tuo tarpu, perdegimas s\u0105lygoja visi\u0161kai kitokias \u017emogi\u0161k\u0105sias reakcijas: vengim\u0105, atsitraukim\u0105, taip pat jau\u010diama apatija, bej\u0117gi\u0161kumas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKai patiriamas profesinis perdegimas, paveikiamas ne tik protas, bet taip pat ir k\u016bnas bei emocijos. \u017dmogus pasijau\u010dia taip, lyg visko jam b\u016bt\u0173 per daug. Tarsi stengiam\u0117s atiduoti visus savo vidinius resursus darbui, ta\u010diau staiga pajuntame, kad jie i\u0161seko ir nebegalime padaryti tiek, kiek norime.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Profesin\u012f perdegim\u0105 pajutusio \u017emogaus reakcijos tampa visi\u0161kai neadekva\u010dios, tarkime, d\u0117l menkiausi\u0173 pastab\u0173 ar nenumatyt\u0173 darb\u0173 jis gali pulti \u012f a\u0161aras. \u017dmog\u0173 u\u017epl\u016bsta toks jausmas, kad jis nieko nebesugeba, nebeturi j\u0117g\u0173 atlikti paskirto darbo. Dar viena reakcija gali b\u016bti pyktis, taip pat da\u017enai atsiranda ir pasyvumas, abejingumas, gali imti kankinti depresijos epizodai. Perdeg\u0119s darbuotojas nebesigilina \u012f jokias u\u017eduotis, o atlieka jas apati\u0161kai, tarsi robotas\u201c, \u2013 pa\u017eymi psicholog\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>B\u016btina ie\u0161koti pagalbos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Profesinis perdegimas gali pasireik\u0161ti ir fiziniais negalavimais, tokiais kaip galvos skausmas, gal\u016bni\u0173 tirpimas, hipertenzija, energijos stoka, stiprus nuovargis. Gyvyb\u0117s draudimo paslaugas teikian\u010dios bendrov\u0117s \u201ePZU Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c Produkt\u0173 vystymo vadov\u0117 Edita Majerien\u0117 antrina psichologei sakydama, kad vos pajutus nemalonius negalavimus, reik\u0117t\u0173 nedelsiant kreiptis \u012f medikus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eIlgalaikis stresas kenkia tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai, tod\u0117l pajutus profesinio perdegimo simptomus, vert\u0117t\u0173 pasikonsultuoti su specialistais ir kartu paie\u0161koti labiausiai tinkan\u010di\u0173 sprendim\u0173. Mes jau kur\u012f laik\u0105 si\u016blome telemedicinos paslaug\u0105 savo klientams, kuri suteikia galimyb\u0119 nuotoliniu b\u016bdu pasikonsultuoti su bendrosios praktikos ar \u0161eimos gydytoju. Dirbantiems ir \/ ar vaikus auginantiems \u017emon\u0117ms tai ne tik padeda sutaupyti laiko, bet taip pat ir pasir\u016bpinti savimi bei \u0161eima\u201c, \u2013 sako E. Majerien\u0117<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji taip pat primena, kad \u0161is sprendimas palengvina kasdienyb\u0119 ne tik fiziniais negalavimais besiskund\u017eiantiems \u017emon\u0117ms, bet ir tiems, kurie r\u016bpinasi savo emocine gerove. Gydytojas ne tik nukreips atlikti reikaling\u0173 tyrim\u0173, kad i\u0161siai\u0161kint\u0173 organizmo b\u016bkl\u0119, bet ir pasidalins patarimais d\u0117l u\u017epl\u016bdusi\u0173 emocini\u0173 trikd\u017ei\u0173, parekomenduos psichologo ar psichiatro pagalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">K<strong>am pavojus did\u017eiausias?