{"id":7006,"date":"2024-12-04T10:59:43","date_gmt":"2024-12-04T07:59:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7006"},"modified":"2024-12-04T10:59:45","modified_gmt":"2024-12-04T07:59:45","slug":"7-mitai-apie-aktyvumo-ir-demesio-sutrikimo-adhd-sindroma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7006","title":{"rendered":"7 mitai apie aktyvumo ir d\u0117mesio sutrikimo (ADHD) sindrom\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Neretai manoma, jog d\u0117mesio ir aktyvumo sutrikimo sindromui \u012ftakos turi cukraus vartojimas. Ta\u010diau tai vienas i\u0161 daugelio mit\u0173, kur\u012f mokslininkai neseniai paneig\u0117. Tad kas i\u0161 ties\u0173 sukelia \u0161\u012f neurologin\u012f sutrikim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117mesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) (angl.&nbsp;<em>attention deficit\/ hyperactivity disorder<\/em>) sindrom\u0105 turintiems asmenims b\u016bdingas i\u0161sibla\u0161kymas, per didelis impulsyvumas, aktyvumas, jiems sunku sutelkti ir i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f, i\u0161likti organizuotiems bei atlikti u\u017eduotis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak Amerikos psichiatrijos asociacijos (APA), \u0161ia liga serga 8,4 proc. vaik\u0173 ir 2,5 proc. suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Internetin\u0117je erdv\u0117je gausu \u012fvairi\u0173 mit\u0173 bei stereotip\u0173, daugeliui atrodo, kad ADHD sergantys \u017emon\u0117s yra ting\u016bs, neprotingi, jog jiems reikia d\u0117ti itin daug pastang\u0173 mokykloje ar darbe, neva toki\u0173 asmen\u0173 elgesys yra blogo t\u0117v\u0173 aukl\u0117jimo pasekm\u0117 ir pan.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTies\u0105 sakant, ADHD yra visi\u0161kai suvaldoma liga. Vaikai, turintys ADHD ir i\u0161mok\u0119 valdyti sindromo simptomus, gali u\u017eaugti nepaprastai laimingais ir s\u0117kmingais suaugusiais\u201c, \u2013 sako Shanna Pearson, \u201eExpert ADHD Coaching\u201c \u012fk\u016br\u0117ja, pati turinti d\u0117mesio ir aktyvumo sutrikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kokie yra populiar\u016bs mitai apie ADHD ir k\u0105 i\u0161 ties\u0173 reikia \u017einoti apie \u0161\u012f sveikatos sutrikim\u0105?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>1 mitas: ADHD serga tik berniukai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: \u0160\u012f sutrikim\u0105 gali tur\u0117ti abiej\u0173 ly\u010di\u0173 asmenys, ta\u010diau ligos paplitimas tarp ly\u010di\u0173 skiriasi, sako Teresa Thompson, licencijuota klinikin\u0117 socialin\u0117 darbuotoja priva\u010dioje klinikoje Niujorke.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">JAV Lig\u0173 kontrol\u0117s ir prevencijos centr\u0173 (CDC) duomenimis, ADHD diagnoz\u0119 turi 11,7 proc. berniuk\u0173 bei 5,7 proc. mergai\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kas gali lemti tok\u012f skirtum\u0105? T.Thompson teigia, kad i\u0161orinis elgesys (pvz., perd\u0117tas kalb\u0117jimas, nuolatinis jaudinimasis ar kit\u0173 pertraukimas kalbant) da\u017eniausiai siejamas su berniukais, o internalizuojantis elgesys (pvz.: svajojimas ar u\u017eduo\u010di\u0173 neu\u017ebaigimas) labiau b\u016bdingas mergait\u0117ms, turin\u010dioms \u0161\u012f sindrom\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eMokyklos, bendruomen\u0117s ir net medicinos sistema da\u017eniau susiduria su galimu vaik\u0173 elgesiu, kuris labiau matomas i\u0161ori\u0161kai, pavyzd\u017eiui, hiperaktyv\u016bs berniukai da\u017eniausiai trukdo pamokoms, yra pernelyg energingi, elgiasi neapgalvotai ir pan.