Kasmet Lietuvoje storosios \u017earnos v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 i\u0161girsta apie 1,7 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, daugiau nei 800 d\u0117l \u0161io v\u0117\u017eio mir\u0161ta. Neretai \u201etyli\u0105ja liga\u201c vadinamas \u0161ios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eys laikomas i\u0161sivys\u010diusi\u0173 valstybi\u0173 liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarieti\u0161ku gyvenimo b\u016bdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadov\u0117 gydytoja onkolog\u0117\u2013chemoterapeut\u0117 prof. Rasa Jan\u010diauskien\u0117, sergamumas ekonomi\u0161kai pa\u017eangiose ir besivystan\u010diose \u0161alyse skiriasi net kelis kartus, ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai.<\/p>\n\n\n\n
\u201eSergamumas storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu Vakar\u0173 \u0161alyse siekia apie 40\u201360 atvej\u0173 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173, kai besivystan\u010diose \u0161alyse \u2013 apie 8\u201310 atvej\u0173 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173, arba reik\u0161mingai ma\u017eiau. Paveldimi gen\u0173 poky\u010diai nulemia tik apie 10 proc. susirgim\u0173, apie 15\u201320 proc. vis\u0173 atvej\u0173 \u2013 \u0161eiminiai, kai konkre\u010dios gen\u0173 mutacijos ne\u017einomos. Ta\u010diau net 70\u201375 proc. ligos atvej\u0173 nulemia m\u016bs\u0173 gyvensena\u201c, \u2013 pastebi prof. R. Jan\u010diauskien\u0117. Apskai\u010diuota, kad 27-ose ES \u0161alyse storosios \u017earnos v\u0117\u017eys sudaro 12,7 proc. vis\u0173 nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 ir 12,4 proc. vis\u0173 v\u0117\u017eio sukelt\u0173 mir\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vis dar jau\u010diama pandemijos \u012ftaka<\/strong><\/p>\n\n\n\n Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio mir\u0161ta apie 800\u2013900 gyventoj\u0173. Vertinant 2010\u20132022 m. laikotarp\u012f, \u201epras\u010diausi\u201c metai buvo 2015-ieji, kai nuo \u0161io v\u0117\u017eio mir\u0117 971 asmuo, kai pernai \u2013 851. Gydytojos onkolog\u0117s teigimu, geresniais rodikliais d\u017eiaugtis \u2013 per anksti, nes d\u0117l pandemijos buvo sustabdytos atrankin\u0117s patikros programos, dalis v\u0117\u017eio atvej\u0173 liko nediagnozuoti ir bus nustatyti pav\u0117luotai.<\/p>\n\n\n\n \u201eMa\u017eesnis mir\u010di\u0173 skai\u010dius pastaruosius kelerius metus gali b\u016bti ir d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dio gyventoj\u0173 skai\u010diaus \u0161alyje. Be to, vis dar buvo juntama COVID-19 pandemijos \u012ftaka, kai 2020 m. drasti\u0161kai \u2013 net 34 proc. \u2013 smuko prevencijos programoje dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 skai\u010dius. Tod\u0117l tikr\u0105sias sergamumo ir mirtingumo tendencijas pamatysime v\u0117liau\u201c, \u2013 tikina Kauno klinik\u0173 gydytoja.<\/p>\n\n\n\n Pandemija paveik\u0117 ir storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencijos program\u0105. Ji Lietuvoje \u2013 viena populiariausi\u0173: 2019 m. per 261 t\u016bkst. asmen\u0173 atliko slapto kraujo i\u0161matose test\u0105. Ta\u010diau jau po met\u0173, 2020-aisiais, besitikrinusi\u0173j\u0173 skai\u010dius sumenko iki 172 t\u016bkst., arba kone 90 t\u016bkst. ma\u017eiau. Tai, pasak prof. R. Jan\u010diauskien\u0117s, kelia gr\u0117sm\u0119 nema\u017eai daliai \u0161alies gyventoj\u0173, kurie net ne\u012ftaria tur\u012f v\u0117\u017eini\u0173 darini\u0173 ar ikiv\u0117\u017eini\u0173 pakitim\u0173 \u2013 polip\u0173, adenom\u0173 \u2013 savo \u017earnyne.<\/p>\n\n\n\n \u201eSkai\u010diuojama, kad apie 8- 10 proc. atlikusi\u0173j\u0173 slapto kraujo i\u0161matose test\u0105 gauna teigiam\u0105 atsakym\u0105. Jiems turi b\u016bti atliekama kolonoskopija, siekiant nustatyti, ar yra v\u0117\u017eini\u0173 darini\u0173 arba ikiv\u0117\u017eini\u0173 b\u016bkli\u0173. Vadinasi, i\u0161 2020 m. programoje nedalyvavusi\u0173 90 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 ma\u017edaug 9 t\u016bkst. testas gal\u0117jo b\u016bti teigiamas \u2013 rasta kraujo i\u0161matose, ir \u0161iuos \u017emones reik\u0117jo i\u0161tirti ie\u0161kant v\u0117\u017eio, kaip galimos slapto kraujavimo prie\u017easties. Ai\u0161ku, tuo metu nediagnozuotas v\u0117\u017eys niekur nedingo, ir, tik\u0117tina, bus nustatytas labiau pa\u017eeng\u0119s. Kuo v\u0117liau v\u0117\u017eys nustatomas, tuo sunkiau j\u012f gydyti, o tikimyb\u0117 pasveikti \u2013 suma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 paai\u0161kina gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117.<\/p>\n\n\n\n Taikosi \u012f jaunesnius<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau naujausiais 2022 m. duomenimis, situacija d\u0117l dalyvavimo storosios \u017earnos prevencijos programoje ger\u0117ja, nes pernai programoje dalyvavo daugiau asmen\u0173 nei 2019 m.