{"id":2016,"date":"2023-01-17T10:25:03","date_gmt":"2023-01-17T07:25:03","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=2016"},"modified":"2023-01-17T10:25:03","modified_gmt":"2023-01-17T07:25:03","slug":"geriau-ieskoti-ligos-ir-ja-rasti-anksciau-nei-per-velai-gydytojai-ragina-moteris-aktyviau-tirtis-del-zpv","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=2016","title":{"rendered":"Geriau ie\u0161koti ligos ir j\u0105 rasti anks\u010diau nei per v\u0117lai: gydytojai ragina moteris aktyviau tirtis d\u0117l \u017dPV"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eGal kok\u012f kart\u0105 mano ginekolog\u0117 si\u016bl\u0117 i\u0161sitirti d\u0117l \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV), pa\u0117m\u0117 tepin\u0117l\u012f, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai b\u016btume \u0161nek\u0117j\u0119\u201d, \u2013 sako d\u0117l nustatyto i\u0161plitusio gimdos kaklelio v\u0117\u017eio susikrimtusi nejauno am\u017eiaus pacient\u0117. Medik\u0173 teigimu, toki\u0173 moter\u0173, kaip ji, Lietuvoje yra gana daug. Nors \u0161alyje jau veikia prevencin\u0117s programos, deja, bet da\u017enai liga pastebima per v\u0117lai. Tuo metu kai kuriose Europos S\u0105jungos \u0161alyse nuosekliai vykdant atrankin\u0119 patikros program\u0105 pakankamai s\u0117kmingai kovojama su gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. Pavyzd\u017eiui, Suomijoje \u0161i gr\u0117smingas susirgimas \u012ftrauktas \u012f ret\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Pasitinkant gimdos kaklelio v\u0117\u017eio \u017einomumo savait\u0119 gydytoja R\u016bta \u010ciurlien\u0117 ragina: laiku aptikus ikiv\u0117\u017einius pakitimus laim\u0117site gyvenim\u0105, ra\u0161oma Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto (NVI) prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto Onkoginekologijos skyriaus ved\u0117jos gydytojos aku\u0161er\u0117s ginekolog\u0117s R\u016btos \u010ciurlien\u0117s teigimu, svarbiausia nustatyti ikiv\u0117\u017einius pakitimus arba gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f diagnozuoti anksti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eRaginu 25-60 m. moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117je programoje \u2013 nuo u\u017esikr\u0117timo \u017dPV iki v\u0117\u017eio atsiradimo vyksta ilgas procesas, liga nei\u0161sivysto greit\u201c, \u2013 sako gydytoja onkoginekolog\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>PV gali tapti v\u0117\u017eio prie\u017eastimi<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u017dmogaus papilomos virusai (\u017dPV) yra didel\u0117 ir \u012fvairiapus\u0117 apvalkalo neturin\u010di\u0173 DNR virus\u0173 grup\u0117, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivin\u0117s epitelin\u0117se l\u0105stel\u0117se. Yra identifikuot\u0173 daugiau nei 220 \u017dPV tip\u0173, o 15 i\u0161 j\u0173 priskiriami auk\u0161tos onkologin\u0117s rizikos \u017dPV grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, mak\u0161ties, i\u0161ang\u0117s, varpos ar burnarykl\u0117s v\u0117\u017einius susirgimus\u201c, \u2013 sako NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak mokslinink\u0117s, tyrimai rodo, kad \u012fprastai organizmo imunin\u0117 sistema geba i\u0161naikinti \u017dPV infekcij\u0105 per kelis m\u0117nesius ar metus nuo u\u017esikr\u0117timo, ta\u010diau kartais infekcijos n\u0117ra s\u0117kmingai sukontroliuojamos. Tokiu atveju auk\u0161tos rizikos \u017dPV virusai u\u017esilieka organizme daugyb\u0119 met\u0173 sukeldami epitelini\u0173 l\u0105steli\u0173 poky\u010dius, kurie gali sukelti v\u0117\u017e\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eMoterims su normalia imunine sistema gali prireikti nuo 15 iki 20 met\u0173, kad i\u0161sivystyt\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eys, o moterims su kompromituota imunine sistema, pvz. sergant \u017dIV, prireikt\u0173 5-10 met\u0173. Retais atvejais v\u0117\u017eys i\u0161sivysto per kelis metus, tad profilaktin\u0117 patikra gali u\u017ekirsti keli\u0105 v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui\u201c, \u2013 teigia M. Grubliauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u017dVP infekcija lengvai plinta tarp partneri\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 metu. \u012e gimdos kaklel\u012f patek\u0119s virusas jame praleid\u017eia vis\u0105 savo