Pasaulyje kasmet nuo pasiutlig\u0117s mir\u0161ta 59 000 \u017emoni\u0173, t. y. vienas \u017emogus kas devynias minutes kiekvien\u0105 dien\u0105, i\u0161 kuri\u0173 40 proc. yra vaikai, gyvenantys Azijoje ir Afrikoje. \u0160i liga paplitusi visuose \u017eemynuose, i\u0161skyrus Antarktid\u0105. Keturios organizacijos \u2013 Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio gyv\u016bn\u0173 sveikatos organizacija, Jungtini\u0173 Taut\u0173 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacija ir Pasaulinis pasiutlig\u0117s kontrol\u0117s aljansas suvienijo j\u0117gas ir yra pasiry\u017e\u0119 pasiekti tiksl\u0105 \u2013 kad nuo 2030 m. visame pasaulyje nuo \u0161un\u0173 sukeltos pasiutlig\u0117s neb\u016bt\u0173 mir\u010di\u0173. Daugiau nei 29 milijonai \u017emoni\u0173 visame pasaulyje kasmet skiepijami nuo pasiutlig\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) art\u0117jant Pasaulinei pasiutlig\u0117s dienai, kuri kasmet minima rugs\u0117jo 28-\u0105j\u0105, primena, kad pasiutlig\u0117 yra paplitusi daugiau nei 150 \u0161ali\u0173 ir teritorij\u0173 \u2013 daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad keliaujant \u012f \u0161iuos endeminius \u017eemynus, i\u0161lieka didel\u0117 rizika u\u017esikr\u0117sti \u0161ia liga. Paskutinis \u017emogaus mirties nuo pasiutlig\u0117s atvejis Lietuvoje buvo u\u017eregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indij\u0105, kur jam \u012fkando nepa\u017e\u012fstamas \u0161uo).<\/p>\n\n\n\n
Pasiutlig\u0117s inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dien\u0173 iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, priklausomai nuo u\u017ekrato patekimo vietos (kuo ar\u010diau galvos, tuo inkubacija trumpesn\u0117), \u012f \u017eaizd\u0105 patekusio u\u017ekrato kiekio ir kt.<\/p>\n\n\n\n
Primename, kad pirmieji pasiutlig\u0117s simptomai yra kar\u0161\u010diavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baim\u0117, oro jud\u0117jimo baim\u0117, gerkl\u0173 spazmai, raumen\u0173 silpnumas, pereinama \u012f kom\u0105 ir baigiasi mirtimi.<\/p>\n\n\n\n
Kasmet nuken\u010dia ma\u017eiau asmen\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lap\u0117s, vilkai, us\u016briniai \u0161unys), tiek naminiai (\u0161unys, kat\u0117s, galvijai) gyv\u016bnai.<\/p>\n\n\n\n \u017dmon\u0117s pasiutlige u\u017esikre\u010dia, kai jiems \u012fkanda, \u012fdreskia ar apseil\u0117ja pasiut\u0119s gyv\u016bnas ir su jo seil\u0117mis pasiutlig\u0117s virusas patenka \u012f \u017eaizd\u0105. Didesnis pavojus u\u017esikr\u0117sti, jeigu u\u017esikr\u0117t\u0119s gyv\u016bnas \u012fkando \u012f nuog\u0105 k\u016bn\u0105, o ne per r\u016bbus. Ypa\u010d pavojinga, kai pasiut\u0119 gyv\u016bnai sukand\u017eioja \u017emogui galvos srityje, pa\u017eeid\u017eiamas veidas. Re\u010diau u\u017esikre\u010diama pasiutusio gyv\u016bno seil\u0117ms patekus \u012f odos \u012fbr\u0117\u017eimus, jungines ar gleivines.<\/p>\n\n\n\n NVSC duomenimis, pernai medicinos pagalbos kreip\u0117si 1 489 asmenys, nukent\u0117j\u0119 nuo \u012fvairi\u0173 laukini\u0173 ir namini\u0173 gyv\u016bn\u0173, 2022 m. \u2013 3 845, 2021 m. \u2013 3 603. Kasmet \u017emon\u0117s da\u017eniau nuken\u010dia nuo namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u2013 \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 (apie 70 proc. asmen\u0173 su\u017ealoja \u0161unys, apie 30 proc. \u2013 kat\u0117s).