{"id":4058,"date":"2023-12-05T14:19:21","date_gmt":"2023-12-05T11:19:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=4058"},"modified":"2023-12-05T14:19:21","modified_gmt":"2023-12-05T11:19:21","slug":"psichologes-darbuotoju-psichine-sveikata-prasteja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=4058","title":{"rendered":"Psicholog\u0117s: darbuotoj\u0173 psichin\u0117 sveikata prast\u0117ja"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Darbdaviai vis garsiau kalba, kaip svarbu palaikyti darbuotoj\u0173 emocin\u0119 gerov\u0119 ir psichikos sveikat\u0105. Tvari verslo kult\u016bra yra apibr\u0117\u017eiama kaip aplinka, kurioje visi darbuotojai supranta, koki\u0105 \u012ftak\u0105 j\u0173 \u012fmon\u0117 ar \u012fstaiga daro ne tik aplinkai, bet ir patiems darbuotojams, ra\u0161oma projekto sveikatadarbe.lt prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Deja, labai da\u017enai r\u016bpinimasis psichikos sveikata teb\u0117ra suvokiamas kaip papildoma nauda ar dalis gero darbdavio \u012fvaizd\u017eio. Ta\u010diau, pasak psicholog\u0173, pamir\u0161tama, kad darbuotoj\u0173 psichin\u0117 sveikata pirmiausia yra dar vienas darbo resursas. Juk perdeg\u0119s ar depresija sergantis darbuotojas nebegali realizuoti savo profesini\u0173 kompetencij\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eDarboviet\u0117se jau kompensuojama individuali psichologin\u0117 pagalba ar trumpinama darbo savait\u0117, organizuojami atsparumo palaikymo, perdegimo atpa\u017einimo, bendravimo su agresyviai nusiteikusiais klientais mokymai, veikia \u012fvairios emocij\u0173 dirbtuv\u0117s, darbuotojai mokomi suteikti emocin\u0119 param\u0105 vieni kitiems. B\u016bt\u0173 galima vardyti ir vardyti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nepaisant to, darbuotoj\u0173 psichikos sveikata toliau prast\u0117ja, dar vyksta ir nat\u016bralus visuomen\u0117s am\u017e\u0117jimas, tad darbingumo i\u0161laikymas tampa itin aktualiu klausimu\u201c, \u2013 teigia Sigita Vi\u010dait\u0117, projekto sveikatadarbe.lt vadov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Motyvavimo sistema ne visada padeda<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Anot sveikatos psicholog\u0117s, grei\u010diausiai darboviet\u0117se reik\u0117t\u0173 kur kas ma\u017eiau iniciatyv\u0173 psichikos sveikatai gerinti, jei \u012fmon\u0117s profesionaliai valdyt\u0173 darbo kr\u016bv\u012f, temp\u0105, poky\u010dius ir kitus stres\u0105 darbe kelian\u010dius veiksnius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kita vertus, darboviet\u0117 gali \u012fdiegti inovatyviausi\u0105 motyvavimo sistem\u0105, \u017ead\u0117ti gerus santykius ir didel\u012f atlyg\u012f, ta\u010diau jei \u017emog\u0173 kankina migrena ar skrand\u017eio skausmai, motyvavimo sistema netur\u0117s didelio poveikio.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eJuk vienintelis darbuotojo noras \u2013 kad jam pagaliau neskaud\u0117t\u0173. Kai skauda, \u012fsijungia i\u0161gyvenimo instinktai: \u017emogus taupo resursus, vengia situacij\u0173, kurios kelia skausm\u0105, yra ma\u017eiau budrus ir k\u016brybi\u0161kas, atsiranda didesn\u0117 klaid\u0173 tikimyb\u0117, ma\u017e\u0117ja savivert\u0117\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ekspert\u0117 S. Vi\u010dait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji taip pat primena, kad \u0161i taisykl\u0117 galioja ir emociniam skausmui: kai i\u0161gyvename konfliktus, kai patiriame \u017eeminim\u0105 darbe, kai kamuoja pervargimas, nerimas d\u0117l sveikatos ar darbo ateities, mes negalime b\u016bti visapusi\u0161kai darbingi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Psichikos sveikatos demonizavimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psicholog\u0117 Liepa T. Valandis apgailestauja, kad, kalbant apie psichikos sveikat\u0105, \u017eodis \u201epsichika\u201c vis dar per retai siejamas su sveikata.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u0160aknis \u201epsicho\u201c da\u017eniau nusako sutrikimus ar negalias, nors i\u0161 ties\u0173 j\u0105 reik\u0117t\u0173 suvokti prie\u0161ingai \u2013 kaip \u017emogaus gali\u0105, geb\u0117jimus ir galimybes. Tai \u2013 ne tik gera savijauta, geb\u0117jimas dirbti ir mokytis, ta\u010diau ir pasitik\u0117jimas savimi, savo j\u0117gomis, aplinka.