{"id":7137,"date":"2024-12-18T10:25:26","date_gmt":"2024-12-18T07:25:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7137"},"modified":"2024-12-18T10:25:26","modified_gmt":"2024-12-18T07:25:26","slug":"kuno-pokyciai-nestumo-metu-ir-po-gimdymo-kaip-priimti-save-is-naujo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7137","title":{"rendered":"K\u016bno poky\u010diai n\u0117\u0161tumo metu ir po gimdymo: kaip priimti save i\u0161 naujo?"},"content":{"rendered":"\n

N\u0117\u0161tumas, gimdymas ir naujos gyvyb\u0117s at\u0117jimas \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f yra vienas gra\u017eiausi\u0173 ir reik\u0161mingiausi\u0173, ta\u010diau kartu daug i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelian\u010di\u0173 gyvenimo etap\u0173 moteriai. \u0160is laikotarpis susij\u0119s su dramati\u0161kais k\u016bno form\u0173 ir dyd\u017eio poky\u010diais, kuriuos daugelis moter\u0173 suvokia kaip neigiamus. Toks suvokimas da\u017enai lemia nepasitenkinim\u0105 savo k\u016bnu, galint\u012f tur\u0117ti neigiam\u0173 pasekmi\u0173 tiek moters, tiek k\u016bdikio sveikatai, ra\u0161oma Vytauto Did\u017eiojo universiteto Psichologijos katedros prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n\n\n\n

Neigiamas po\u017ei\u016bris \u012f savo k\u016bn\u0105 gali bloginti psichikos ir fizin\u0119 sveikat\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tyrimai rodo, kad net 63\u201375 proc. moter\u0173 po gimdymo patiria nepasitenkinim\u0105 savo k\u016bnu, kuris gali prisid\u0117ti prie svorio augimo, valgymo sutrikim\u0173 bei prastesn\u0117s psichologin\u0117s sveikatos.<\/p>\n\n\n\n

Pogimdyvin\u0117 depresija \u2013 vienas da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 psichikos sveikatos sunkum\u0173 pogimdyviniu laikotarpiu. \u0160i b\u016bkl\u0117 paveikia tiek fizin\u0119, tiek emocin\u0119 mamos sveikat\u0105 ir didina rizik\u0105 susirgti depresija ateityje.<\/p>\n\n\n\n

Suprast\u0117jusi psichologin\u0117 moters sveikata taip pat gali daryti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 santykiams su partneriu ir \u0161eima, sukelti socialin\u0119 izoliacij\u0105, ma\u017einti pasitik\u0117jim\u0105 savimi bei motyvacij\u0105 siekti asmenini\u0173 ar gyvenimo kokyb\u0117s poky\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai, nepasitenkinimas savo k\u016bnu gali b\u016bti susij\u0119s su sprendimu maitinti k\u016bdik\u012f kr\u016btimi trumpiau arba nemaitinti visai. Tai gali prisid\u0117ti prie vaiko netinkam\u0173 mitybos \u012fpro\u010di\u0173 formavimosi bei padidinti nutukimo rizik\u0105 tiek mamai, tiek vaikui.<\/p>\n\n\n\n

Pozityvaus po\u017ei\u016brio \u012f k\u016bn\u0105 perspektyva<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu psichologijos moksle ir praktikoje vis daugiau d\u0117mesio skiriama ne tik nepasitenkinimui k\u016bnu ir jo neigiamoms pasekm\u0117ms, bet ir palyginti naujai sri\u010diai \u2013 pozityvaus k\u016bno vaizdo tyrimams.<\/p>\n\n\n\n

Pozityvus k\u016bno vaizdas rei\u0161kia daugiau nei vien tik neigiamo po\u017ei\u016brio \u012f savo k\u016bn\u0105 nebuvim\u0105. Tai \u2013 geb\u0117jimas priimti ir vertinti savo k\u016bn\u0105, nepaisant jo dyd\u017eio, formos ar galim\u0173 netobulum\u0173. Be to, pozityvus k\u016bno vaizdas apima kriti\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f nerealistinius gro\u017eio standartus, kuriuos formuoja socialin\u0117 medija ir aplinkin\u0117 kult\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

