Valgyti angliavandenius ar nevalgyti \u2013 m\u012fsl\u0117, su kuria susiduria ne vienas savo mitybos \u012fpro\u010diais susir\u016bpin\u0119s \u017emogus. Kaip LRT TELEVIZIJAI pasakoja gydytoja dietolog\u0117 dr. R\u016bta Petereit, angliavandeni\u0173 nereikia bijoti, jie m\u016bs\u0173 organizmui yra b\u016btini. Vis d\u0117lto specialist\u0117 pa\u017eymi, jog skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 niekada nebus per daug, o \u0161tai cukraus \u2013 prie\u0161ingai.\u00a0<\/p>\n\n\n\n
\u201eVisi \u017einome, kad cukraus, paprast\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173 reik\u0117t\u0173 vengti, bet, deja, i\u0161 ties\u0173 Lietuvos gyventojai [j\u0173] suvartoja 5 kartus daugiau negu rekomenduojama. (…) Angliavandeniai i\u0161 ties\u0173 yra reikalingi energijai. Ai\u0161ku, skiriasi nuo fizinio aktyvumo, nuo lyties, nuo am\u017eiaus, bet jie yra b\u016btini \u017emogaus sveikatai. Ta\u010diau tikrai ne paprastieji \u2013 be paprast\u0173j\u0173 mes galime gyventi\u201c, \u2013 sako R. Petereit.<\/p>\n\n\n\n
Specialist\u0117 pastebi, jog \u017emon\u0117s \u012f savo mitybos racion\u0105, prie\u0161ingai, \u012ftraukia per ma\u017eai kitos r\u016b\u0161ies angliavandeni\u0173 \u2013 maistini\u0173 skaidul\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201eSkaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 vietoje 25 gram\u0173 dienos normos suvartojama apie 16\u201317 gram\u0173. Tai nors ir visi \u017einome, kad reikia valgyti daug dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173 ir pilno gr\u016bdo produkt\u0173, ta\u010diau taip nedarome. I\u0161 ties\u0173 yra labai svarbu atsirinkti ir su\u017einoti, koki\u0173 vis d\u0117lto t\u0173 angliavandeni\u0173 reikia, o skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 niekada nebus per daug\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Pana\u0161u, vis daugiau \u017emoni\u0173, nerasdami jiems tinkamos dietos, nebijo pagalbos kreiptis \u012f specialistus. Pasak R. Petereit, \u0161iais laikais antsvoris ir nutukimas yra be galo aktuali problema, o sveika mityba tur\u0117t\u0173 r\u016bpintis kiekvienas.<\/p>\n\n\n\n
Visgi gydytoja dietolog\u0117 pastebi, jog neretai \u017emon\u0117s, bandantys savo mitybos problemas i\u0161sispr\u0119sti savaranki\u0161kai, vadovaujasi literat\u016bra, kuri n\u0117ra moksli\u0161kai pagr\u012fsta. Anot R. Petereit, vienas da\u017eniausi\u0173 joje perteikiam\u0173 mit\u0173 yra tai, jog antsvor\u012f ar nutukim\u0105 lemia genai, o j\u0173 juk nepakeisi.<\/p>\n\n\n\n
\u201eMes, kaip gydytojai, nutukim\u0105 vertiname kaip lig\u0105, bet ji yra daugialyp\u0117, turi daug prie\u017eas\u010di\u0173. Da\u017eniausiai \u017emon\u0117s \u012fsitikin\u0119, kad tai lemia genetika. Be abejo, mes turime genus, ta\u010diau viskas priklauso nuo m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bdo \u2013 ne tik mitybos, bet ir fizinio aktyvumo, streso valdymo, emocij\u0173 ir miego kokyb\u0117s. Visu tuo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia r\u016bpintis ir prad\u0117ti ne tada, kada jau susergama nutukimu, bet su tuo gyventi kiekvien\u0105 dien\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia R. Petereit.<\/p>\n\n\n\n