\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tuo tarpu, mergait\u0117s, turin\u010dios ADHD, paprastai yra ma\u017eiau fizi\u0161kai hiperaktyvios, ta\u010diau jos yra hiperaktyvios proti\u0161kai bei emoci\u0161kai, pavyzd\u017eiui, per valand\u0105 savo mintyse jos i\u0161gyvena daugyb\u0119 \u012fvairiausi\u0173 variant\u0173 ir galimybi\u0173, o tai ma\u017eiau pastebima, tod\u0117l pritraukia ma\u017eiau mokytoj\u0173 d\u0117mesio nei berniukai, sako S.Pearson. Tod\u0117l mergait\u0117s, anot jos, da\u017eniau praslysta pro specialist\u0173 ir pedagog\u0173 akis, o \u0161io sindromo simptomai neretai painiojami su nerimu ar depresija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>2 mitas: Vaikai, sergantys ADHD, visada yra hiperaktyv\u016bs<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: pagal CDC, yra i\u0161skiriami trys ADHD tipai: hiperaktyvumo, ned\u0117mesingumo ir kombinuotas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hiperaktyvumo tipui labiau b\u016bdinga:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Nuolatinis nerimastingumas ir jud\u0117jimas<\/li>\n\n\n\n<li>Nepertraukiamas kalb\u0117jimas<\/li>\n\n\n\n<li>Da\u017enas kit\u0173 trukdymas<\/li>\n\n\n\n<li>Tokie \u017emon\u0117s greitai supyksta, nusivilia ir yra nekantr\u016bs<\/li>\n\n\n\n<li>Negal\u0117jimas ramiai nus\u0117d\u0117ti ir dalyvauti laisvalaikio veikloje<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ned\u0117mesingumo tipui b\u016bdinga:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Didelis i\u0161sibla\u0161kymas<\/li>\n\n\n\n<li>Organizuotumo nebuvimas<\/li>\n\n\n\n<li>Tokie \u017emon\u0117s da\u017enai nekreipia d\u0117mesio \u012f smulkmenas, da\u017eniau daro neatsargias klaidas mokykloje, darbe ar kitoje veikloje.<\/li>\n\n\n\n<li>Jiems sunku susikaupti, sekti instrukcijas arba svarbias datas, atlikti u\u017eduotis<\/li>\n\n\n\n<li>Da\u017enai pameta daiktus<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>3 mitas: ADHD atsiranda d\u0117l netinkamo aukl\u0117jimo<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: \u201eN\u0117ra tvirt\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 id\u0117j\u0105, kad ADHD sukelia tam tikra aukl\u0117jimo forma\u201c, \u2013 pa\u017eymi socialin\u0117 darbuotoja T.Thompson. Nors iki galo n\u0117ra ai\u0161kios ADHD sindromo prie\u017eastys, ekspertai neatmeta genetikos vaidmens.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak ekspert\u0117s S.Pearson, \u017emon\u0117s jau gimsta su ADHD sindromu ir j\u012f turi vis\u0105 gyvenim\u0105, nepriklausomai nuo to, kas juos augina ir aukl\u0117ja.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be paveldimumo svarbos, anot Amerikos pediatrijos akademijos ekspert\u0173, kai kurie veiksniai taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos ADHD i\u0161svystymui:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Smegen\u0173 funkcijos ir anatomija<\/li>\n\n\n\n<li>Toki\u0173 med\u017eiag\u0173 kaip alkoholis ar nikotinas poveikis gimdoje<\/li>\n\n\n\n<li>Sunk\u016bs galvos su\u017ealojimai<\/li>\n\n\n\n<li>Prie\u0161laikinis gimdymas<\/li>\n\n\n\n<li>Retais atvejais, aplinkoje esantys toksinai, pvz. \u0161vinas<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>4 mitas: ADHD yra mokymosi negalia<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: ADHD sindromas yra neurologinio vystymosi sutrikimas, o ne mokymosi negalia, pabr\u0117\u017eia CDC. Tiesa ta, jog \u0161is sindromas gali apsunkinti mokym\u0105si ar studijas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pavyzd\u017eiui, pradinukui, turin\u010diam ADHD, gali b\u016bti priekai\u0161taujama, jog jis nuolat nerimsta, per daug svajoja ar nuolatos kalba per pamokas, o studentams, sergantiems ADHD, gali b\u016bti sunku atlikti u\u017eduotis, kurios jiems atrodo nuobod\u017eios, arba i\u0161likti pakankamai organizuotiems, kad neatsilikt\u0173 nuo kurso draug\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>5 mitas: Cukrus sukelia ADHD<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: cukrus ir perdirbti maisto produktai nesukelia ADHD. Gali b\u016bti, kad cukrus gali daryti \u012ftakos ADHD simptomams, ta\u010diau moksliniai \u012frodymai iki \u0161iol buvo prie\u0161taringi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pavyzd\u017eiui, nedidelis tyrimas, paskelbtas \u0161i\u0173 met\u0173&nbsp;<em>BMC Pediatrics<\/em>, parod\u0117, kad didelis cukraus suvartojimas buvo da\u017enesnis tarp vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 ADHD, nei tiems, kurie neturi sindromo. Kita vertus, 2019 m. \u017eurnale \u201eJournal of Affective Disorders\u201c paskelbtas tyrimas atskleid\u0117, jog sacharoz\u0117, da\u017enai randama saldintuose g\u0117rimuose ir supakuotuose maisto produktuose, n\u0117ra susijusi su ADHD.