Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) min\u0117damas Pasaulin\u0119 pasiutlig\u0117s dien\u0105, rugs\u0117jo 28-\u0105j\u0105, primena, kad nuo mirtinai pavojingos ligos gali i\u0161gelb\u0117ti tik skiepai. Nors paskutinis \u017emogaus mirties nuo pasiutlig\u0117s atvejis Lietuvoje buvo u\u017eregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indij\u0105, kur jam \u012fkando nepa\u017e\u012fstamas \u0161uo), ta\u010diau specialistai kasmet registruoja ne vien\u0105 t\u016bkstant\u012f \u012f medikus besikreipian\u010di\u0173 asmen\u0173, kurie buvo su\u017ealoti laukini\u0173 ar namini\u0173 gyv\u016bn\u0173. Beje, \u0161i \u016bmin\u0117 virusin\u0117 liga paplitusi kai kuriose pasaulio valstyb\u0117se, tod\u0117l apie rizik\u0105 reik\u0117t\u0173 \u017einoti ir keliaujant. <\/p>\n\n\n\n
Pasiutlig\u0117 yra paplitusi daugiau nei 150 \u0161ali\u0173 ir teritorij\u0173, kuriose kasmet fiksuojama de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 mir\u010di\u0173 nuo \u0161ios ligos \u2013 daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad keliaujant \u012f \u0161iuos endeminius \u017eemynus, i\u0161lieka didel\u0117 rizika u\u017esikr\u0117sti \u0161ia liga.<\/p>\n\n\n\n
Da\u017eniau su\u017ealoja \u0161unys ir kat\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lap\u0117s, vilkai, us\u016briniai \u0161unys), tiek naminiai (\u0161unys, kat\u0117s, galvijai) gyv\u016bnai.<\/p>\n\n\n\n NVSC duomenimis, kasmet \u017emones da\u017eniau su\u017ealoja naminiai augintiniai \u2013 \u0161unys ir kat\u0117s. 2022 m. medicinos pagalbos d\u0117l gyv\u016bn\u0173 apkand\u017eiojimo, apdraskymo, apseil\u0117jimo kreip\u0117si 3845 asmenys, i\u0161 j\u0173 2717 \u017emoni\u0173 su\u017ealojo \u0161unys, 1017\u2013 kat\u0117s. Kasmet \u017emon\u0117s susiduria ir su laisvai lakstan\u010diais gyv\u016bnais. Pra\u0117jusiais metais nuo nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 nukent\u0117jo (buvo su\u017ealoti) 1478 asmenys, nuo laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u2013 90.<\/p>\n\n\n\n Gyvyb\u0119 gali i\u0161gelb\u0117ti skiepai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Primename, kad \u012fkandus bet kokiam gyv\u016bnui, \u017emogus nedelsdamas tur\u0117t\u0173 kreiptis pagalbos \u012f gydymo \u012fstaig\u0105, kur gydytojas, \u012fvertin\u0119s galim\u0105 rizik\u0105, skirs pasiutlig\u0117s vakcinacijos kurs\u0105, kur\u012f sudaro penkios vakcinos doz\u0117s: 0, 3, 7, 14, 28 dien\u0105 po \u012fkandimo ar su\u017ealojimo.<\/p>\n\n\n\n \u201eLabai svarbu laiku kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105, kad b\u016bt\u0173 \u012fvertinta su\u017ealojimo rizika ir, prireikus, atlikta vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s. Skiepai yra vienintelis b\u016bdas, galintis i\u0161gelb\u0117ti \u017emogui gyvyb\u0119 \u012fkandus, \u012fdr\u0117skus, apseil\u0117jus pasiutlige sergan\u010diam gyv\u016bnui\u201c,\u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f NVSC U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo skyriaus vyriausioji specialist\u0117 Daiva Razmuvien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pernai beveik pus\u0117 (1804) \u017emoni\u0173, kurie nukent\u0117jo nuo gyv\u016bn\u0173, buvo paskiepyti nuo pasiutlig\u0117s. Dalis nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 (1024) nebaig\u0117 viso skiepijimo kurso, kiti asmenys (93) atsisak\u0117 skiepytis.<\/p>\n\n\n\n Specialistai ragina darbdavius profilakti\u0161kai nuo pasiutlig\u0117s paskiepyti tuos darbuotojus, kuriems yra didel\u0117 rizika u\u017esikr\u0117sti \u0161ia liga, pavyzd\u017eiui: veterinarus, mi\u0161kininkus, med\u017eiotojus, dresuotojus, asmenis, dirban\u010dius gyv\u016bn\u0173 prieglaudose ar laboratorijose bei kitus, galin\u010dius tur\u0117ti s\u0105lyt\u012f su pasiutlige.<\/p>\n\n\n\n Kaip elgtis, jei su\u017ealojo gyv\u016bnas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012ekandus, \u012fdr\u0117skus gyv\u016bnui, pirmiausia reikia sutvarkyti \u017eaizd\u0105 \u2013 nuplauti su muilu ir tekan\u010diu vandeniu, dezinfekuoti ir kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105. \u201eGydytojas gal\u0117s ap\u017ei\u016br\u0117ti \u017eaizd\u0105 ir \u012fvertinti u\u017esikr\u0117timo pasiutlige rizik\u0105. Jeigu galima nustatyti, koks gyv\u016bnas su\u017ealojo ir surasti jo \u0161eiminink\u0105, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai steb\u0117s gyv\u016bn\u0105 14 dien\u0173, kad \u012fsitikint\u0173, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyv\u016bnas laukinis arba gyv\u016bnas neturi j\u012f pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u0161eiminink\u0173, nukent\u0117jusiam asmeniui paskirs pasiutlig\u0117s skiepus\u201c, \u2013 apie profilaktini\u0173 priemoni\u0173 taikym\u0105 \u012fkandus gyv\u016bnui paai\u0161kina NVSC atstov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Kaip u\u017esikre\u010diama pasiutlige?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u017dmon\u0117s pasiutlige u\u017esikre\u010dia, kai jiems \u012fkanda, \u012fdreskia ar apseil\u0117ja pasiut\u0119s gyv\u016bnas ir su jo seil\u0117mis pasiutlig\u0117s virusas patenka \u012f \u017eaizd\u0105. Didesnis pavojus u\u017esikr\u0117sti, jeigu u\u017esikr\u0117t\u0119s gyv\u016bnas \u012fkando \u012f nuog\u0105 k\u016bn\u0105, o ne per r\u016bbus. Ypa\u010d pavojinga, kai pasiut\u0119 gyv\u016bnai sukand\u017eioja \u017emogui veid\u0105. Re\u010diau u\u017esikre\u010diama pasiutusio gyv\u016bno seil\u0117ms patekus \u012f odos \u012fbr\u0117\u017eimus, jungines ar gleivines.<\/p>\n\n\n\n Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dien\u0173 iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, priklausomai nuo u\u017ekrato patekimo vietos (kuo ar\u010diau galvos, tuo inkubacija trumpesn\u0117), \u012f \u017eaizd\u0105 patekusio u\u017ekrato kiekio ir kt.<\/p>\n\n\n\n Simptomai primena gripo<\/strong><\/p>\n\n\n\n Specialistai primena, kad pirmieji pasiutlig\u0117s simptomai yra kar\u0161\u010diavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baim\u0117, oro jud\u0117jimo baim\u0117, gerkl\u0173 spazmai, raumen\u0173 silpnumas, pereinama \u012f kom\u0105 ir baigiasi mirtimi.<\/p>\n\n\n\n