{"id":6966,"date":"2024-12-02T10:17:37","date_gmt":"2024-12-02T07:17:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=6966"},"modified":"2024-12-02T10:17:37","modified_gmt":"2024-12-02T07:17:37","slug":"gydytojas-s-zaremba-apie-rukymo-zala-nera-sveikesniu-cigareciu-ar-maziau-kenksmingo-tabako-viskas-veda-prie-vieno-plauciu-vezio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=6966","title":{"rendered":"Gydytojas S. Zaremba apie r\u016bkymo \u017eal\u0105: n\u0117ra sveikesni\u0173 cigare\u010di\u0173 ar ma\u017eiau kenksmingo tabako, viskas veda prie vieno \u2013 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra pagrindin\u0117 su v\u0117\u017eiu susijusi\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastis visame pasaulyje, o r\u016bkymas yra pagrindinis plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio rizikos veiksnys ir viena \u017ealingiausi\u0173 priklausomybi\u0173, neigiamai paveikian\u010di\u0173 ne tik kv\u0117pavimo takus, bet ir kitas organizmo sistemas. Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma ma\u017edaug 1600 nauj\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><br>Tabako \u017eala organizmui<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tiems, kurie numoja ranka \u012f r\u016bkymo \u017eal\u0105 ar klaidingai mano, kad \u0161ios priklausomyb\u0117s \u012ftaka v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui menkai reik\u0161minga, Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytojas kr\u016btin\u0117s chirurgas Sigitas Zaremba primena \u2013 b\u016btent su r\u016bkymu yra susij\u0119 daugiau kaip 85 proc. vis\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 susirgim\u0173. \u201eR\u016bkymo metu \u012f \u017emogaus organizm\u0105 patenka kancerogenin\u0117s med\u017eiagos \u2013 dervos, kurios kenkia gleivin\u0117ms, plau\u010diams, bronchams ir kitoms kv\u0117pavimo tak\u0173 dalims. R\u016bkantys \u017emon\u0117s da\u017eniau serga l\u016bp\u0173, burnos, gerkl\u0173 ir net vir\u0161kinamojo trakto v\u0117\u017eiu, o \u017eala organizmui tiesiogiai priklauso nuo sur\u016bkyt\u0173 cigare\u010di\u0173 kiekio ir r\u016bkymo trukm\u0117s \u2013 kuo ilgiau \u017emogus r\u016bko, tuo didesn\u0117 rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydytojas S. Zaremba atkreipia d\u0117mes\u012f, kad plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u2013 itin pavojinga liga, nes jai b\u016bdingas labai didelis mirtingumas. Problem\u0105 apsunkina ir tai, kad \u012f medikus da\u017enu atveju kreipiamasi ligai jau pa\u017eengus, kuomet i\u0161ry\u0161k\u0117ja plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio simptomai \u2013 nuolatinis kosulys, dusulys, kraujo i\u0161kos\u0117jimas ar skausmas kr\u016btin\u0117s srityje. PSO duomenys rodo, kad penkeri\u0173 met\u0173 i\u0161gyvenamumo rodikliai sergant ketvirtos stadijos v\u0117\u017eiu yra itin \u017eemi \u2013 pasveikti pavyksta tik apie 10 proc. pacient\u0173. Tad profilaktin\u0117 patikra ir ankstyva diagnostika yra itin svarbios siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 ligos progresavimui. \u201eKuo anks\u010diau liga diagnozuojama, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117 j\u0105 s\u0117kmingai i\u0161gydyti. Pradini\u0173 stadij\u0173 v\u0117\u017eys da\u017enu atveju gydomas chirurginiu b\u016bdu, o tai leid\u017eia pasiekti ilgalaik\u0119 remisij\u0105. Ta\u010diau kai liga jau progresavusi, pasiekusi tre\u010di\u0105 ar ketvirt\u0105 stadij\u0105, gydymas tampa sud\u0117tingesnis, o i\u0161gyvenamumo rodikliai smarkiai ma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekovas.<br><br><strong>Didesn\u0117 rizika susirgti plau\u010diu v\u0117\u017eiu \u2013 ne tik aktyviai r\u016bkantiems<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ne tik r\u016bkantys, bet ir pasyv\u016bs r\u016bkaliai, anot gydytojo S. Zarembos, patenka \u012f rizikos grup\u0119. \u201e\u012erodyta kad \u017emon\u0117ms, kurie patys ner\u016bko, ta\u010diau da\u017enai susiduria ar nuolat gyvena su r\u016bkan\u010diaisiais ir kv\u0117puoja tabako d\u016bmais, rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu yra prakti\u0161kai tokia pati kaip ir r\u016bkan\u010diajam. Labai gaila, kad dalis \u017emoni\u0173 net ne savo sprendimu tampa tokios sunkios ligos kaip plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys taikiniais\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekovas. Anot