<\/p>\n\n\n\n \u201eNuo 2006 m. Lietuvoje prad\u0117ta ir sistemingai atliekama laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 oralin\u0117 vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai suma\u017eino pasiutlig\u0117s paplitim\u0105 \u0161alyje. Paskutinis gyv\u016bno (lap\u0117s) pasiutlig\u0117s atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2018 m. ruden\u012f prie Baltarusijos pasienio. Nuo 2019 m. gamtini\u0173 pasiutlig\u0117s \u017eidini\u0173 nustatyta nebuvo, tod\u0117l 2021 m. Lietuva pripa\u017einta laisva nuo pasiutlig\u0117s viruso cirkuliavimo \u0161alimi\u201c, \u2013 pasakoja NVSC U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo skyriaus patar\u0117ja Rasa Liaus\u0117dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Gyvyb\u0119 gali i\u0161gelb\u0117ti skiepai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Primename, kad \u012fkandus, \u012fdr\u0117skus bet kokiam gyv\u016bnui, \u017emogus nedelsdamas tur\u0117t\u0173 kreiptis pagalbos \u012f gydymo \u012fstaig\u0105, kur gydytojas, \u012fvertin\u0119s galim\u0105 rizik\u0105, skirs pasiutlig\u0117s vakcinacijos kurs\u0105. 2023 m. Lietuvoje pasiutlig\u0117s poekspozicin\u0117 imunoprofilaktika buvo skirta 779 asmenims (52 proc. vis\u0173 besikreipusi\u0173j\u0173).<\/p>\n\n\n\n Raginame darbdavius profilakti\u0161kai nuo pasiutlig\u0117s paskiepyti tuos darbuotojus, kuriems yra didel\u0117 rizika u\u017esikr\u0117sti \u0161ia liga, pavyzd\u017eiui, veterinarus, mi\u0161kininkus, med\u017eiotojus, dresuotojus, asmenis, dirban\u010dius gyv\u016bn\u0173 prieglaudose ar laboratorijose bei kitus, galin\u010dius tur\u0117ti s\u0105lyt\u012f su pasiutlige.<\/p>\n\n\n\n Augintini\u0173 skiepijimas \u2013 efektyvi prevencijos priemon\u0117. \u0160unys, kat\u0117s ir \u0161e\u0161kai turi b\u016bti skiepijami nuo pasiutlig\u0117s kasmet. Skiepijant augintinius, suma\u017einama pasiutlig\u0117s rizika ne tik gyv\u016bnams, bet ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n Kaip elgtis, jei su\u017ealojo gyv\u016bnas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jeigu \u012fkando \/ \u012fdr\u0117sk\u0117 gyv\u016bnas b\u016btina \u017eaizd\u0105 nuplauti vandeniu su muilu, j\u0105 dezinfekuoti ir kuo grei\u010diau kreiptis \u012f medikus ir informuoti gydytojus apie \u012fvyk\u012f, bei aplinkybes, \u017einomas, skiepytas ar ne\u017einomas gyv\u016bnas. \u201eGydytojas gal\u0117s ap\u017ei\u016br\u0117ti \u017eaizd\u0105 ir \u012fvertinti u\u017esikr\u0117timo pasiutlige rizik\u0105. Jeigu galima nustatyti, koks gyv\u016bnas su\u017ealojo ir surasti jo \u0161eiminink\u0105, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai steb\u0117s gyv\u016bn\u0105 14 dien\u0173, kad \u012fsitikint\u0173, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyv\u016bnas laukinis arba neturi j\u012f pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u0161eiminink\u0173, nukent\u0117jusiam asmeniui paskirs pasiutlig\u0117s skiepus\u201c, \u2013 apie prevencini\u0173 priemoni\u0173 taikym\u0105 \u012fkandus gyv\u016bnui paai\u0161kina NVSC atstov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Kaip i\u0161vengti gyv\u016bn\u0173 \u012fkandim\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n B\u016btina atminti, kad nevalia artintis prie gyv\u016bno jam \u0117dant, miegant, negalima skatinti jo agresyvumo \u017eaidim\u0173 metu, erzinti, palikti gyv\u016bnus ir ma\u017eame\u010dius vaikus vienoje patalpoje be suaugusi\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bros. Specialistai ragina tinkamai pri\u017ei\u016br\u0117ti naminius gyv\u016bnus, laikytis taisykli\u0173 juos ved\u017eiojant bei kasmet paskiepyti nuo pasiutlig\u0117s.<\/p>\n\n\n\n B\u016bkime s\u0105moningi ir atsakingi \u2013 d\u0117l savo pa\u010di\u0173 ir augintini\u0173 sveikatos.<\/p>\n\n\n\n