<\/p>\n\n\n\n \u201eEurostatas 2019 m. vykd\u0117 apklaus\u0105, kurios duomenimis, pagal aktyvum\u0105 tiriantis d\u0117l storosios \u017earnos v\u0117\u017eio Lietuva yra tarp pa\u017eangesni\u0173 Europos valstybi\u0173. Aktyvumas \u2013 geras, bet gal\u0117t\u0173 b\u016bti dar geresnis. Vertintas ir \u201eniekada nedalyvavusi\u0173 programoje\u201c rodiklis, pagal kur\u012f esame 7 vietoje tarp geriausi\u0173 ES valstybi\u0173: d\u0117l storosios \u017earnos v\u0117\u017eio niekad nesityr\u0117 39,2 proc. \u0161alies gyventoj\u0173, visi kiti 50-74 m. am\u017eiaus grup\u0117s \u017emoni\u0173 buvo nors kart\u0105 dalyvav\u0119 \u0161ioje prevencin\u0117je programoje\u201c, \u2013 teigia gydytoja prof. R. Jan\u010diauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pasaulio mokslininkams nerim\u0105 kelia tai, jog pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu suserga vis daugiau jaun\u0173 \u017emoni\u0173 (jaunesni\u0173 nei 50 m.). Nustatyta, jog jaunesni\u0173 susirgusi\u0173j\u0173 v\u0117\u017eio prigimtis kitokia, diagnoz\u0117s nustatymo metu jis b\u016bna labiau pa\u017eeng\u0119s, yra link\u0119s grei\u010diau plisti. Tod\u0117l ankstyva v\u0117\u017eio diagnostika tampa kaip niekad svarbia.<\/p>\n\n\n\n Kaip i\u0161vengti ligos? Gydytojos patarimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ma\u017edaug 3 i\u0161 4 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio susirgim\u0173 nulemia sveikatai nepalanki gyvensena: per ma\u017eai judama, valgomas netinkamas maistas, patiriamas stresas, gyvenama u\u017eter\u0161toje aplinkoje. Tod\u0117l gydytoja prof. R. Jan\u010diauskien\u0117 pirmiausia ir pataria pagalvoti, kaip pakeisti gyvensen\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eEuropos Komisija yra parengusi vadinam\u0105j\u012f Europos kovos su v\u0117\u017eiu kod\u0105 (angl. European Code against Cancer) \u2013 tai 12 punkt\u0173 rekomendacijos, kuriomis ai\u0161kiai \u012fvardijama, k\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti \u017emogus, jog nesusirgt\u0173 v\u0117\u017eiu. Svarbu ner\u016bkyti, vengti bet kokios formos tabako, riboti alkoholio vartojim\u0105, b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems, palaikyti normal\u0173 k\u016bno svor\u012f, vengti jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s ir v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, dalyvauti kr\u016bties, storosios \u017earnos, gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117se programose\u201c, \u2013 sako specialist\u0117.<\/p>\n\n\n\n Siekiant kuo labiau suma\u017einti susirgimo storosios \u017earnos ar bet kuriuo kitu v\u0117\u017eiu rizik\u0105, patariama per\u017ei\u016br\u0117ti savo mityb\u0105 ir rinktis ma\u017eiau perdirbt\u0105 maist\u0105, valgyti ma\u017eiau raudonos m\u0117sos, ypa\u010d perdirbtos \u2013 de\u0161reli\u0173, r\u016bkytos m\u0117sos ir pan., ma\u017eiau cukraus ir kit\u0173 rafinuot\u0173 produkt\u0173. Taip pat rekomenduojama \u012f savo kasdien\u012f meniu \u012ftraukti daugiau vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 bei pilno gr\u016bdo produkt\u0173, kurie kupini organizmui nauding\u0173 skaidul\u0173. Taip pat svarbu i\u0161mokti valdyti patiriam\u0105 stres\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vienu i\u0161 svarbi\u0173 apsaugos nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio b\u016bd\u0173 \u012fvardijamas dalyvavimas prevencin\u0117je v\u0117\u017eio programoje. Lietuvoje tokia programa prad\u0117ta vykdyti 2009 m., nemokamai i\u0161sitirti kvie\u010diami 50\u201374 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n \u201eNor\u0117\u010diau paraginti visus \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s \u017emones tirtis, taip pat pakviesti dalyvauti programoje ir savo artimuosius. Paslaugos \u2013 nemokamos, nes i\u0161laidas kompensuoja valstyb\u0117. Nors \u0161ioje programoje jau dabar dalyvauja ma\u017edaug pus\u0117 50\u201374 m. am\u017eiaus \u017emoni\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau. Kuo anks\u010diau aptinkamas v\u0117\u017eys, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117 pasveikti, ir tam puikiai pasitarnauja storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencijos programa\u201c, \u2013 nedelsti pasir\u016bpinti savo sveikata ragina gydytoja prof. R. Jan\u010diauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n www.lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kasmet Lietuvoje storosios \u017earnos v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 i\u0161girsta apie 1,7 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, daugiau nei 800 d\u0117l \u0161io v\u0117\u017eio mir\u0161ta. Neretai \u201etyli\u0105ja liga\u201c vadinamas \u0161ios r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eys laikomas i\u0161sivys\u010diusi\u0173 valstybi\u0173 liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarieti\u0161ku gyvenimo b\u016bdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadov\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2744,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-2743","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2743","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2743"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2743\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2745,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2743\/revisions\/2745"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2743"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2743"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2743"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}