gyvenimo cikl\u0105. \u201eGimdos kaklelyje epitelio pamatinio sluoksnio l\u0105stel\u0117s kei\u010diasi \u012f pavir\u0161inio sluoksnio epitelines l\u0105steles, kei\u010dia j\u0173 genom\u0105 integruodamasis ir sukelia pakitimus. Vyrai neturi tokios palankios vietos \u017dPV virusui daugintis lytin\u0117je sistemoje, jie yra viruso platintojai. Pana\u0161i \u012f gimdos kaklelio yra gerkl\u0173 gleivin\u0117, tod\u0117l \u017dPV virusas burnaryk\u0117je da\u017eniau nustatomas vyrams\u201c, \u2013 ai\u0161kina M. Grubliauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Nobelio premija \u2013 u\u017e onkogeninio viruso atradim\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2008 metais dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija u\u017e \u017emogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio v\u0117\u017eio suk\u0117l\u0117jo, identifikavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eMokslininkas tyrim\u0173 metu nor\u0117jo \u012frodyti, kad jeigu navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s atsirado d\u0117l onkogeninio viruso, \u0161io viruso DNR tur\u0117t\u0173 b\u016bti randama l\u0105stel\u0117s genome. Daugiau nei de\u0161imt met\u0173 mokslininkas ie\u0161kojo skirting\u0173 \u017dPV tip\u0173, kas buvo nelengva, \u017einant, jog tik ma\u017ea dalis virusin\u0117s DNR integruojasi \u012f \u0161eiminko l\u0105stel\u0117s genom\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ta\u010diau 1983\u20131984 metais jam pavyko ne tik atrasti, bet ir i\u0161 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio biopsij\u0173 klonuoti \u017dPV 16 ir 18 tip\u0173 DNR. Jie yra kancerogeni\u0161kiausi \u017dPV tipai, sukeliantys iki 75% vis\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173. 2006 metais d\u0117ka \u0161io atradimo buvo patvirtinta pirmoji vakcina prie\u0161 \u0161iuos du \u017dPV tipus\u201c, \u2013 pasakoja M. Grubliauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160vedijoje vykdytas 11-os met\u0173 trukm\u0117s klinikinis tyrimas parod\u0117, kad mergai\u010di\u0173 vakcinacija nuo \u017dPV ankstyvame am\u017eiuje ar iki pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 suma\u017eina gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo tikimyb\u0119 90 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTai \u2013 ne vienintelis s\u0117kmingos vakcinacijos pavyzdys: Australijoje d\u0117l 2007 metais prad\u0117tos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergait\u0117s, bet ir berniukai, 92 proc. suma\u017e\u0117jo \u017dVP tip\u0173, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173 \u0161alyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitet\u0105 prie\u0161 \u017dPV infekcij\u0105\u201c, \u2013 sako mokslinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Patikros programa ir vakcinacija nuo \u017dPV Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eGimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa, veikianti Lietuvoje nuo 2004 m., yra viena pa\u017eangiausi\u0173 tokio tipo program\u0173 \u2013 jos tikslas yra aptikti ikiv\u0117\u017einius pakitimus ir juos i\u0161gydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencin\u0117je programoje kvie\u010diamos moterys nuo 25 iki 60 m. \u0160ioje prevencin\u0117je programoje atsirado pakitim\u0173. Nuo 2022 m. vyresn\u0117ms, nei 35 m. moterims kas 5 metus imamas m\u0117ginys ir atliekamas labai jautrus auk\u0161tos rizikos \u017dPV testas. Jei nustatoma, kad moteris u\u017esikr\u0117tusi \u017dPV, i\u0161 to paties m\u0117ginio atliekamas ir PAP testas\u201c, \u2013 apie prevencin\u0117s programos poky\u010dius kalba R. \u010ciurlien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nusta\u010dius \u017dPV virus\u0105, b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105 aku\u0161er\u012f ginekolog\u0105 \u2013 specialistas \u012fvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio b\u016bkl\u0119 ir nustatys tolimesn\u012f veiksm\u0173 plan\u0105. Tokioms moterims reikalinga da\u017enesn\u0117 patikra ir steb\u0117jimas, tam, kad v\u0117\u017eio b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti arba j\u012f pavykt\u0173 diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 m., kaip ir amkstesn\u0117je programoje, kas 3 metus atliekamas PAP testas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kita gera prevencin\u0117 