Vasara \u2013 atostog\u0173 metas, kai da\u017enas keliauja \u012f u\u017esienio \u0161alis. Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad keliaujant \u012f kai kurias \u0161alis, kyla reali gr\u0117sm\u0117 ir \u012f Lietuv\u0105 atve\u017eti tokias ligas, kurios m\u016bs\u0173 \u0161alyje nepaplitusios ar net i\u0161nykusios. Pavyzd\u017eiui, \u0161i\u0105 savait\u0119 Estijoje prane\u0161ta apie \u012ftariam\u0105 \u012fve\u017etin\u012f choleros atvej\u012f. Lietuvoje \u0161ios ligos atvej\u0173 nefiksuojama jau daugiau kaip \u0161imtmet\u012f. NVSC specialistai pataria prie\u0161 kelion\u0119 \u012f tolimas \u0161alis pasidom\u0117ti, kokios ligos jose paplitusios, kaip j\u0173 saugotis ir nuo koki\u0173 lig\u0173 b\u016btina ar rekomenduojama pasiskiepyti.<\/p>\n\n\n\n
Choleros rizika ma\u017ea, bet i\u0161lieka keliaujant<\/strong> NVSC informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vasara \u2013 atostog\u0173 metas, kai da\u017enas keliauja \u012f u\u017esienio \u0161alis. Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad keliaujant \u012f kai kurias \u0161alis, kyla reali gr\u0117sm\u0117 ir \u012f Lietuv\u0105 atve\u017eti tokias ligas, kurios m\u016bs\u0173 \u0161alyje nepaplitusios ar net i\u0161nykusios. Pavyzd\u017eiui, \u0161i\u0105 savait\u0119 Estijoje prane\u0161ta apie \u012ftariam\u0105 \u012fve\u017etin\u012f choleros atvej\u012f. Lietuvoje \u0161ios ligos atvej\u0173 nefiksuojama jau […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6020,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-6019","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6019","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=6019"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6019\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6021,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6019\/revisions\/6021"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/6020"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=6019"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=6019"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=6019"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Kai kuriose \u0161alyse d\u0117l prastos higienos kyla rizika u\u017esikr\u0117sti per maist\u0105 ir vanden\u012f plintan\u010diomis ligomis. Viena i\u0161 j\u0173 \u2013 cholera, kuri da\u017eniausiai plinta \u0161iltesnio klimato kra\u0161tuose, pavyzd\u017eiui, Afrikos, Piet\u0173 Azijos ar Piet\u0173 Amerikos \u0161alyse. \u0160iemet \u0161i liga nustatyta 24 \u0161alyse, i\u0161 viso u\u017eregistruoti 195 t\u016bkstan\u010diai choleros atvej\u0173. Europos lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s centro (ELPKC) vertinimu, keliaujant \u012f \u0161ias \u0161alis rizika u\u017esikr\u0117sti cholera vertinama kaip ma\u017ea.
Cholera yra \u016bmi \u017earnyno infekcija, kuri\u0105 sukelia toksin\u0105 gaminanti bakterija Vibrio cholera. U\u017esikre\u010diama per u\u017eter\u0161t\u0105 vanden\u012f (j\u012f geriant ar valgant tokiu vandeniu u\u017eter\u0161t\u0105 maist\u0105, per led\u0105, pagamint\u0105 i\u0161 u\u017eter\u0161to vandens), per j\u016bros maist\u0105 arba per maist\u0105, kur\u012f ruo\u0161ia u\u017esikr\u0117t\u0119 ar sergantys cholera \u017emon\u0117s. U\u017esikr\u0117tus cholera pasirei\u0161kia gausus vandeningas viduriavimas, v\u0117mimas, \u017emogus netenka daug skys\u010di\u0173, kamuoja tro\u0161kulys, paa\u0161tr\u0117ja veido bruo\u017eai, taip pat suma\u017e\u0117ja \u0161lapimo kiekis, sutrinka inkst\u0173 veikla, gali i\u0161sivystyti \u0161irdies nepakankamumas ir gali i\u0161tikti mirtis.
