{"id":2027,"date":"2023-01-18T11:17:25","date_gmt":"2023-01-18T08:17:25","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=2027"},"modified":"2023-01-18T11:17:26","modified_gmt":"2023-01-18T08:17:26","slug":"tyrimas-2-is-3-vaiku-lietuvoje-yra-susidure-su-ivairiu-formu-patyciomis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=2027","title":{"rendered":"Tyrimas: 2 i\u0161 3 vaik\u0173 Lietuvoje yra susid\u016br\u0119 su \u012fvairi\u0173 form\u0173 paty\u010diomis"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Virtualioje erdv\u0117je su paty\u010diomis susiduria kas de\u0161imtas vaikas Lietuvoje, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta t\u0117v\u0173 apklausa. Ekspertai teigia, kad t\u0117vai paty\u010di\u0173 internete da\u017enai nepastebi, nors vertinti jas reikia taip pat rimtai, kaip ir realias \u2013 aptarti tai su vaiku ar pasitelkti specialist\u0173 pagalb\u0105. Da\u017eniausiai su virtualiomis paty\u010diomis susiduriama \u201eFacebook\u201c ir \u201eTikTok\u201c tinkluose, interneto forumuose, o re\u010diau \u2013 \u201eInstagram\u201c tinkle, ra\u0161oma \u201eSwedbank\u201c prane\u0161ime \u017einiasklaidai. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTarp mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 labiausiai yra paplitusios \u017eodin\u0117s paty\u010dios, ta\u010diau vis da\u017eniau jos b\u016bna kombinuotos \u2013 ty\u010diojamasi ir \u017eod\u017eiu, ir veiksmu, ir interneto erdv\u0117je. Interneto paty\u010dios i\u0161siskiria tuo, kad jos gali greitai i\u0161plisti, nes \u017einute ar skaitmeniniu turiniu lengva pasidalinti su \u012fvairiais gav\u0117jais. Be to, tokios informacijos plitimui sunkiau u\u017ekirsti keli\u0105, ir \u0161i\u0105 paty\u010di\u0173 tarp vaik\u0173 form\u0105 suaugusieji ne visada pastebi\u201c, \u2013 sako gydytoja, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichiatr\u0117 Jovita Anikinait\u0117, V\u0161\u012e \u201eKultivuoti\u201c vadov\u0117. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kaip rodo \u201eSwedbank\u201c inicijuoto tyrimo rezultatai, su vieno ar kito tipo paty\u010diomis yra susid\u016br\u0119 bent 2 i\u0161 3 \u0161alies vaik\u0173. I\u0161 j\u0173 88 proc. atvej\u0173 sudaro \u017eodin\u0117s paty\u010dios, tai yra, prasivard\u017eiavimas, erzinimas, \u012f\u017eeidin\u0117jimas, 41 proc. \u2212 socialin\u0117s paty\u010dios, pavyzd\u017eiui, apkalbos, pam\u0117gd\u017eiojimas, daikt\u0173 gadinimas. 31 proc. atvej\u0173 paty\u010dios turi ir fizin\u0119 form\u0105, kai yra tampoma u\u017e plauk\u0173, vaikas stumdomas ar spardomas. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tuo metu paty\u010dios virtualioje erdv\u0117je sudaro 16 proc. vis\u0173 t\u0117v\u0173 pamin\u0117t\u0173 atvej\u0173. Tiesa, kaip pastebi J.Anikinait\u0117, Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad su u\u017egauliu turiniu internete susiduria ma\u017edaug tre\u010ddalis vaik\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSkirtumas tarp situacijos Lietuvoje ir pasaulini\u0173 tendencij\u0173 gali rodyti tai, kad dalis t\u0117v\u0173 apie paty\u010dias virtualioje erdv\u0117je tiesiog ne\u017eino ir j\u0173 nepastebi\u201c, \u2212 pabr\u0117\u017eia ekspert\u0117. Susid\u016br\u0119 arba \u012ftardami, kad vaikas patiria paty\u010dias, t\u0117vai pirmiausia tur\u0117t\u0173 i\u0161klausyti vaik\u0105. \u201eStenkit\u0117s bendrauti be kritikos ir kaltinim\u0173, vaikui svarbu jaustis i\u0161girstam ir priimtam, o sprendimus, k\u0105 daryti, priimkite v\u0117liau. T\u0117vams gali atrodyti, kad nuo paty\u010di\u0173 internete paprasta atsiriboti \u2013 atsijungti nuo socialinio tinklo ar telefono program\u0117l\u0117s, ta\u010diau vaikui tai padaryti ne visada taip lengva\u201c, \u2013 pataria J.Anikinait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak specialist\u0117s, reikia nebijoti kalb\u0117ti apie paty\u010dias su specialistais, tai yra, pedagogais, psichologais ar psichiatrais. Kitu atveju tai gali tur\u0117ti rimt\u0173 pasekmi\u0173 \u2212 nuo nerimo, depresijos \u017eenkl\u0173 iki alkoholio ar narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo, sav\u0119s \u017ealojimo. