Europos aplinkos agent\u016bros (EAA) duomenimis, Europos oro kokyb\u0117 toliau ger\u0117ja, o ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 ar \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 oro tar\u0161os sukeltomis ligomis, skai\u010dius ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau, remiantis neseniai paskelbta EAA analize, oro tar\u0161a i\u0161lieka did\u017eiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu \u017emoni\u0173 sveikatai Europoje.<\/p>\n\n\n\n
Smulkios kietosios dalel\u0117s \u2013 ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 ES prie\u017eastis<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prasta oro kokyb\u0117, ypa\u010d miest\u0173 teritorijose, toliau kenkia Europos pilie\u010di\u0173 sveikatai. Remiantis naujausiais EAA \u012fver\u010diais, 2020 m. ES d\u0117l PM2,5 <\/sub>tar\u0161os, vir\u0161ijan\u010dios PSO rekomenduojam\u0105 5 \u00b5g\/m3 lyg\u012f, ne ma\u017eiau kaip 238 000 \u017emoni\u0173 mir\u0117 anks\u010diau laiko. D\u0117l azoto dioksido tar\u0161os ES anksti mir\u0117 ne ma\u017eiau kaip 49 000 \u017emoni\u0173, o d\u0117l ozono poveikio \u2013 ne ma\u017eiau kaip 24 000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kaip ir ankstyvos mirtys, oro tar\u0161a sukelia sveikatos sutrikimus ir prisideda prie dideli\u0173 nuostoli\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros sektoriuje. Pavyzd\u017eiui, 2019 m. PM2,5<\/sub> poveikio sukelta l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga 30 Europos \u0161ali\u0173 l\u0117m\u0117 175 702 gyvenimo su negalia metus.<\/p>\n\n\n\n Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimas, \u017eala mi\u0161kams, \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016broms<\/strong><\/p>\n\n\n\n Oro tar\u0161a taip pat kenkia sausumos ir vandens ekosistemoms. 2020 m. kenksmingas azoto nuos\u0117d\u0173 lygis pasteb\u0117tas 75 proc. viso ES ekosistemos ploto. Tai yra 12 proc. ma\u017eiau, palyginti su 2005 m., o pagal ES nulin\u0117s tar\u0161os veiksm\u0173 plan\u0105 tar\u0161\u0105 iki 2030 m. siekiama suma\u017einti 25 proc.<\/p>\n\n\n\n Remiantis EAA analize, Europoje 2020 m. 59 proc. mi\u0161k\u0173 ploto ir 6 proc. \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s pa\u017eemio ozono sluoksnis buvo kenksmingas. D\u0117l pa\u017eemio ozono sluoksnio poveikio kvie\u010di\u0173 derliui ekonominiai nuostoliai 2019 m. i\u0161 viso sudar\u0117 apytiksliai 1,4 mlrd. EUR 35 Europos \u0161alyse, o did\u017eiausi nuostoliai u\u017efiksuoti Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Turkijoje.<\/p>\n\n\n\n Daugiau nei pus\u0117 smulki\u0173 kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 i\u0161metama naudojant energij\u0105 pastatuose<\/strong><\/p>\n\n\n\n I\u0161 EAA analiz\u0117s matyti, kad pagrindinis kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 tar\u0161os \u0161altinis Europoje yra kuro deginimas gyvenamuosiuose, komerciniuose ir vald\u017eios sektoriaus pastatuose. \u0160i\u0173 ter\u0161al\u0173 \u0161altinis i\u0161 esm\u0117s yra \u012fvairaus kietojo kuro deginimas pastat\u0173 \u0161ildymo tikslais. 2020 m. sektoriuje i\u0161mesta 44 proc. PM10 ir 58 proc. PM2,5<\/sub> ter\u0161al\u0173. Kitas svarbus \u0161i\u0173 ter\u0161al\u0173 \u0161altinis apima pramon\u0117s, keli\u0173 transporto ir \u017eem\u0117s \u016bkio sektorius. \u017dem\u0117s \u016bkio sektoriuje taip pat buvo i\u0161mesta did\u017eioji dalis (94 proc.) amoniako ter\u0161al\u0173 ir daugiau nei pus\u0117 (56 proc.) metano ter\u0161al\u0173. Kalbant apie azoto oksid\u0105, pa\u017eym\u0117tina, kad pagrindiniai \u0161altiniai buvo keli\u0173 transportas (37 proc.), \u017eem\u0117s \u016bkis (19 proc.) ir pramon\u0117s sektorius (15 proc.). EAA pastebi, kad apskritai 2020 m. vis\u0173 pagrindini\u0173 oro ter\u0161al\u0173 Europos S\u0105jungoje buvo i\u0161metama vis ma\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n Kaip galime prisid\u0117ti prie oro tar\u0161os ma\u017einimo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Oras yra b\u016btinas gyvybei palaikyti. Net ir ma\u017eais \u017eingsneliais galite prisid\u0117ti prie pastang\u0173 suma\u017einti oro tar\u0161\u0105. \u0160tai keletas paprast\u0173 id\u0117j\u0173:<\/p>\n\n\n\n Namuose.<\/strong> Ma\u017einkite energijos vartojim\u0105, r\u016b\u0161iuokite atliekas, u\u017etikrinkite, kad \u0161ildymo \u012franga (katilai, \u017eidiniai, krosnys) b\u016bt\u0173 eksploatuojama tinkamai. Pasodinti lapuo\u010diai prie J\u016bs\u0173 nam\u0173 sudarys pav\u0117s\u012f vasar\u0105 bei praleis \u0161vies\u0105 \u017eiem\u0105. Pirkite ekologi\u0161k\u0105 elektros energij\u0105, pagamint\u0105 i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 energijos \u0161altini\u0173, lauko ap\u0161vietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius \u0161viestuvus su saul\u0117s baterijomis, naudokite ma\u017eiau kar\u0161to vandens, nedeginkite pernyk\u0161t\u0117s \u017eol\u0117s, buitini\u0173 atliek\u0173, ypa\u010d plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame \u0161ildymo \u012frenginyje.