priemon\u0117 yra profilaktin\u0117 vakcinacija nuo \u017dPV. \u0160iuo metu Lietuvoje pagal vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendori\u0173 nuo \u017dPV infekcijos skiepijamos 11 met\u0173 mergait\u0117s, o nuo vasario 1 d. bus prad\u0117ta ir berniuk\u0173 vakcinacija. Visiems vaikams bus sudaryta galimyb\u0117 pasiskiepyti nuo \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dar viena naujiena \u2013 Lietuvoje nuo vasario 1 d. bus skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septyni\u0173 onkogenini\u0173 viruso tip\u0173, sukelian\u010di\u0173 90 proc. gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Skiriasi anksti diagnozuotos ir i\u0161plitusios ligos gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Priklausomai nuo to, kokios stadijos gimdos kaklelio v\u0117\u017eys diagnozuojamas, skiriasi ir gydymas. Anot Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytojos aku\u0161er\u0117s ginekolog\u0117s Margaritos Montrimait\u0117s, kuo anks\u010diau nustatoma liga, tuo lengvesnis gydymas pacient\u0117s laukia.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eAnkstyv\u0173 stadij\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvejais pacient\u0117ms taikomas chirurginis gydymas. Gydymo apimtys parenkamos pagal ligos stadij\u0105, naviko dyd\u012f, pacient\u0117s nor\u0105 i\u0161saugoti vaisingum\u0105. Jei navikas matomas tik mikroskopu, galima atlikti tausojan\u010dias operacijas, kurios i\u0161saugo vaisingum\u0105: atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai pa\u0161alinamas navikas ir dalis gimdos kaklelio audini\u0173. Kitais atvejais rekomenduojama \u0161alinti gimd\u0105 kartu su gimdos kakleliu. Esant didesniems navikams, taikomas sud\u0117tingas chirurginis gydymas, kai \u0161alinama ir gimda, ir gimdos kaklelis, aplinkiniai dubens audiniai, dubens limfmazgiai\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Esant didesniems nei 4 cm navikams arba jei v\u0117\u017eys i\u0161plit\u0119s u\u017e gimdos kaklelio rib\u0173, ta\u010diau atoki\u0173j\u0173 metastazi\u0173 n\u0117ra, taikomas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija. \u201eMoksli\u0161kai \u012frodyta, kad tokiu atveju atlikti operacij\u0105 n\u0117ra tikslinga \u2013 i\u0161lieka diel\u0117 rizika, kad navikas atsinaujins. Tod\u0117l po operacijos vis tiek reik\u0117t\u0173 skirti ir spindulin\u012f gydym\u0105, ir chemoterapij\u0105. Kai pacientei nustatomos atokiosios metastaz\u0117s, \u0161is gydymo metodas neb\u0117ra taikomas, skiriamas sisteminis prie\u0161v\u0117\u017einis medikamentinis gydymas \u2013 chemoterapija, neretai kartu su biologine terapija\u201c, \u2013 kaip gali skirtis \u0161ios ligos gydymas vardija M. Montrimait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydytoja taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kai gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra pa\u017eeng\u0119s, liga paveikia aplinkinius organus \u2013 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, \u0161lapimtakius, tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105, tai lemia komplikacijas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eAtsiranda \u0161lapinimosi, tu\u0161tinimosi sutrikim\u0173, inkst\u0173 funkcijos nepakankamumas, gausus kraujavimas i\u0161 min\u0117t\u0173 organ\u0173, u\u017edegimai, sepsis, fistuli\u0173 formavimasis, kai i\u0161 mak\u0161ties nevalingai teka \u0161lapimas ar i\u0161matos. Tada moterys susiduria su daugybe i\u0161\u0161\u016bki\u0173, skaud\u017ei\u0173 netekim\u0173, kaip vaisingumo praradimas, seksualin\u0117s funkcijos, psichologin\u0117s b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jimas. Tod\u0117l labai svarbu gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f diagnozuoti kuo anks\u010diau,\u201c \u2013 reziumuoja M. Montrimait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gr\u0117sminga statistika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra ketvirtas pagal da\u017enum\u0105 moter\u0173 onkologinis susirgimas. GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau nei 604 t\u016bkst. moter\u0173 pasaulyje susirgo \u0161iuo v\u0117\u017eiu ir daugiau nei 341 t\u016bkst. mir\u0117 nuo \u0161ios ligos. 85 proc. vis\u0173 \u0161io v\u0117\u017eio atvej\u0173 diagnozuojama besivystan\u010diose \u0161alyse.