Suomijoje \u0161alia ligonini\u0173 steigiamos specialiosios mi\u0161ko terapijos zonos. Mokslininkai teigia, kad pavaik\u0161\u010diojimas mi\u0161ke gerina psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105, o valstyb\u0117 jau kur\u012f laik\u0105 pacient\u0173 \u017eygius mi\u0161ke \u012ftraukusi \u012f sveikatos apsaugos sistem\u0105. <\/p>\n\n\n\n
Suomijoje \u0161alia ligonini\u0173 \u012fsteigtos dvi mi\u0161ko terapijos zonos. Pacientams leid\u017eiama i\u0161eiti \u012f gamt\u0105, o valstyb\u0117 skatina pasivaik\u0161\u010diojimus mi\u0161ke. Nuo 2015 met\u0173 jiems organizuojami \u017eygiai mi\u0161ke \u2013 pacientai pasakoja apie u\u017esimezgus\u012f ry\u0161\u012f su gamta ir pager\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Mi\u0161ko nauda sveikatai, ypa\u010d psichologinei, akivaizdi, bet \u0161i\u0105 nemokam\u0105 ir gamtos teikiam\u0105 terapij\u0105 Suomijos vyriausyb\u0117 suman\u0117 \u012ftraukti \u012f sveikatos apsaugos sistemos program\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Helsinkio universiteto mokslininkai atid\u017eiau pa\u017evelg\u0117, kaip prie visuomen\u0117s ir ypa\u010d pacient\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s prisideda \u017emogaus vis da\u017eniau pamir\u0161tama, bet nuo jo neatsiejama laukin\u0117 gamta.<\/p>\n\n\n\n
Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117 nukeliavo \u012f Siponkorpio nacionalin\u012f park\u0105, steb\u0117jo ten vaik\u0161\u010diojan\u010dius pacientus ir po \u017eygio su jais kalb\u0117josi. Klinikiniuose tyrimuose nurodyta, kad pacient\u0173 psichologin\u0117 b\u016bkl\u0117 kur kas pager\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u0160\u012f kart\u0105 tyr\u0117me teigiam\u0105 poveik\u012f psichologinei sveikatai, pra\u0161\u0117me \u012fvertinti \u0161iuos teiginius: \u201eJau\u010diuosi artimas kitiems \u017emon\u0117ms, jau\u010diuosi galintis keistis, esu atsipalaidav\u0119s\u201c. Ir b\u016btent \u0161iai grupei, kuri i\u0161ve\u017eta \u012f \u017eygius mi\u0161ke, ypa\u010d suma\u017e\u0117jo streso\u201c, \u2013 pa\u017eymi medik\u0117, tyr\u0117ja Annika Kolster.<\/p>\n\n\n\n
Terapijos tikslas \u2013 ne\u017ei\u016br\u0117ti \u012f vaik\u0161\u010diojim\u0105 mi\u0161ke kaip \u012f u\u017eduot\u012f, bet steb\u0117ti med\u017eius ir aplink\u0105. Leisti sustoti ir m\u0117gautis detal\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n
\u201ePer i\u0161vyk\u0105 klaus\u0117m\u0117s upelio ir steb\u0117jome snaiges. Ta\u010diau tai taip pat gali b\u016bti augalai, gyv\u016bnai, pauk\u0161\u010diai, vabzd\u017eiai ir akmenys. Gamtos procesai, gimimas ir mirtis\u201c, \u2013 tikina tyr\u0117ja Adela Pajunen.<\/p>\n\n\n\n
Tai vadinama s\u0105moningu vaik\u0161\u010diojimu \u2013 \u012fsijau\u010diama \u012f mi\u0161k\u0105 ir tampama jo dalimi.<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u017dmogus m\u0117gaujasi, nes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra mi\u0161ke, \u0161is jausmas jam padeda. Jausmas, kad gali \u010dia rasti prieglobst\u012f ar b\u016bti pasisl\u0117p\u0119s, jausmas, kad yra vieta, kur galima i\u0161silai\u017eyti \u017eaizdas\u201c, \u2013 sako A. Pajunen.<\/p>\n\n\n\n
Pasak mokslinink\u0117s, mi\u0161kas gali pad\u0117ti susidoroti su nerimu, nemiga ir skausmu \u2013 Suomijos ligonin\u0117se \u0161i terapija derinama su medikamentiniu gydymu.<\/p>\n\n\n\n
Pasak tyrim\u0173, skausm\u0105 mal\u0161inan\u010di\u0173 vaist\u0173 poreikis ma\u017e\u0117ja, kai gyvenama netoli mi\u0161k\u0173.<\/p>\n\n\n\n