Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad spar\u010diai besikei\u010diant klimato s\u0105lygoms, kai \u0161altuoju met\u0173 laikotarpiu temperat\u016bra pasiekia 4 laipsnius \u0161ilumos ir daugiau, i\u0161 \u017eiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai \u2013 erk\u0117s. Apie tai, kada jos aktyviausios, kokias ligas platina ir kaip nuo j\u0173 apsisaugoti, pasakoja NVSC U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo skyriaus vyriausioji specialist\u0117 Milda \u017dygutien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kalendoriuje \u2013 pirmasis pavasario m\u0117nuo, ar po \u017eiemos miego erk\u0117s jau pabudo? Kada jos b\u016bna aktyvios? Kada u\u017eregistruojama daugiausia erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 atvej\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 \u017diem\u0105 erk\u0117s leid\u017eia mi\u0161ko paklot\u0117je, po sniego danga, ta\u010diau oro temperat\u016brai pakilus iki 4\u20135 laipsni\u0173 \u0161ilumos, jos jau pradeda sukrusti. Tod\u0117l turime i\u0161likti budr\u016bs, kai vidutin\u0117 paros temperat\u016bra siekia 5\u20137 laipsnius \u0161ilumos, nes erk\u0117s b\u016bna aktyvios. Sezoninis sergamumo pakilimas registruojamas bir\u017eelio\u2013spalio m\u0117nesiais. M\u016bs\u0173 turimais duomenimis, b\u016btent \u0161iuo laikotarpiu u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 b\u016bna daugiausia.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Lietuva yra erkinio encefalito endemin\u0117 teritorija, t. y. u\u017esikr\u0117tusi\u0173 erki\u0173 yra visoje \u0161alyje. Ta\u010diau gal visgi yra vietovi\u0173, kur erk\u0117s labiau paplitusios? Ar gal\u0117tum\u0117te \u012fvardyti, kurioje \u0161alies apskrityje u\u017esikr\u0117sti erki\u0173 platinamomis ligomis tikimyb\u0117 yra didesn\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Taip, erk\u0117s paplitusios visoje Lietuvoje, tiek kaimo, tiek miesto vietov\u0117se. \u0160iems voragyviams tinkamiausia dr\u0117gna, saul\u0117s nekaitinama buvein\u0117, tod\u0117l gausiausia j\u0173 yra lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose. Daugiausia erki\u0173 aptinkama tose teritorijose, kur gausu laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u2013 nuolatini\u0173 j\u0173 maitintoj\u0173. Erk\u0117s sutinkamos mi\u0161ko takeli\u0173 pakra\u0161\u010diuose, tankiuose br\u016bzgynuose: avietynuose, alksnynuose, rie\u0161utynuose, mi\u0161ko jaunuolyne, parkuose, kur ve\u0161li \u017eol\u0117. I\u0161skirti konkre\u010dios apskrities, kurioje yra didesn\u0117 tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti, negal\u0117\u010diau. Pastaraisiais metais daugiausia erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 atvej\u0173 u\u017eregistruojama Vilniaus, Kauno, Utenos apskrityse.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Daugelis \u017eino, kad erk\u0117s platina Laimo lig\u0105 ir erkin\u012f encefalit\u0105. Kaip greitai perduoda u\u017ekrat\u0105 \u017emogui \u012fsisiurbusi erk\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Kadangi erkinio encefalito viruso yra erki\u0173 seili\u0173 liaukose, tai u\u017esikr\u0117tusi erk\u0117 j\u012f perduoda \u017emogui per pirm\u0105sias 10 minu\u010di\u0173 po \u012fsisiurbimo. Laimo ligos suk\u0117l\u0117jai (borelijos) lokalizuojasi vidurin\u0117je erki\u0173 \u017earnoje, tad suk\u0117l\u0117jams perduoti reikia daugiau laiko \u2013 paros ar daugiau.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kiek \u017emoni\u0173 Lietuvoje per metus suserga erkiniu encefalitu ir Laimo liga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Sergamumui erki\u0173 platinamomis ligomis b\u016bdingas \u201ebangavimas\u201c t. y., sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius vienais metais gali i\u0161augti, kitais metais \u2013 suma\u017e\u0117ti. Vidutini\u0161kai u\u017eregistruojama iki 3 t\u016bkstan\u010di\u0173 Laimo ligos atvej\u0173 ir iki 700 erkinio encefalito atvej\u0173 per metus. Lietuvoje pra\u0117jusiais metais buvo u\u017eregistruota 2 380 Laimo ligos atvej\u0173, sergamumo rodiklis siek\u0117 84,8 atv. 