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be to, tai ir galimyb\u0117 u\u017emegzti bei palaikyti kokybi\u0161kus, ilgalaikius tarpusavio santykius, geb\u0117jimas d\u017eiaugtis, priimti gerus sprendimus ir b\u016bti u\u017e juos atsakingiems. Neretai klaidingai atrodo, kad gera psichikos sveikata yra nuolatinis tobulumo, nu\u0161vitimo ar palaimos jausmas. Prie\u0161ingai, nuolatin\u0117 euforija kaip tik n\u0117ra sveikatos po\u017eymis\u201c, \u2013 ai\u0161kina lektor\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Psichikos sveikata \u2013 vis\u0173 reikalas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimai atskleid\u017eia, kad kas antras dirbantysis savo darbinio am\u017eiaus periodu gali patirti \u012fvairaus stiprumo psichikos sveikatos sutrikim\u0173 simptom\u0173. Nors duomenys apie sveikat\u0105 priskiriami itin jautriems asmens duomenims, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad psichikos sveikata yra tik paties darbuotojo r\u016bpestis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSusirg\u0119 darbuotojai eina \u012f darb\u0105, nes bijo j\u012f prarasti, neatpa\u017e\u012fsta ligos arba g\u0117dijasi diagnoz\u0117s. Toks rei\u0161kinys vadinamas prezenteizmu ir yra pavojingas. Sergantis \u017emogus n\u0117ra darbingas ir produktyvus, jo geb\u0117jimai kasdien vis labiau silpsta, tod\u0117l padid\u0117ja neracionali\u0173 sprendim\u0173, \u0161iurk\u0161taus bendravimo su kolegomis ir klientais, strategini\u0173 klaid\u0173, traum\u0173 ir nuostoli\u0173 rizika\u201c, \u2013 sako L. T. Valandis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jos teigimu, svarbu, kad tai gali lemti ne tik finansiniu nuostolius, bet ir papildomo streso na\u0161t\u0105 \u012fmoni\u0173 vadovams ir kolegoms. \u012esisuka ydingas ratas, kuriame psichikos sveikata tampa organizacijos problema.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be to, \u012fvairias psichologijos mokym\u0173 programas vadovams bei darbuotojams vedan\u010dios psicholog\u0117s teigia, kad kolektyvai vis dar ne\u017eino, kaip elgtis su \u012f raminamuosius vaistus, alkohol\u012f ar azartinius lo\u0161imus \u012fnikusiu kolega.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTaip pat jie vis dar ne\u017eino, k\u0105 pasakyti depresij\u0105, psichologin\u012f smurt\u0105 ar panikos atakas i\u0161gyvenan\u010diam \u017emogui. \u0160is ne\u017einojimas n\u0117ra lygus nenorui \u2013 da\u017eniau kolektyvo nariai nori pad\u0117ti, bet ne\u017eino, kaip. Toks ne\u017einojimas slegia. Taigi, kuo didesn\u0117 kolektyvo dalis prevenci\u0161kai apmokoma to paties, pavyzd\u017eiui, perdegimo ar nuovargio atpa\u017einimo, tuo labiau organizacija tampa tarsi save reguliuojan\u010diu organizmu. Kitaip tariant, darbuotojai laiku vienas kit\u0105 atitraukia nuo darbo, dr\u0105siau kuria empati\u0161k\u0105, klaidoms ir netobulumui atvir\u0105 organizacin\u0119 kult\u016br\u0105, kartu formuoja teisingas nuostatas poilsio, psichologin\u0117s pagalbos at\u017evilgiu\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Darbdaviai vis garsiau kalba, kaip svarbu palaikyti darbuotoj\u0173 emocin\u0119 gerov\u0119 ir psichikos sveikat\u0105. Tvari verslo kult\u016bra yra apibr\u0117\u017eiama kaip aplinka, kurioje visi darbuotojai supranta, koki\u0105 \u012ftak\u0105 j\u0173 \u012fmon\u0117 ar \u012fstaiga daro ne tik aplinkai, bet ir patiems darbuotojams, ra\u0161oma projekto sveikatadarbe.lt prane\u0161ime \u017einiasklaidai. Deja, labai da\u017enai r\u016bpinimasis psichikos sveikata teb\u0117ra suvokiamas kaip papildoma nauda ar [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4059,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-4058","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4058","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=4058"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4058\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4060,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/4058\/revisions\/4060"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/4059"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=4058"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=4058"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=4058"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}