jo, be r\u016bkymo, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio vystym\u0105si gali paskatinti ir kiti veiksniai. Asmenims, kurie serga l\u0117tin\u0117mis plau\u010di\u0173 ligomis, dirba u\u017eter\u0161toje aplinkoje ar kontaktuoja su chemin\u0117mis med\u017eiagomis, rizika susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu padid\u0117ja. Pavyzd\u017eiui, da\u017enas kontaktas su asbestu ar \u012fkvepiami kancerogeniniai suvirinimo d\u016bmai ilgainiui gali pabloginti kv\u0117pavimo tak\u0173 b\u016bkl\u0119 ir padidinti v\u0117\u017eio rizik\u0105. Gydytojas priduria, kad rizik\u0105 susirgti plau\u010diu v\u0117\u017eiu didina ir prasta mityba, ma\u017eas fizinis aktyvumas, piktnaud\u017eiavimas alkoholiu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>R\u016bkymas \u2013 priklausomyb\u0117, kuri i\u0161sivysto labai greitai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">S. Zaremba atkreipia d\u0117mes\u012f, kad r\u016bkymas \u2013 viena stipriausi\u0173 ir grei\u010diausiai i\u0161sivystan\u010di\u0173 priklausomybi\u0173. \u201e\u012etraukus d\u016bm\u0173, nikotinas \u012f kraujotak\u0105 patenka vos per de\u0161imt sekund\u017ei\u0173 ir i\u0161kart pradeda stimuliuoti nerv\u0173 sistem\u0105, sukelia malonius poj\u016b\u010dius, ta\u010diau poveikis yra trumpalaikis, skatinantis r\u016bkyti dar ir dar, taip stiprinant priklausomyb\u0119\u201c, \u2013 ai\u0161kina specialistas. Statistika rodo, kad s\u0117kmingai mesti r\u016bkyti pavyksta tik 5\u201310 proc. \u017emoni\u0173, o svarbiausia \u0161iame kelyje, kaip teigia pa\u0161nekovas, yra paties \u017emogaus motyvacija atsikratyti priklausomyb\u0117s. Nikotino pakaitin\u0117 terapija \u2013 kramtomosios gumos ar pleistrai \u2013 gali palengvinti organizmo atsistatym\u0105, nes ma\u017eina potrauk\u012f ir nikotino poreik\u012f, ta\u010diau \u0161ie metodai efektyv\u016bs tik tada, kai \u017emogus yra tvirtai nusprend\u0119s mesti r\u016bkyti.<br><br>S. Zaremba pastebi klaiding\u0105 \u012fsitikinim\u0105, es\u0105 esant platesniam r\u016bkymo b\u016bd\u0173 ir cigare\u010di\u0173 pasirinkimui, galima atrasti organizmui ma\u017eiau \u017ealing\u0173 alternatyv\u0173. Anot gydytojo, cigaret\u0117se esantys filtrai ar tai, kad jose ma\u017eiau nikotino, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio rizikos nesuma\u017eina. Rezultatas gali b\u016bti net ir prie\u0161ingas, mat siekiant didesnio r\u016bkymo sukeliamo efekto, r\u016bkantys gali giliau traukti d\u016bmus \u012f plau\u010dius, r\u016bkyti da\u017eniau. Gydytojas paneigia ir nuomon\u0119, kad tokios tabako alternatyvos kaip kaitinamasis tabakas, elektronin\u0117s cigaret\u0117s ar kaljanas yra ma\u017eiau \u017ealingi, nei tradicin\u0117s cigaret\u0117s. \u201eTokios alternatyvos rinkoje atsirado visai neseniai, tad kol kas tr\u016bksta ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173, kaip jos veikia \u017emogaus organizm\u0105. N\u0117ra \u012frodym\u0173, kad elektronini\u0173 cigare\u010di\u0173 ar kaitinamojo tabako vartojimas yra ma\u017eiau kenksmingas. Galb\u016bt tokiose cigaret\u0117se ir yra ma\u017eiau derv\u0173, ta\u010diau jose netr\u016bksta kit\u0173 kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios r\u016bkant yra \u012fkvepiamos ir patenka \u012f m\u016bs\u0173 organizm\u0105\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekovas.<br><br><strong>Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prevencija: pasitikrinti verta kiekvienam, ta\u010diau vyresniems r\u016bkantiems \u017emon\u0117ms \u2013 ypatingai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Profilakti\u0161kai pasitikrinti plau\u010dius gydytojas rekomenduoja visiems r\u016bkantiems \u017emon\u0117ms, ta\u010diau ypatingai \u012f savo sveikat\u0105 d\u0117mes\u012f atkreipti ragina vyresnius nei 50 met\u0173 \u017emones \u2013 jiems tikrintis plau\u010dius patartina kart\u0105 per metus. Da\u017eniausiai atliekami tyrimai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Kraujo tyrimai<\/strong>\u00a0padeda su\u017einoti apie bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgeniniai tyrimai<\/strong>\u00a0daromi siekiant nustatyti pakitimus plau\u010diuose. Bronchoskopija \u2013 trach\u0117jos ir bronch\u0173 vidaus ap\u017ei\u016bra bronchoskopu, siekiant pamatyti \u012ftariam\u0105 navik\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Biopsija<\/strong>\u00a0\u2013 audini\u0173 gabal\u0117lio pa\u0117mimas i\u0161 \u012ftartinos vietos i\u0161tyrimui, atliekant bronchoskopij\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Mediastinoskopija<\/strong>\u00a0\u2013 diagnostin\u0117 proced\u016bra, atliekama bendros nejautros s\u0105lygomis, siekiant ap\u017ei\u016br\u0117ti tarpuplaut\u012f ir nustatyti esan\u010dius pakitimus bei paimti med\u017eiagos i\u0161tyrimui i\u0161 padid\u0117jusi\u0173 limfmazgi\u0173 tarpuplautyje.