{"id":6411,"date":"2024-10-10T11:13:31","date_gmt":"2024-10-10T08:13:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=6411"},"modified":"2024-10-10T11:13:31","modified_gmt":"2024-10-10T08:13:31","slug":"medicinos-psichologe-pyktis-beveik-visada-slepia-kitas-emocijas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=6411","title":{"rendered":"Medicinos psicholog\u0117: pyktis beveik visada slepia kitas emocijas"},"content":{"rendered":"\n

Emocijos \u2013 nat\u016brali \u017emogaus reakcija \u012f aplink vykstan\u010dias situacijas, padedanti prisitaikyti, \u012fvertinti gr\u0117sm\u0117s lyg\u012f ir apskritai \u2013 patirti gyvenim\u0105. Nat\u016bralu, kad skirtingi \u012fvykiai su\u017eadina skirtingas emocijas, ta\u010diau svarbu suprasti, kad kiekviena i\u0161 j\u0173 turi savo paskirt\u012f ir n\u0117 viena n\u0117ra bloga. Pavyzd\u017eiui, pyktis da\u017enai suprantamas kaip nemaloni ir nepageidaujama emocija, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017emon\u0117ms yra labai naudingas. Apie j\u012f ir tai, kaip kontroliuoti jo rai\u0161k\u0105, pla\u010diau pasakoja Klaip\u0117dos \u201eInMedica\u201c klinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psicholog\u0117 Au\u0161rin\u0117 Virketyt\u0117.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eNeretai \u017emon\u0117s nuo pat vaikyst\u0117s girdi tokius pasakymus kaip \u201enerodyk o\u017ei\u0173\u201c arba, jau v\u0117liau paauglyst\u0117je, \u201enesiraukyk, nes rauk\u0161l\u0117s atsiras\u201c. Visgi, pyktis turi svarbi\u0105 paskirt\u012f \u2013 pasiprie\u0161inti neteisybei, pakeisti netenkinan\u010dias aplinkybes, apginti save ar kitus. \u0160i emocija skatina konfliktus, o konfliktai gali tapti teigiamais poky\u010diais.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt nesuskai\u010diuotume, kiek daug visuomen\u0117s iniciatyv\u0173 yra bent i\u0161 dalies vedamos pyk\u010dio. Kova u\u017e moter\u0173 teises, darbuotoj\u0173 streikai, norint gauti orius atlyginimus, pasiprie\u0161inimas okupantams, kurio d\u0117ka \u0161iandien esame laisvi \u2013 tai tik keli galimi pavyzd\u017eiai. Jau\u010diant pykt\u012f net fizi\u0161kai pajuntame energijos antpl\u016bd\u012f ir galime imtis veiksm\u0173, tod\u0117l be jo gyvenime sunkiai i\u0161siverstume\u201c, \u2013 teigia A. Virketyt\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Ar pykt\u012f reikia mal\u0161inti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kartais gali atrodyti patrauklu \u0161i\u0105 emocij\u0105 slopinti d\u0117l noro nei\u0161si\u0161okti, turim\u0173 neigiam\u0173 \u012fsitikinim\u0173 apie pykt\u012f arba bijant poky\u010di\u0173, kuriuos pyktis gali sukelti. Svarbu suprasti, kad pyk\u010dio valdymas nerei\u0161kia jo nejautimo.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u012esivaizduokite, kad stipriai ka\u017ekuo besid\u017eiaugiant kas nors prieina ir pasako: \u201enustok d\u017eiaugtis, atrodai kvailai ir apskritai, n\u0117ra ko \u010dia d\u017eiaugtis\u201c. Tokioje situacijoje gal\u0117tume jaustis susierzin\u0119, nusimin\u0119 ar i\u0161ties susir\u016bpin\u0119 d\u0117l to, kaip atrodome kitiems. Ta\u010diau jeigu kas nors prad\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis kartu su mumis ar bent jau leist\u0173 pab\u016bti su \u0161iuo jausmu, emocija pasiekt\u0173 savo tiksl\u0105, galb\u016bt prisid\u0117t\u0173 prie geresn\u0117s nuotaikos ilgalaik\u0117je perspektyvoje ir l\u0117tai i\u0161bl\u0117st\u0173 u\u017eleisdama viet\u0105 kitoms patirtims. Tas pats vyksta ir su pyk\u010diu\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f medicinos psicholog\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Jei \u017emogus liepia sau ar kitam nusiraminti, tiesiog