Naujame tyrime, kuris buvo paskelbtas tarptautiniame moksliniame \u017eurnale \u201eNeuropsychopharmacology\u201c, mokslininkai i\u0161analizavo dviej\u0173 dideli\u0173 gen\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173 informacij\u0105 ir nustat\u0117, kaip kavos vartojimas siejasi su \u017emogaus sveikatos b\u016bkle, ra\u0161o \u201eMedical News Today\u201c. <\/p>\n\n\n\n
Nors tyrimas neatsako \u012f ilgai ramyb\u0117s neduodant\u012f klausim\u0105, ar apskritai yra sveika gerti kav\u0105, jis atskleid\u017eia \u012fdomi\u0173 detali\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Pavyzd\u017eiui, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad genetika turi \u012ftakos kavos vartojimo \u012fpro\u010diams, o tai gali b\u016bti susij\u0119 ir su tam tikromis sveikatos b\u016bkl\u0117mis, pavyzd\u017eiui, nutukimu. Taip pat mokslininkai aptiko s\u0105saj\u0173 ir su \u017emogaus psichoemocine sveikata.<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l mes vis dar kalbame apie kav\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasaulyje kava yra vienas da\u017eniausiai vartojam\u0173 g\u0117rim\u0173, o kofeinas \u2013 pla\u010diausiai vartojama psichoaktyvioji med\u017eiaga.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto, nepaisant de\u0161imtme\u010dius trukusi\u0173 tyrim\u0173, kavos poveikis sveikatai vis dar tiriamas.<\/p>\n\n\n\n Yra \u012frodym\u0173, kad saikingas kavos vartojimas yra susij\u0119s su suma\u017e\u0117jusia kepen\u0173 lig\u0173, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, tam tikr\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173 ir neurodegeneracini\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n\n\n\n Kita vertus, vartojant kav\u0105 gali i\u0161sivystyti priklausomyb\u0117 nuo kofeino, gali padid\u0117ti kai kuri\u0173 onkologini\u0173 susirgim\u0173 rizika. Apie kavos poveik\u012f sveikatai kalb\u0117ti yra sud\u0117tinga, nes tai susij\u0119 su \u017emogaus genetika ir daugybe kit\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kaip ra\u0161o naujojo tyrimo autoriai: \u201eI\u0161tirti kavos vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 ir sveikatos bei lig\u0173 s\u0105sajas yra svarbi, bet sud\u0117tinga u\u017eduotis.\u201c<\/p>\n\n\n\n Atsakym\u0173 ie\u0161koma genetikoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista, tai, kiek kavos ar kofeino i\u0161geria \u017emogus, i\u0161 dalies gali b\u016bti paveld\u0117ta i\u0161 t\u0117v\u0173. Ankstesni su dvyniais atlikti tyrimai parod\u0117, kad 36\u201358 proc. su kofeino vartojimu susijusi\u0173 savybi\u0173 yra paveldimos.<\/p>\n\n\n\n Naujausiame tyrime buvo naudojami genetiniai duomenys i\u0161 dviej\u0173 dideli\u0173 duomen\u0173 rinkini\u0173: i\u0161 duomen\u0173 baz\u0117s \u201e23andMe\u201c (JAV), apiman\u010dios daugiau nei 130 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 genetinius duomenis, bei duomen\u0173 baz\u0117s \u201eBiobank\u201c (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117), apiman\u010dios beveik 334,7 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 genetinius duomenis.<\/p>\n\n\n\n Greta genetin\u0117s informacijos mokslininkai pasitelk\u0117 ir klausimynus \u2013 tyrime dalyvavusi\u0173 gyventoj\u0173 buvo klausiama, kiek ir kokios kavos \u2013 su kofeinu ar be kofeino \u2013 jie vartoja.<\/p>\n\n\n\n \u201eNaudojome \u0161iuos duomenis, kad nustatytume genomo regionus, susijusius su kavos vartojimo \u012fpro\u010diais\u201c, \u2013 ai\u0161kino pagrindin\u0117 autor\u0117 Hayley H. A. Thorpe, moksl\u0173 daktar\u0117 i\u0161 Schulicho medicinos ir odontologijos mokyklos (Kanada, Ontarijas).