Norint i\u0161vengti choleros vie\u0161int \u0161iose \u0161alyse patariama vengti nevirinto vandens, negerti vandens i\u0161 \u010diaupo, nevalyti su juo dant\u0173, tam naudoti fasuot\u0105 vanden\u012f i\u0161 parduotuvi\u0173, valgyti tik gerai termi\u0161kai apdorot\u0105 maist\u0105. Reik\u0117t\u0173 vengti g\u0117rim\u0173 su ledukais, \u017ealios \u017euvies. Vykstant \u012f \u0161alis, kuriose galima u\u017esikr\u0117sti cholera, rekomenduojama pasiskiepyti, ta\u010diau b\u016btina \u012fsid\u0117m\u0117ti, kad pasiskiepijus susidaro trumpalaikis imunitetas ir nesusidaro 100 proc. apsauga, tod\u0117l ir pasiskiepijus reikia laikytis kit\u0173 choleros profilaktikos priemoni\u0173.
Paskutin\u012f kart\u0105 cholera Lietuvoje buvo u\u017efiksuota prie\u0161 \u0161imt\u0105 vienerius metus.
Daugiau informacijos apie choler\u0105 galima rasti \u010dia<\/a> ir \u010dia https:\/\/www.ecdc.europa.eu\/en\/all-topics-z\/cholera\/surveillance-and-disease-data\/cholera-monthly<\/a>.
Nuo kai kuri\u0173 lig\u0173 pasiskiepyti b\u016btina<\/strong>
Vykstant \u012f bet kuri\u0105 u\u017esienio \u0161al\u012f, rekomenduojama atkreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f kelionei reikalingus dokumentus, \u012fva\u017eiavimo, buvimo \u0161alyje ir i\u0161vykimo s\u0105lygas, kelion\u0117s saugum\u0105, bet ir \u012f informacij\u0105 apie skiepus.
Visada reikia pasidom\u0117ti apie epidemiologin\u0119 situacij\u0105 toje \u0161alyje, \u012f kuri\u0105 planuojama kelion\u0117, nes, pavyzd\u017eiui, vykstant \u012f kai kurias \u0161alis, nuo geltonojo drugio b\u016btina pasiskiepyti, \u012f kitas \u2013 rekomenduojama. Kai kurios pasaulio \u0161alys i\u0161 vis\u0173 keliautoj\u0173 arba tik i\u0161 atvykstan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161 infekuot\u0173 teritorij\u0173 ar keliavusi\u0173j\u0173 per jas tranzitu reikalauja Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemoni\u0173 pa\u017eym\u0117jimo, kaip \u012frodymo apie \u012fskiepyt\u0105 vakcin\u0105.
Primename, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacij\u0105, skiepai keliautojams skirstomi \u012f:
\u2022 privalomuosius<\/strong> \u2013 paprastai tai skiepai nuo geltonojo drugio, poliomielito bei meningokokin\u0117s infekcijos;
\u2022 planinius<\/strong> \u2013 atliekami vadovaujantis \u0161alies teis\u0117s aktais, atsi\u017evelgiant \u012f asmens am\u017ei\u0173 bei rizikos grupes;
\u2022 rekomenduojamus<\/strong> \u2013 atsi\u017evelgiant \u012f tai, kokios u\u017ekre\u010diamosios ligos yra paplitusios tam tikroje teritorijoje, individuali\u0105 keliautojo rizik\u0105 ir kt.
\u0160alyse, skirtingais met\u0173 laikotarpiais, gali b\u016bti taikomi reikalavimai d\u0117l maliarijos chemoprofilaktikos. Nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prie\u0161 kelion\u0119, kelion\u0117s metu ir po jos, bei nepakankama individuali apsauga nuo uod\u0173 yra da\u017eniausia Lietuvoje u\u017eregistruot\u0173 \u012fve\u017etini\u0173 maliarijos atvej\u0173 prie\u017eastis. Tod\u0117l labai svarbu pasitarti su gydytoju d\u0117l vaist\u0173 nuo maliarijos vartojimo.
Pasitikrinti, ar \u012f \u0161al\u012f, \u012f kuri\u0105 vykstate, privaloma ar rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikr\u0173 lig\u0173, ir koki\u0173 priemoni\u0173 b\u016btina imtis, galite \u0161ioje interneto svetain\u0117s skiltyje pasirink\u0119 \u0161al\u012f, \u012f kuri\u0105 keliausite: https:\/\/nvsc.lrv.lt\/skiepai-keliautojams<\/a><\/p>\n\n\n\n