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>K\u0105 daryti, kai ty\u010diojamasi \u201eFacebook\u201c tinkle<\/strong> <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kaip rodo t\u0117v\u0173 apklausa, da\u017eniausiai (apie 65 proc.) i\u0161 vis\u0173 paty\u010di\u0173 internete vaikai susiduria \u201eFacebook\u201c socialiniame tinkle. Toki\u0173 paty\u010di\u0173 pavyzd\u017eiai \u2013 \u017eeid\u017eian\u010dios \u017einut\u0117s, prasivard\u017eiavimai, fotografijos, memai, karikat\u016bros, \u012f\u017eeid\u017eian\u010dio turinio vaizdai, kuriuose paty\u010di\u0173 auka gali b\u016bti vaizduojama ar apib\u016bdinama kompromituojan\u010dia forma ir pana\u0161iai. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eInternetas ir socialiniai tinklai leid\u017eia pasisl\u0117pti u\u017e anonimo kauk\u0117s ir iki \u0161iol dar turi nebaud\u017eiamumo aur\u0105. Tod\u0117l susid\u016brus su paty\u010diomis internete labai svarbu yra identifikuoti paty\u010di\u0173 kurstytoj\u0105 ir i\u0161 karto imtis veiksm\u0173, nukreipt\u0173 \u012f paty\u010di\u0173 stabdym\u0105\u201c, \u2013 sako \u017dygeda Augon\u0117, \u201eSwedbank\u201c informacin\u0117s saugos vadov\u0117. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak \u017d.Augon\u0117s, susid\u016brus su tokio tipo paty\u010diomis, pirmiausia reikia blokuoti paty\u010dias inicijuojant\u012f profil\u012f, kad nebeb\u016bt\u0173 traumuojamas vaikas ir b\u016btina i\u0161saugoti visus paty\u010di\u0173 \u012frodymus \u2212 pasidaryti elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173, \u017einu\u010di\u0173, nuotrauk\u0173 ir kit\u0173 fakt\u0173 ekrano nuotraukas ir i\u0161sisaugoti j\u0173 kopijas. Tokiu atveju bus galima pateikti \u012frodymus mokyklos pedagogams, jei paty\u010dios susijusios su mokykla, paty\u010di\u0173 kurstytoj\u0173 t\u0117vams ar, prireikus, atitinkamoms valstyb\u0117s institucijoms.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117mesys vaik\u0173 edukacijai skaitmenin\u0117je erdv\u0117je <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSwedbank\u201c informacin\u0117s saugos vadov\u0117 teigia, kad t\u0117vai tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti, kaip savo vaikus mokyti saugiai elgtis socialiniuose tinkluose ir reaguoti \u012f bet kokius paty\u010di\u0173 atvejus. Juo labiau, kad internetin\u0117s paty\u010dios kartais \u012fgyja subtilesnes formas, kurios gali susilaukti didelio bendruomen\u0117s \u012fsitraukimo. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201ePaai\u0161kinkite vaikams, kaip keisti savo vartotojo profilio saugumo nustatymus, sukurti atskiras draug\u0173 ir pa\u017e\u012fstam\u0173 grupes, riboti turinio matomum\u0105, blokuoti nepageidaujamus asmenis, pasteb\u0117ti bei prane\u0161ti apie kit\u0173 nederam\u0105 elges\u012f socialinio tinklo administratoriams\u201c, \u2013 teigia \u017d.Augon\u0117. Anot jos, nereikia pamir\u0161ti, kad virtualios paty\u010dios ilgainiui gali privesti ir iki elektroninio suk\u010diavimo, \u0161anta\u017eo ar vagys\u010di\u0173 realiame gyvenime. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties t\u0117vams rekomenduojama interneto ir socialini\u0173 tinkl\u0173 saugumo taisykles aptarti kartu su bendromis elgesio ar nam\u0173 taisykl\u0117mis bei vaikams augant jas koreguoti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>www.15min.lt informacija<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Virtualioje erdv\u0117je su paty\u010diomis susiduria kas de\u0161imtas vaikas Lietuvoje, rodo \u201eSwedbank\u201c u\u017esakymu atlikta t\u0117v\u0173 apklausa. Ekspertai teigia, kad t\u0117vai paty\u010di\u0173 internete da\u017enai nepastebi, nors vertinti jas reikia taip pat rimtai, kaip ir realias \u2013 aptarti tai su vaiku ar pasitelkti specialist\u0173 pagalb\u0105. Da\u017eniausiai su virtualiomis paty\u010diomis susiduriama \u201eFacebook\u201c ir \u201eTikTok\u201c tinkluose, interneto forumuose, o re\u010diau [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2028,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2027","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2027","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2027"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2027\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2029,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2027\/revisions\/2029"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2028"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2027"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2027"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2027"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}