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 ir 377 erkinio encefalito atvejai, sergamumo rodiklis \u2013 13,4 atv. 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 (1 mirties atvejis). Mir\u0161tamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5\u20134 proc. Ma\u017edaug tre\u010ddalis \u017emoni\u0173, persirgusi\u0173 erkiniu encefalitu, nevisi\u0161kai pasveiksta, t. y. turi liekam\u0173j\u0173 ligos rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Be abejon\u0117s, pati efektyviausia priemon\u0117, galinti pad\u0117ti i\u0161vengti erkinio encefalito, yra skiepai. Nuo Laimo ligos skiep\u0173 n\u0117ra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kada geriausia skiepytis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Norintiems pasiskiepyti pirm\u0105 kart\u0105 ir \u012fgauti imunitet\u0105 reik\u0117s trij\u0173 erkinio encefalito vakcinos dozi\u0173, \u012fskiepyt\u0173 nustatyta tvarka. V\u0117liau der\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti imunitet\u0105 sustiprinti \u2013 priklausomai nuo am\u017eiaus, pakartotinai \u012fskiepijant vien\u0105 erkinio encefalito vakcinos doz\u0119 kas 3\u20135 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vieneri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus vaikus ir suaugusiuosius. D\u0117l skiep\u0173 rekomenduojama kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u2013 K\u0105 daryti, jei \u012fsisiurb\u0117 erk\u0117? Ar j\u0105 ne\u0161ti i\u0161tirti, kad i\u0161siai\u0161kintume, ar buvo u\u017ekr\u0117sta?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 \u012esisiurbusi\u0105 erk\u0119 reikia i\u0161traukti kaip galima grei\u010diau \u2013 suimti kuo ar\u010diau odos, nespausti k\u016bnelio, nesukioti ir prie\u0161 tai netepti riebalais ir staigiu judesiu traukti \u012f vir\u0161\u0173. Jeigu nepavyko visi\u0161kai pa\u0161alinti erk\u0117s ir liko galvut\u0117, nieko daryti nereikia, organizmas j\u0105 pa\u0161alins pats kaip svetimk\u016bn\u012f. Po erk\u0117s i\u0161traukimo \u012fsisiurbimo viet\u0105 rekomenduojama dezinfekuoti.<\/p>\n\n\n\n Galimyb\u0117 i\u0161tirti erkes laboratorijose yra, ta\u010diau tyrimui erk\u0117 turi b\u016bti pristatyta gyva. Be to, verta apsvarstyti, ar to reikia. U\u017esikr\u0117tusi erk\u0117 neb\u016btinai sp\u0117ja perduoti Laimo ligos suk\u0117l\u0117j\u0105, o net ir susirgus yra galimas gydymas antibiotikais. U\u017esikr\u0117tus erkinio encefalito virusu n\u0117ra joki\u0173 efektyvi\u0173 prevencini\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti po \u012fkandimo, tad po erk\u0117s i\u0161traukimo belieka steb\u0117ti sveikat\u0105. Jei po erk\u0117s \u012fkandimo odoje atsiranda rausva nuo keli\u0173 iki keliolikos centimetr\u0173 skersmens plintanti d\u0117m\u0117, galvos, raumen\u0173 skausmai, pakyla temperat\u016bra, vargina bendras silpnumas, b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ir neu\u017emir\u0161ti pamin\u0117ti erk\u0117s \u012fsisiurbimo fakt\u0105. Tai gali b\u016bti pirmieji Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomai.<\/p>\n\n\n\n NVSC informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad spar\u010diai besikei\u010diant klimato s\u0105lygoms, kai \u0161altuoju met\u0173 laikotarpiu temperat\u016bra pasiekia 4 laipsnius \u0161ilumos ir daugiau, i\u0161 \u017eiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai \u2013 erk\u0117s. Apie tai, kada jos aktyviausios, kokias ligas platina ir kaip nuo j\u0173 apsisaugoti, pasakoja NVSC U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2354,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2353","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2353","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2353"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2353\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2355,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2353\/revisions\/2355"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2354"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2353"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2353"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2353"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}