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ligos i\u0161plitimo \u012fvertinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u0161 pradedant gydyti, b\u016btina nustatyti ne tik plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio diagnoz\u0119, bet ir tai, ar v\u0117\u017eys i\u0161plit\u0119s \u012f kitus organus, t.y. nustatyti v\u0117\u017eio ligos stadij\u0105. Stadijas padeda nustatyti tokie radiologiniai metodai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Ultrasonografija<\/strong>\u00a0(echoskopija) \u2013 tyrimas, kurio metu garso bangos (ultragarsas), atsimu\u0161usios \u012f audinius, gr\u012f\u017eta ir paver\u010diamos vaizdu (sonograma). Vertinant plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio i\u0161plitim\u0105, echoskopuojamos, pavyzd\u017eiui, kepenys, vir\u0161raktikauliniai limfmazgiai siekiant nustatyti, ar n\u0117ra juose metastazi\u0173.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Kompiuterin\u0117s tomografijos (KT)<\/strong>\u00a0tyrimas leid\u017eia gauti tiriamos k\u016bno dalies ar organo sluoksni\u0173 vaizdus. \u0160is tyrimas padeda patikslinti naviko buvim\u0105 plau\u010diuose bei jo i\u0161plitim\u0105 \u012f kitus organus (kepenis, smegenis ir kt.).<\/li>\n\n\n\n<li><strong>BMRT (branduolio magnetinio rezonanso tomografija), PET (pozitron\u0173 emisijos tomografija)<\/strong>\u00a0\u2013 modern\u016bs tyrimo metodai, kuri\u0173 panaudojimo tikslai ir rezultatai pana\u0161\u016bs kaip KT skenavimo.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaul\u0173 skenavimas.<\/strong>&nbsp;\u0160iuo tyrimo metodu ie\u0161koma, yra ar ne metastazi\u0173 kauluose. Radioaktyvi med\u017eiaga su\u0161virk\u0161\u010diama \u012f krauj\u0105. Jei kauluose metastazi\u0173 yra, su\u0161virk\u0161toji med\u017eiaga susikaupia jose, o skenavimo aparatas apie tai informuoja. Visi \u0161ie tyrimai parodo, kuriuos organus yra pa\u017eeid\u0119s v\u0117\u017eys. Gydytojas primena, kad geriausia plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prevencija \u2013 \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas, ta\u010diau kiekvienam pravartu \u012fsiminti ir sveikos gyvensenos principus. \u201e\u012erodyta, kad subalansuota mityba gali suma\u017einti rizik\u0105 susirgti plau\u010diu v\u0117\u017eiu net 20-33 proc., ta\u010diau kalbant apie prevencij\u0105 \u2013 ne tik v\u0117\u017eio susirgim\u0173 \u2013 svarbus ir pakankamas fizinis aktyvumas. Stebukl\u0173 n\u0117ra \u2013 sveika gyvensena yra geriausia prevencin\u0117 priemon\u0117\u201c, \u2013 sako gydytojas.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>NVI informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra pagrindin\u0117 su v\u0117\u017eiu susijusi\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastis visame pasaulyje, o r\u016bkymas yra pagrindinis plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio rizikos veiksnys ir viena \u017ealingiausi\u0173 priklausomybi\u0173, neigiamai paveikian\u010di\u0173 ne tik kv\u0117pavimo takus, bet ir kitas organizmo sistemas. Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma ma\u017edaug 1600 nauj\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173. Tabako \u017eala organizmui Tiems, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6967,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-6966","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6966","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=6966"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6966\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6968,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6966\/revisions\/6968"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/6967"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=6966"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=6966"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=6966"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}