{"id":1930,"date":"2023-01-02T11:19:13","date_gmt":"2023-01-02T08:19:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1930"},"modified":"2023-01-02T11:19:14","modified_gmt":"2023-01-02T08:19:14","slug":"hipertenzija-ar-15-minuciu-jogos-per-diena-gali-padeti-kontroliuoti-kraujospudi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=1930","title":{"rendered":"Hipertenzija: ar 15 minu\u010di\u0173 jogos per dien\u0105 gali pad\u0117ti kontroliuoti kraujosp\u016bd\u012f?"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis gali b\u016bti pavojingas, ta\u010diau galima imtis aktyvi\u0173 priemoni\u0173 j\u012f valdyti. Visgi, kas tinka vienam, gali netikti kitam, ra\u0161o \u201eMedical News Today\u201c (MNT). &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mokslininkai vis dar stengiasi suprasti efektyviausius kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117s metodus ir papildomus gydymo b\u016bdus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Neseniai leidinyje \u201eCanadian Journal of Cardiology\u201c paskelbtame bandomajame tyrime buvo analizuojama joga, kaip pagalbinis b\u016bdas valdyti auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Palyginti su kontroline grupe, jog\u0105 praktikav\u0119 tyrimo dalyviai pasteb\u0117jo reik\u0161mingesn\u012f kraujosp\u016bd\u017eio ir \u0161irdies ritmo rodikli\u0173 pager\u0117jim\u0105 ramyb\u0117s b\u016bsenoje, lyginant su tempimo pratimus dariusiais tiriamaisiais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">raujosp\u016bdis yra susij\u0119s su kraujo tek\u0117jimo visame organizme j\u0117ga. Kad organizmas funkcionuot\u0173, reikalingas tam tikro lygio kraujo spaudimas. Jei kraujosp\u016bdis yra per auk\u0161tas arba per \u017eemas, gali kilti neigiam\u0173 pasekmi\u0173 sveikatai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis gali padidinti insulto, \u0161irdies priepuolio ar inkst\u0173 pa\u017eeidimo rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eHipertenzija vadinama tyliuoju \u017eudiku, nes \u017emogus gali nejusti joki\u0173 jos simptom\u0173. Tai yra pagrindinis \u0161irdies lig\u0173, inkst\u0173 nepakankamumo ir insulto rizikos veiksnys, galintis u\u017ea\u0161trinti ir kitas sveikatos problemas, tokias kaip diabetas ar padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis\u201c, \u2013 \u201eMedical News Today\u201c ai\u0161kino tyrime nedalyvav\u0119s gydytojas kardiologas i\u0161 Avent\u016bros (Florida) Leonardas Pianko.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Siekiant suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f, reik\u0117t\u0173 pakeisti gyvenimo b\u016bd\u0105, pavyzd\u017eiui, stengtis i\u0161laikyti sveik\u0105 svor\u012f ir keisti mityb\u0105 taip, kad joje b\u016bt\u0173 ma\u017eiau natrio ir riebal\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eYra daug vaist\u0173, kurie pasirod\u0117 esantys veiksmingi ma\u017einant kraujosp\u016bd\u012f. Ta\u010diau \u012frodyta, kad gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai, tokie kaip mank\u0161ta, dieta, metimas r\u016bkyti ir skys\u010di\u0173 vartojimas sustiprina vaist\u0173 poveik\u012f\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo dr. L. Pianko.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Joga 15 minu\u010di\u0173 per dien\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bandomajame tyrime, kuriame dalyvavo \u0161e\u0161iasde\u0161imt auk\u0161t\u0105 kraujo spaudim\u0105 turin\u010di\u0173 dalyvi\u0173, buvo analizuojama jogos nauda valdant kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyr\u0117jai atsitiktine tvarka suskirst\u0117 dalyvius \u012f dvi grupes. Abi grup\u0117s atliko aerobini\u0173 pratim\u0173 program\u0105. Tada viena grup\u0117 penkias dienas per savait\u0119 kasdien po 15 minu\u010di\u0173 skyr\u0117 jogai. Kita grup\u0117 tiek pat laiko skyr\u0117 tempimo pratimams. Intervencija truko tris m\u0117nesius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors abiejose grup\u0117se buvo stebimas kraujosp\u016bd\u017eio ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio rodikli\u0173 pager\u0117jimas ramyb\u0117s b\u016bsenoje, joga u\u017esiimin\u0117jusi\u0173 dalyvi\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio, \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio ir Reynoldso rizikos balai buvo geresni.