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuvoje gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra \u0161e\u0161toje vietoje pagal da\u017enum\u0105 tarp moter\u0173 piktybini\u0173 susirgim\u0173. Europos v\u0117\u017eio registr\u0173 tinklo duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu buvo 26,8 atv. 100000 gyventoj\u0173, kai Europos S\u0105jungos vidurkis \u2013 12,8 atv. 100000 gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ma\u017eiausi sergamumo gimdos kalelio v\u0117\u017eiu rodikliai Europoje yra stebimi Suomijoje, Maltoje bei Austrijoje. Tuo tarpu Lietuva bendroje Europos lentel\u0117je atsiduria tarp did\u017eiausius sergamumo rodiklius turin\u010di\u0173 \u0161ali\u0173. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 354 nauji gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvejai. Pa\u017eym\u0117tina, kad tik 29 proc. vis\u0173 atvej\u0173 buvo nustatyti pirmos stadijos ir net 33 proc. atvej\u0173 liga nustatyta pa\u017eengusios 3 ar 4 stadijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mirtingumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio Lietuvoje irgi yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europoje \u2013 9,1 mirtis 100 000 gyventoj\u0173, kai tuo tarpu Europos S\u0105jungos vidurkis \u2013 4,0, o Suomijoje \u0161is rodiklis tik 1,5 mir\u010di\u0173 100 000 gyventoj\u0173. 2021 m. Lietuvoje nuo \u0161ios ligos mir\u0117 157 moterys ir tai yra mirtys, kuri\u0173 gal\u0117tume i\u0161vengti, jei laiku pasteb\u0117tume audini\u0173 pakitimus gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniais. I\u0161 atlikt\u0173 tyrim\u0173 yra \u017einoma, kad moterys dalyvavusios atrankin\u0117je patikros programoje turi \u017eenkliai ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 numirti nuo \u0161ios onkologin\u0117s ligos palyginus su programoje nedalyvavusiomis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Geriausias s\u0117kmingos patikros programos poveikio sergamumo ir mirtingumo rodikliams pavyzdys \u2013 Suomija. Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio patikros programa \u0161ioje \u0161alyje prad\u0117ta vykdyti dar 1963 metais ir s\u0117kmingai j\u0105 vykdant gimdos kaklelio v\u0117\u017eio sergamumo rodikliai suma\u017e\u0117jo 80 proc., o gimdos kaklelio v\u0117\u017eys tapo reta onkologine liga Suomijoje. \u0160iuo metu, Suomijoje kas metai nustatoma vos 160 nauj\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173 ir tik apie 50 moter\u0173 mir\u0161ta nuo \u0161ios ligos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Li\u016bdniausia, anot medik\u0173, kad gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra antras da\u017eniausiais onkologinis susirgimas jaun\u0173, 15-54 met\u0173 am\u017eiaus, moter\u0173 grup\u0117je. Tad u\u017ekirsdami keli\u0105 ligai mes i\u0161saugosime ir \u0161i\u0173 jaun\u0173, darbingo am\u017eiaus, turin\u010di\u0173 ma\u017e\u0173 vaik\u0173 ar planuojan\u010di\u0173 j\u0173 susilaukti moter\u0173 sveikat\u0105 ir gyvyb\u0119\u201c, \u2013 sako NVI V\u0117\u017eio registro ved\u0117ja Ieva Vincer\u017eevskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eGal kok\u012f kart\u0105 mano ginekolog\u0117 si\u016bl\u0117 i\u0161sitirti d\u0117l \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV), pa\u0117m\u0117 tepin\u0117l\u012f, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai b\u016btume \u0161nek\u0117j\u0119\u201d, \u2013 sako d\u0117l nustatyto i\u0161plitusio gimdos kaklelio v\u0117\u017eio susikrimtusi nejauno am\u017eiaus pacient\u0117. Medik\u0173 teigimu, toki\u0173 moter\u0173, kaip ji, Lietuvoje yra gana daug. Nors \u0161alyje jau veikia prevencin\u0117s programos, deja, bet [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2017,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2016","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2016","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2016"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2016\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2018,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2016\/revisions\/2018"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2017"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2016"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2016"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2016"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}