Asmuo, turintis pozityv\u0173 k\u016bno vaizd\u0105, suvokia gro\u017e\u012f pla\u010diau, neprisiri\u0161damas prie socialin\u0117je erdv\u0117je nusistov\u0117jusi\u0173 grie\u017et\u0173 standart\u0173. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad pozityvaus k\u016bno vaizdo samprata n\u0117ra orientuota vien \u012f i\u0161vaizd\u0105 \u2013 ji taip pat apima d\u0117mes\u012f k\u016bno funkcionalumui: tai, k\u0105 k\u016bnas gali padaryti, yra ne ma\u017eiau svarbu nei tai, kaip jis atrodo. \u0160i samprata ypa\u010d reik\u0161minga n\u0117\u0161tumo metu, kai pagrindin\u0117 ir svarbiausia k\u016bno funkcija \u2013 geb\u0117jimas saugiai i\u0161ne\u0161ioti k\u016bdik\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tokiu laikotarpiu daugelis moter\u0173 geba pozityviai priimti k\u016bno poky\u010dius, laikydamos juos nat\u016bralia ir prasminga \u0161io unikalaus proceso dalimi. \u0160is pozityvus po\u017ei\u016bris gali pad\u0117ti moterims ne tik i\u0161vengti neigiam\u0173 emocini\u0173 pasekmi\u0173, bet ir stiprinti pasitik\u0117jim\u0105 savimi bei psichologin\u0119 gerov\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l sunku i\u0161laikyti pozityv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f k\u016bn\u0105 po gimdymo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tyrimai rodo, kad pozityvus k\u016bno vaizdo vertinimas nuo 32 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s iki 3 m\u0117nesi\u0173 po gimdymo reik\u0161mingai ir nuosekliai ma\u017e\u0117ja, o pra\u0117jus 6 m\u0117nesiams po gimdymo, k\u016bno vaizdo vertinimas da\u017enai nesiekia lygio, buvusio n\u0117\u0161tumo viduryje.<\/p>\n\n\n\n

N\u0117\u0161tumo metu moterims prisitaikyti prie pakitusio k\u016bno vaizdo padeda naujas gyvenimo prasm\u0117s poj\u016btis, k\u016bno funkcionalumo suvokimas, k\u016bdikio judesi\u0173 jautimas bei teigiami komentarai i\u0161 aplinkos. Deja, po gimdymo \u0161i\u0173 apsaugini\u0173 veiksni\u0173 da\u017enai nebelieka, o moterys neretai susiduria su aplinkos spaudimu kuo grei\u010diau sugr\u012f\u017eti \u012f prie\u0161 gimdym\u0105 tur\u0117tas k\u016bno formas ar svor\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f spaudim\u0105 dar labiau apsunkina nerealisti\u0161ki moter\u0173 l\u016bkes\u010diai, nes daugelis k\u016bno poky\u010di\u0173 po gimdymo yra ilgalaikiai arba net negr\u012f\u017etami. Tod\u0117l moterims, i\u0161gyvenan\u010dioms \u0161iuos k\u016bno poky\u010dius, ypa\u010d svarbus visapusi\u0161kas palaikymas i\u0161 aplinkos: emocin\u0117 parama, sveikatos specialist\u0173 pagalba ir programos, kurios skatina pozityvesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo k\u016bn\u0105. Toks k\u016bno pri\u0117mimas ne tik padeda mamoms jaustis geriau psichologi\u0161kai ir fizi\u0161kai, bet ir prisideda prie glaudesnio ry\u0161io su k\u016bdikiu k\u016brimo.<\/p>\n\n\n\n

K\u016bno pri\u0117mimas \u2013 kelias \u012f geresn\u0119 savijaut\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai pripa\u017e\u012fsta, kad moter\u0173 susir\u016bpinimas k\u016bno vaizdu yra svarbus pogimdyviniu laikotarpiu, \u012frodymais gr\u012fst\u0173 intervencini\u0173 program\u0173, skirt\u0173 keisti moter\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo k\u016bn\u0105, vis dar tr\u016bksta.<\/p>\n\n\n\n

Tyrimai rodo, kad dauguma besilaukian\u010di\u0173 ir pogimdyviniu laikotarpiu esan\u010di\u0173 moter\u0173 nor\u0117t\u0173 dalyvauti programose, orientuotose \u012f k\u016bno vaizdo gerinim\u0105 arba valgymo elgesio koregavim\u0105. \u0160ie duomenys atspindi real\u0173 toki\u0173 program\u0173 poreik\u012f, nes jos gal\u0117t\u0173 ne tik stiprinti mam\u0173 psichologin\u0119 gerov\u0119, bet ir netiesiogiai prisid\u0117ti prie vaik\u0173 gerov\u0117s, kuri yra glaud\u017eiai susijusi su mamos emocine ir fizine b\u016bsena.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgdami \u012f \u0161\u012f poreik\u012f, Vytauto Did\u017eiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai 2024\u20132027 m. planuoja sukurti ir i\u0161bandyti pozityvaus k\u016bno vaizdo savipagalbos program\u0105, skirt\u0105 moterims pogimdyviniu laikotarpiu. Projektui finansavim\u0105 skyr\u0117 Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

N\u0117\u0161tumas, gimdymas ir naujos gyvyb\u0117s at\u0117jimas \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f yra vienas gra\u017eiausi\u0173 ir reik\u0161mingiausi\u0173, ta\u010diau kartu daug i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelian\u010di\u0173 gyvenimo etap\u0173 moteriai. \u0160is laikotarpis susij\u0119s su dramati\u0161kais k\u016bno form\u0173 ir dyd\u017eio poky\u010diais, kuriuos daugelis moter\u0173 suvokia kaip neigiamus. Toks suvokimas da\u017enai lemia nepasitenkinim\u0105 savo k\u016bnu, galint\u012f tur\u0117ti neigiam\u0173 pasekmi\u0173 tiek moters, tiek k\u016bdikio sveikatai, ra\u0161oma […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7142,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-7137","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7137","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=7137"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7137\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7143,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7137\/revisions\/7143"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/7142"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=7137"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=7137"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=7137"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}