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors ekspertai tiksliai ne\u017eino, kaip cukrus veikia ADHD, visgi rekomenduojama apskritai apriboti cukraus vartojim\u0105 d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117l per didelio cukraus suvartojimo m\u016bs\u0173 smegenys sutrinka, nepaisant to, turite ADHD ar ne, sako S.Pearson. Be to, remiantis Amerikos \u0161irdies asociacija (AHA), per didelis cukraus kiekis taip pat yra susij\u0119s su padid\u0117jusia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">AHA rekomenduoja apriboti kasdien\u012f cukraus kiek\u012f iki: 38 g (9,5 arbatinio \u0161auk\u0161telio) per dien\u0105 vyrams ir 25 g (6,25 arbatinio \u0161auk\u0161telio) per dien\u0105 moterims.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>6 mitas: Kofeinas padidina hiperaktyvum\u0105 suaugusiems<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: Nors kofeinas gali sustiprinti jau ir taip energingo bei impulsyvaus asmens ADHD simptomus, visgi kai kurie \u0161\u012f sindrom\u0105 turintys pripa\u017e\u012fsta, kad kofeinas jiems padeda labiau susikoncentruoti ir i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f, sako T.Thompson.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai patvirtina ir vienas tyrimas, kurio metu buvo stebimi JAV armijos kariai, sergantys ADHD. \u0160is tyrimas, kuris buvo paskelbtas 2020 m. klinikin\u0117s medicinos \u017eurnale, parod\u0117, kad kofeino vartojimas gali suma\u017einti sindromo simptomus ir pagerinti koncentracij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>7 mitas: Vaistai nuo ADHD n\u0117ra reikalingi<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Faktas: yra prie\u0161ingai, mat daugelis \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 ADHD, mano, kad vaistai padeda jiems valdyti \u0161ios nervinio sutrikimo simptomus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Yra dviej\u0173 tip\u0173 ADHD vaistai: stimuliatoriai, kurie da\u017eniausiai skiriami ADHD gydymui, ir nestimuliatoriai, kurie kartais naudojami kartu su stimuliatoriais arba vietoj j\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Skirtingiems simptomams gydyti skiriami skirtingi vaistai. Pavyzd\u017eiui, kai kurie stimuliatoriai gali pagerinti d\u0117mes\u012f, o nestimuliatoriai gerina impuls\u0173 kontrol\u0119 ir koncentracij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKonkre\u010diam asmeniui tinkam\u0173 vaist\u0173 ar j\u0173 derinio radimas yra ilgas procesas. Da\u017enai gydytojui gali tekti koreguoti vaisto doz\u0119 daugiau nei vien\u0105 kart\u0105, kad surast\u0173 tinkam\u0105\u201c, \u2013 paai\u0161kina S.Pearson. Daugeliui \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 ADHD, padeda elgesio terapija bei psichoterapija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Parengta pagal: www.everydayhealth.com<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>Straipsnis publikuotas manodaktaras.lt svetain\u0117je<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Neretai manoma, jog d\u0117mesio ir aktyvumo sutrikimo sindromui \u012ftakos turi cukraus vartojimas. Ta\u010diau tai vienas i\u0161 daugelio mit\u0173, kur\u012f mokslininkai neseniai paneig\u0117. Tad kas i\u0161 ties\u0173 sukelia \u0161\u012f neurologin\u012f sutrikim\u0105? D\u0117mesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) (angl.&nbsp;attention deficit\/ hyperactivity disorder) sindrom\u0105 turintiems asmenims b\u016bdingas i\u0161sibla\u0161kymas, per didelis impulsyvumas, aktyvumas, jiems sunku sutelkti ir i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f, i\u0161likti [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7007,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-7006","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7006","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=7006"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7006\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7008,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7006\/revisions\/7008"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/7007"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=7006"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=7006"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=7006"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}