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160is sindromas atsiranda d\u0117l patiriamo ilgalaikio streso, kur\u012f gali sukelti \u012fvair\u016bs aspektai, neretai priklausantys nuo paties darbo pob\u016bd\u017eio ar darboviet\u0117je vyraujan\u010di\u0173 vertybi\u0173. Didelis darbo kr\u016bvis, kontrol\u0117s tr\u016bkumas, prasti santykiai su kolegomis, darbe jau\u010diamas nes\u0105\u017einingumas ar pastang\u0173 ne\u012fvertinimas turi labai didel\u0119 \u012ftak\u0105 profesiniam perdegimui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201ePerdegimas gresia tiems, kurie labai stengiasi pasiekti itin puiki\u0173 rezultat\u0173 ir yra i\u0161sik\u0117l\u0119 labai auk\u0161tus asmeninius tikslus. \u012e perdegim\u0105 link\u0119s \u017emogus tikrai n\u0117ra emoci\u0161kai silpnas ar prastas darbuotojas, o atvirk\u0161\u010diai \u2013 da\u017eniausiai rei\u0161kia, kad jis dirba per daug ir tam atiduoda labai didel\u0119 dal\u012f sav\u0119s. Galima pasteb\u0117ti, jog vis da\u017eniau \u0161iuo sindromu skund\u017eiasi \u017emon\u0117s, siekiantys kilti karjeros laiptais, taip pat auginantys vaikus. Didel\u012f stres\u0105, galint\u012f padaryti \u012ftak\u0105 perdegimui, da\u017eniausiai sukelia nuolatinio kontakto su \u017emon\u0117mis reikalaujantis darbas\u201c, \u2013 sako V. Bartkut\u0117-Vy\u0161niauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psicholog\u0117 \u012fvardija, kad da\u017eniausiai profesin\u012f perdegim\u0105 patiria verslo sektoriuje dirbantys asmenys, socialiniai darbuotojai, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 darbuotojai, taip pat k\u016brybin\u012f darb\u0105 dirbantys \u017emon\u0117s. \u017dmon\u0117s, dirbantys tiek savaitgali\u0173 metu, tiek per atostogas arba i\u0161 viso vengiantys atostogauti \u2013 eina tiesiu keliu \u012f perdegim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSvarbu pamin\u0117ti, kad atostogos tur\u0117t\u0173 visi\u0161kai atitraukti \u017emog\u0173 nuo darbo proces\u0173 ir trukti daugiau nei kelet\u0105 dien\u0173 \u2013 kai kuriems prireikia nuo darb\u0173 atsitraukti bent kelioms savait\u0117ms. Poilsio metu steb\u0117kite savo emocijas: ar gr\u012f\u017eta d\u017eiaugsmas, ar atsiranda noras v\u0117l kibti \u012f darbus, ar ger\u0117ja sveikata. Jeigu ne, tada b\u016btina pagalbos kreiptis \u012f specialistus\u201c, \u2013 sako V. Bartkut\u0117-Vy\u0161niauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji priduria, kad norint i\u0161vengti perdegimo sindromo, labai svarbu ugdyti psichologin\u012f atsparum\u0105, i\u0161mokti steb\u0117ti savo poreikius, kontroliuoti darbo kr\u016bv\u012f. Pasak jos, nei vienas \u017emogus nei\u0161vengia sekinan\u010di\u0173 veikl\u0173 ar nemaloni\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173, ta\u010diau privalu atrasti balans\u0105, kiek fizi\u0161kai ir emoci\u0161kai galime i\u0161tverti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Apie du tre\u010ddaliai vis\u0105 darbo dien\u0105 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 yra tiesiogiai susid\u016br\u0119 su profesiniu perdegimu. \u0160is sindromas yra stipraus ir ilgai besit\u0119sian\u010dio streso darbo aplinkoje pasekm\u0117, d\u0117l kurios gali kilti depresijos, neurologini\u0173 susirgim\u0173, kraujagysli\u0173 ir \u0161irdies lig\u0173 rizika. Ekspertai atskleid\u017eia, kaip atpa\u017einti profesin\u012f perdegim\u0105 ir kokiu veiksm\u0173 imtis, kad pavykt\u0173 jo i\u0161vengti, ra\u0161oma \u201eAnima psichologija\u201c centro [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1905,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1904","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1904","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1904"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1904\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1906,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1904\/revisions\/1906"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1905"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1904"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1904"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1904"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}