nustoti pykti, nekelti scen\u0173, tik\u0117tina, kad pyktis dar labiau stipr\u0117s arba liks u\u017espaustas, tod\u0117l neatliks savo tikslo informuoti apie neteisyb\u0119, skriaud\u0105 ar kad esama kit\u0173 jausm\u0173, \u012f kuriuos reikia atkreipti d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kas slepiasi po pyk\u010diu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ne kiekvienas \u017eino, kad pyktis yra antrin\u0117 emocija. Tai rei\u0161kia, kad jis beveik niekada neb\u016bna vienas \u2013 po juo gali sl\u0117ptis visas mi\u0161inys kit\u0173 emocij\u0173, toki\u0173 kaip kalt\u0117, nuovargis, nesaugumas, baim\u0117, g\u0117da, nusivylimas, li\u016bdesys, nerimas, vieni\u0161umas, bevilti\u0161kumas ir gausyb\u0117 kit\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePavyzd\u017eiui, kai buityje tarp sutuoktini\u0173 kyla konfliktas ir vienas i\u0161 j\u0173 reikalauja kito da\u017eniau prisid\u0117ti prie nam\u0173 ruo\u0161os, gal\u0117tume \u012ftarti, kad iniciatorius jau\u010diasi pavarg\u0119s, nuvertinamas, nusivyl\u0119s tokia pad\u0117timi. Pyktis tokioje situacijoje atlieka katalizatoriaus funkcij\u0105 \u2013 norima pakeisti pad\u0117t\u012f ir parodyti partneriui problem\u0105, ta\u010diau tuo pa\u010diu metu slepiamos daug labiau su pa\u017eeid\u017eiamumu susijusios emocijos, tad pyktis tarsi apsaugo, kad atrodytume stipresni\u201c, \u2013 pasakoja A. Virketyt\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kai kuriose situacijose grie\u017etesnis \u017eodis, tvirtesnis balsas, aktyvesn\u0117 k\u016bno kalba gali pad\u0117ti padaryti \u012ftak\u0105, pasiekti pokyt\u012f, pavyzd\u017eiui, sakant aistring\u0105 kalb\u0105 vie\u0161ai, sudrausminant vaikus ar br\u0117\u017eiant ribas savo partneriui. Ta\u010diau yra situacij\u0173, kuriose daug veiksmingiau yra surasti ry\u0161\u012f su kitomis, po pyk\u010diu esan\u010diomis emocijomis ir jas pripa\u017einti sau bei kitiems svarbiems \u017emon\u0117ms, pavyzd\u017eiui, pasakyti \u201ea\u0161 pykstu ant tav\u0119s, nes jau\u010diuosi nesaugus ir nusivyl\u0119s, kai \u0161i\u0105 problem\u0105 sprend\u017eiu vienas. Man reikia tavo pagalbos\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kaip suvaldyti pykt\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Deja, kai kuriais atvejais pyktis i\u0161rei\u0161kiamas itin neadaptyviai: \u0161aukimu, \u017eeminan\u010diais \u017eod\u017eiais, aplinkos griovimu, smurtiniais veiksmais prie\u0161 save ar kit\u0105. Taip gali nutikti tuomet, jei nuo vaikyst\u0117s nebuvo ugdomi emocij\u0173 reguliavimo \u012fg\u016bd\u017eiai, buvo matomas pana\u0161us t\u0117v\u0173 ar kit\u0173 artim\u0173 \u017emoni\u0173 elgesio pavyzdys ar gyvenime nutiko itin traumuojan\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173, neleidusi\u0173 sveikai formuotis asmenybei ir reikalingiems geb\u0117jimams.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePyk\u010dio specifika lemia tai, kad jo valdymas prasideda nuo po juo esan\u010di\u0173 emocij\u0173 reguliavimo. Kai joms suteikiama pakankamai d\u0117mesio, jos \u012fvardijamos, priimamos kaip normali \u017emogi\u0161ka patirtis, i\u0161b\u016bti su pyk\u010diu jau darosi lengviau. Atpa\u017einti \u0161ias emocijas gali b\u016bti lengviau, kai, pasteb\u0117jus pirmuosius pyk\u010dio \u017eenklus, trumpam sustojama ir paklausiama \u201ekaip a\u0161 dabar i\u0161 ties\u0173 jau\u010diuosi? Kokie mano poreikiai dabar nepatenkinti?