<\/p>\n\n\n\n Kavos ir sveikatos s\u0105sajos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kaip ir tik\u0117tasi, abiejuose duomen\u0173 rinkiniuose mokslininkai rado genetinio polinkio \u012f kavos vartojim\u0105 \u012frodym\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eMes taip pat gal\u0117jome u\u017etikrintai nustatyti konkre\u010dius genus, kurie turi \u012ftakos kavos vartojimui, \u012fskaitant kai kuriuos, kurie turi \u012ftakos kofeino metabolizmo grei\u010diui\u201c, \u2013 sak\u0117 H. Thorpe.<\/p>\n\n\n\n Tiek i\u0161 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s, tiek ir i\u0161 JAV duomen\u0173 rinkini\u0173 mokslininkai nustat\u0117, kad egzistuoja ry\u0161iai tarp kavos vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 ir sveikatos sutrikim\u0173, pavyzd\u017eiui, nutukimo.<\/p>\n\n\n\n Tyrime nedalyvav\u0119s Michaelis Foti, moksl\u0173 daktaras, vidaus lig\u0173 docentas Touro osteopatin\u0117s medicinos koled\u017ee, Niujorke, paai\u0161kino, k\u0105 rei\u0161kia \u201eteigiamas ry\u0161ys\u201c tarp kavos ir nutukimo:<\/p>\n\n\n\n \u201e\u0160is tyrimas parod\u0117, kad tam tikri genai buvo rasti gana didel\u0117je dalyvi\u0173 grup\u0117je, kad b\u016bt\u0173 galima teigti, jog jie gali b\u016bti susij\u0119.\u201c<\/p>\n\n\n\n Jam antrino H. Thorpe, kad \u201ekavos vartojimo genetika teigiamai sutapo su nutukimo genetika\u201c. Tiesa, ji \u012fsp\u0117jo nedaryti skubot\u0173 i\u0161vad\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai nerei\u0161kia, kad kavos vartojimas skatina nutukim\u0105. Atvirk\u0161\u010diai, tai rei\u0161kia, kad genetiniai skirtumai, turintys \u012ftakos kavos vartojimui, taip pat turi \u012ftakos ir nutukimui\u201c, \u2013 sak\u0117 H. Thorpe.<\/p>\n\n\n\n M. Foti taip pat prid\u016br\u0117: \u201eNutukimo vystymasis turi daug faktori\u0173, vien tik genetinis veiksnys yra ma\u017eai tik\u0117tinas.\u201c<\/p>\n\n\n\n Kaip kava veikia psichin\u0119 sveikat\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kai mokslininkai \u0117m\u0117 nagrin\u0117ti duomenis, susijusius su dalyvi\u0173 psichikos b\u016bkle, j\u0173 rezultatai buvo ne tokie ai\u0161k\u016bs.<\/p>\n\n\n\n \u201ePa\u017evelkite \u012f, pavyzd\u017eiui, nerimo genetik\u0105 arba bipolin\u012f sutrikim\u0105 ir depresij\u0105: \u201e23andMe\u201c (JAV) duomen\u0173 rinkinyje jie link\u0119 teigiamai geneti\u0161kai koreliuoti su kavos vartojimo genetika. Bet \u201eBiobanke\u201c (JK) matote prie\u0161ing\u0105 model\u012f, kai jie yra neigiamai geneti\u0161kai koreliuojami. Tai n\u0117ra tai, ko mes tik\u0117jom\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 H. Thorpe.<\/p>\n\n\n\n Viena i\u0161 \u0161io neatitikimo prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti tai, kad anketose pateikti klausimai apie dalyvi\u0173 kavos vartojimo \u012fpro\u010dius \u0161iek tiek skiriasi.<\/p>\n\n\n\n \u201e23andMe\u201c anketoje buvo klausiama: \u201eKiek puodeli\u0173 (5 uncij\u0173 dyd\u017eio) kavos su kofeinu suvartojate kiekvien\u0105 dien\u0105?\u201c O JK \u201eBiobank\u201c klausimyne \u0161is klausimas kiek kitoks: \u201eKiek puodeli\u0173 kavos i\u0161geriate kiekvien\u0105 dien\u0105? (\u012etraukite kav\u0105 be kofeino).\u201c<\/p>\n\n\n\n Taip pat anketose nebuvo u\u017efiksuota, kaip buvo vartojama kava. Pavyzd\u017eiui, JK \u017emon\u0117s da\u017eniau geria tirpi\u0105 kav\u0105, o malta kava ir frapu\u010dino su prid\u0117tiniu cukrumi yra labiau paplit\u0119 JAV.<\/p>\n\n\n\n Kitaip tariant, jei du \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 identi\u0161kus kavos vartojimo genus, j\u0173 kavos g\u0117rimo \u012fpro\u010diai vis tiek gali skirtis, jei jie gim\u0117 ir gyvena skirtingose \u0161alyse. Tai rei\u0161kia, kad \u017emogaus genetikai daug \u012ftakos gali tur\u0117ti ir aplinka.<\/p>\n\n\n\n Galutinis klausimas: ar mano kavos g\u0117rimo \u012fprotis tinkamas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kavos g\u0117r\u0117jai visame pasaulyje nori \u017einoti, ar j\u0173 kavos \u012fpro\u010diai yra tinkami, ar ne. Kaip vis labiau ai\u0161k\u0117ja, tai n\u0117ra paprastas klausimas.