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Reynoldo rizikos balas padeda \u012fvertinti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo rezultatai rodo, kad joga gali b\u016bti veiksminga papildoma intervencija, padedanti sureguliuoti kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNe viename tyrime buvo analizuojamas teigiamas fizinis transcendentin\u0117s meditacijos, Tai \u010ci ir kit\u0173 proto ir k\u016bno mank\u0161tos form\u0173 poveikis. \u0160is tyrimas, kuriame daugiausia d\u0117mesio buvo skiriama jogai, dar kart\u0105 patvirtina, kad m\u016bs\u0173 psichikos b\u016bsena yra neatsiejama nuo fizin\u0117s sveikatos ir kad \u0161ie metodai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftraukti \u012f gyvenimo b\u016bdo rekomendacijas\u201c, \u2013 MNT sak\u0117 tyrime nedalyvav\u0119s Brid\u017eporto ligonin\u0117s kardiologas dr. Alonas Ronenas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip joga veikia kraujosp\u016bd\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo autoriai pa\u017eym\u0117jo, kad yra keletas galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l didesnis pager\u0117jimas buvo stebimas toje tyrimo dalyvi\u0173 grup\u0117je, kuri praktikavo jog\u0105. Joga gali slopinti simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvum\u0105, suma\u017einti kortizolio kiek\u012f ir skatinti vazodilatacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dr. L. Pianko manymu, gali b\u016bti keletas toki\u0173 tyrimo rezultat\u0173 paai\u0161kinim\u0173, \u201e\u012fskaitant jogos poveik\u012f \u017emogaus autonominei sistemai\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eM\u016bs\u0173 antinks\u010diai gamina \u201ekovok arba b\u0117k\u201c hormonus, kurie padidina \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f ir kraujosp\u016bd\u012f. Tam tikros jogos r\u016b\u0161ys gali suma\u017einti streso hormono kortizolio lyg\u012f ir tokiu b\u016bdu normalizuoti kraujosp\u016bd\u012f. Jogos pratimai gali pad\u0117ti moduliuoti \u0161iuos hormonus iki ramyb\u0117s b\u016bsenos lygio, \u2013ai\u0161kino jis MNT. \u2013 Kaip ir kit\u0173 prot\u0105 ir k\u016bn\u0105 apiman\u010di\u0173 veikl\u0173 poveikio kraujosp\u016bd\u017eio reguliavimui atveju, atrodo, kad \u010dia i\u0161 ties\u0173 yra ry\u0161ys su m\u016bs\u0173 psichikos sveikata, kuri turi \u012ftakos streso hormon\u0173 lygiui. Mechanizmai lieka neai\u0161k\u016bs ir gali b\u016bti susij\u0119 su miego \u012fpro\u010di\u0173 poky\u010diais, ta\u010diau nauda yra akivaizdi.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ar tur\u0117\u010diau u\u017esiimti joga, jei mano kraujo spaudimas auk\u0161tas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimas tur\u0117jo tam tikr\u0173 ribotum\u0173. Vis\u0173 pirma, jo imtis buvo ribota ir trukm\u0117 palyginti nedidel\u0117. Tai rodo, kad reikia atlikti i\u0161samesnius tyrimus su ilgesniais steb\u0117jimais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo autoriai pripa\u017e\u012fsta, kad jie gal\u0117jo klaidingai klasifikuoti kai kuriuos dalyvius, kuriems neseniai buvo diagnozuotas auk\u0161tas kraujosp\u016bdis. Jie taip pat nematavo dalyvi\u0173 sportini\u0173 geb\u0117jim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nepaisant to, \u0161is tyrimas pateik\u0117 papildom\u0173 \u012frodym\u0173 apie jogos naud\u0105 sveikatai ir atv\u0117r\u0117 galimybes naujiems tyrimams \u0161ioje srityje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo autorius dr. Paulis Poirier pa\u017eym\u0117jo, kad tyrimas turi ribotum\u0173, nes jis yra bandomasis. Ta\u010diau jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad joga turi papildom\u0173 privalum\u0173, lyginant vien su tempimo pratimais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eJoga grei\u010diausiai yra geresn\u0117 alternatyva po mank\u0161tos nei tempimo pratimai, nes, palyginti su pastaraisiais, ji turi papildom\u0105 poveik\u012f. Papildomas poveikis yra susij\u0119s su geresniais kraujosp\u016bd\u017eio, \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio ir u\u017edegimo rodikliais&#8230; \u0160is tyrimas tikriausiai paskatins kitus mokslininkus atlikti didesnius tyrimus su skirtingomis populiacijomis, ir jei j\u0173 rezultatai bus pana\u0161\u016bs, grei\u010diausiai bus per\u017ei\u016brima auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio valdymo praktika\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis gali b\u016bti pavojingas, ta\u010diau galima imtis aktyvi\u0173 priemoni\u0173 j\u012f valdyti. Visgi, kas tinka vienam, gali netikti kitam, ra\u0161o \u201eMedical News Today\u201c (MNT). &nbsp; Mokslininkai vis dar stengiasi suprasti efektyviausius kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117s metodus ir papildomus gydymo b\u016bdus. Neseniai leidinyje \u201eCanadian Journal of Cardiology\u201c paskelbtame bandomajame tyrime buvo analizuojama joga, kaip pagalbinis b\u016bdas valdyti auk\u0161t\u0105 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1931,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-1930","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1930","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1930"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1930\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1932,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1930\/revisions\/1932"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1931"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1930"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1930"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1930"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}