<\/p>\n\n\n\n Apsiperkant. <\/strong>Pirkite buities ir kitus elektros prietaisus, pa\u017eenklintus \u201eEnergy Star\u201c \u017eenklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasi\u017eymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu. \u012esigykite ma\u017eiau aplink\u0105 ter\u0161iant\u012f automobil\u012f, rinkit\u0117s produktus, kuri\u0173 pakuot\u0117s yra nedidel\u0117s, vietoje popierini\u0173 ir plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173 naudokite daugkartinius pirkini\u0173 krep\u0161ius, pirkite vietoje i\u0161augintus produktus (pavyzd\u017eiui, vaisius ir dar\u017eoves), kad ma\u017e\u0117t\u0173 krovini\u0173 gabenimo mastas. Da\u017enai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai \u012fkraunamus akumuliatorius.<\/p>\n\n\n\n Vairuojant. <\/strong>Planuokite savo keliones (i\u0161vykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip ma\u017einkite oro tar\u0161\u0105, r\u016bpinkit\u0117s savo transporto priemone \u2013 reguliariai tikrinkite oro sl\u0117g\u012f padangose, stabd\u017eius, degal\u0173 s\u0105naudas \u2013 reguliari prie\u017ei\u016bra u\u017etikrina automobilio veikim\u0105 ir taupo kur\u0105. Rinkit\u0117s ekologi\u0161k\u0105 vairavimo b\u016bd\u0105, i\u0161junkite varikl\u012f, kai automobilis nejuda, jei \u012fstrigote eismo sp\u016bstyje ar stovite ilgiau nei minut\u0119, vairuokite ramiai \u2013 staigiai stabdant ar didinant greit\u012f did\u0117ja degal\u0173 s\u0105naudos, stenkit\u0117s va\u017eiuoti pastoviu grei\u010diu \u2013 tada i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 emisija yra ma\u017eiausia. \u012e trumpas keliones va\u017eiuokite su bendrakeleiviais. Kai \u012fmanoma, eikite p\u0117s\u010diomis, va\u017eiuokite dvira\u010diu ar vie\u0161uoju transportu. Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Nedeginkime pernyk\u0161t\u0117s \u017eol\u0117s ir atliek\u0173.<\/strong> \u017dol\u0117s deginimas yra \u017ealingas dirvo\u017eemiui, suma\u017eina jo derlingum\u0105 (\u017eol\u0117s derlius suma\u017e\u0117ja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugyb\u0119 \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 smulki\u0173j\u0173 gyv\u016bn\u0173, toki\u0173 kaip pel\u0117s ir pel\u0117nai, pauk\u0161\u010di\u0173 lizdus ir kiau\u0161inius bei nesp\u0117jusias sudygti s\u0117klas. Nuo nevaldomos ugnies kartais u\u017esidega \u016bkiniai, gyvenamieji pastatai. \u017dol\u0117s deginimas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 mi\u0161k\u0173 ir durpyn\u0173 gaisr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Degant biomasei ter\u0161iamas aplinkos oras \u2013 susidaro ne tik kietosios dalel\u0117s, bet ir labai didelis kiekis nuodingo anglies monoksido, kuris per plau\u010dius patenka \u012f kraujotak\u0105, tod\u0117l deguonis sunkiau patenka \u012f organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu svaigsta galva, \u017emogus b\u016bna mieguistas, jau\u010dia silpnum\u0105, j\u012f pykina.<\/p>\n\n\n\n Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Europos aplinkos agent\u016bros (EAA) duomenimis, Europos oro kokyb\u0117 toliau ger\u0117ja, o ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 ar \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 oro tar\u0161os sukeltomis ligomis, skai\u010dius ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau, remiantis neseniai paskelbta EAA analize, oro tar\u0161a i\u0161lieka did\u017eiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu \u017emoni\u0173 sveikatai Europoje. Smulkios kietosios dalel\u0117s \u2013 ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 ES prie\u017eastis Prasta oro kokyb\u0117, ypa\u010d miest\u0173 teritorijose, toliau […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2639,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2636","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2636"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2636\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2640,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2636\/revisions\/2640"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2639"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2636"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2636"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}