\u201c, \u2013 sako A. Virketyt\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kai kuriais atvejais pyk\u010dio valdymas gali vykti jam jau nusl\u016bgus, kai galima ramiau apsvarstyti, kas nutiko, jog \u0161i emocija kilo, kokios mintys galvoje buvo tuo metu. Atpa\u017einus, kad tam tikros situacijos da\u017enai tampa pyk\u010dio \u0161altiniais, galima i\u0161 anksto apsispr\u0119sti, kaip \u012f jas bus reaguojama, kad emocija b\u016bt\u0173 i\u0161reik\u0161ta adaptyviu b\u016bdu ir tik po to gr\u012f\u017eti \u012f dirginan\u010di\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKai n\u0117ra galimyb\u0117s pasikalb\u0117ti ar spr\u0119sti situacij\u0173 su kitu \u017emogumi, kai pyktis pradeda u\u017evaldyti visas mintis ir jau\u010diama, kad nieko negalima pakeisti, kartais vertinga tiesiog fizi\u0161kai i\u0161reik\u0161ti t\u0105 energij\u0105, kuri\u0105 pyktis suteikia, pavyzd\u017eiui, pasportuoti. Kai su emocij\u0173 antpl\u016bd\u017eiu susiduria vaikai, galima pasi\u016blyti jiems patreps\u0117ti, susirasti nereikaling\u0105 laikra\u0161t\u012f ir j\u012f supl\u0117\u0161yti ar i\u0161si\u0161aukti \u012f pagalv\u0119\u201c, \u2013 dalinasi medicinos psicholog\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kas nutinka, jei pyktis yra ignoruojamas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eIlgalaik\u0117je perspektyvoje daug sukaupto pyk\u010dio didina rizik\u0105 jam i\u0161siver\u017eti tarsi ugnikalniui ir apsunkina tarpasmeninius santykius \u2013 juk daugeliui nor\u0117t\u0173si vengti nuolat \u0161irstan\u010dio \u017emogaus. Pyktis taip pat gali tapti ilgalaike vidine problema \u2013 kai jam n\u0117ra vietos i\u0161or\u0117je, neapykanta galiausiai nukreipiama \u012f save, tai gali tapti ir vieno da\u017eniausi\u0173 psichikos sutrikim\u0173 \u2013 depresijos<\/a> pagrindu\u201c, \u2013 akcentuoja A. Virketyt\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tokiais atvejais, kai stokojama \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 suvaldyti ar tinkamai i\u0161reik\u0161ti pykt\u012f, naudinga kreiptis \u012f psichikos sveikatos specialistus<\/a> ir kartu atrasti b\u016bdus kaip pl\u0117sti emocij\u0173 reguliavimo kompetencijas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eSpecialistai gali pad\u0117ti suteikdami \u017eini\u0173, kartu analizuodami pyk\u010dio \u0161altinius, j\u012f lydin\u010dius jausmus, ie\u0161kodami alternatyvi\u0173 elgesio strategij\u0173, skirdami d\u0117mesio kitiems psichologiniams sunkumams, jei toki\u0173 esama, bei palaikydami ir motyvuodami\u201c, \u2013 pa\u017eymi medicinos psicholog\u0117.<\/p>\n\n\n\n

manodaktaras.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Emocijos \u2013 nat\u016brali \u017emogaus reakcija \u012f aplink vykstan\u010dias situacijas, padedanti prisitaikyti, \u012fvertinti gr\u0117sm\u0117s lyg\u012f ir apskritai \u2013 patirti gyvenim\u0105. Nat\u016bralu, kad skirtingi \u012fvykiai su\u017eadina skirtingas emocijas, ta\u010diau svarbu suprasti, kad kiekviena i\u0161 j\u0173 turi savo paskirt\u012f ir n\u0117 viena n\u0117ra bloga. Pavyzd\u017eiui, pyktis da\u017enai suprantamas kaip nemaloni ir nepageidaujama emocija, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017emon\u0117ms yra […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6412,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-6411","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6411","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=6411"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6411\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6413,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6411\/revisions\/6413"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/6412"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=6411"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=6411"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=6411"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}