<\/p>\n\n\n\n Emily Leeming, moksl\u0173 daktar\u0117, registruota dietolog\u0117, mokslinink\u0117, tikino, kad daug painiavos d\u0117l kavos vartojimo kyla tod\u0117l, kad mes visi geriame kav\u0105 skirtingais kiekiais ir kitoki\u0105: vieni kavos gardinimui naudoja grietin\u0117l\u0119, cukr\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eDaugumai \u017emoni\u0173, \u2013 t\u0119sia E. Leeming, \u2013 gerti saiking\u0105 kavos kiek\u012f yra saugu ir sveika. Ma\u017edaug 1\u20132 puodeli\u0173 g\u0117rimas per dien\u0105 yra susij\u0119s su geresne smegen\u0173 sveikata ir funkcija.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau daugiau nerei\u0161kia geriau: 6 ar daugiau kavos puodeli\u0173 per dien\u0105 yra susij\u0119 su ma\u017eesniu smegen\u0173 t\u016briu ir 53 proc. didesne demencijos tikimybe\u201c, \u2013 paai\u0161kino ji.<\/p>\n\n\n\n Be poveikio smegenims, anot E. Leeming, kava veikia dar ir \u017earnyno mikrobiom\u0105: \u201eKavoje yra polifenoli\u0173, kurie maitina \u017earnyno mikrobiom\u0105. \u017dmon\u0117s, kurie reguliariai geria kav\u0105, paprastai turi \u012fvairesn\u012f, \u201esveikesn\u0119\u201c \u017earnyno mikrobiom\u0105 nei tie, kurie negeria.\u201c<\/p>\n\n\n\n Mokslininkei antrino ir viena tyrimo autori\u0173 H. Thorpe: \u201eM\u016bs\u0173 tyrimas taip pat patvirtino, kad kavos vartojimo genetika gali b\u016bti siejama ir su nauda sveikatai, ir su \u017eala, atsi\u017evelgiant \u012f tai, koks sveikatos aspektas yra nagrin\u0117jamas. Ar kavos g\u0117rimas ka\u017ekam yra \u201egerai\u201c, ar \u201eblogai\u201c, grei\u010diausiai labai priklauso nuo asmens, konteksto ir atitinkamos sveikatos srities\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ji.<\/p>\n\n\n\n Moksl\u0173 daktaras M. Foti teig\u0117, kad \u0161iuo klausimu reikia atlikti daugiau tyrim\u0173, ir pasi\u016bl\u0117 d\u0117l kavos vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 pasitarti su savo \u0161eimos gydytoju, kuris gal\u0117s \u012fvertinti asmens ligos istorij\u0105, esam\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n\n\n\n E. Leeming paragino kavos m\u0117g\u0117jus nepamir\u0161ti ir atsargumo: \u201eJei turite skrand\u017eio ar \u017earnyno problem\u0173, pavyzd\u017eiui, dirgliosios \u017earnos sindrom\u0105, kava gali b\u016bti jums ne pats geriausias g\u0117rimas. Kai kuriems \u017emon\u0117ms kava gali pagreitinti maisto jud\u0117jim\u0105 \u017earnynu, tod\u0117l \u0161ie da\u017enai po puodelio kavos turi skubiai b\u0117gti \u012f tualet\u0105. Kai kurie yra jautr\u016bs kofeinui, tod\u0117l kava gali sukelti jiems nerim\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Naujame tyrime, kuris buvo paskelbtas tarptautiniame moksliniame \u017eurnale \u201eNeuropsychopharmacology\u201c, mokslininkai i\u0161analizavo dviej\u0173 dideli\u0173 gen\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173 informacij\u0105 ir nustat\u0117, kaip kavos vartojimas siejasi su \u017emogaus sveikatos b\u016bkle, ra\u0161o \u201eMedical News Today\u201c. Nors tyrimas neatsako \u012f ilgai ramyb\u0117s neduodant\u012f klausim\u0105, ar apskritai yra sveika gerti kav\u0105, jis atskleid\u017eia \u012fdomi\u0173 detali\u0173. Pavyzd\u017eiui, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad genetika […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5950,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-5949","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5949"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5949\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5951,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5949\/revisions\/5951"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/5950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}