{"id":7226,"date":"2025-01-06T10:45:08","date_gmt":"2025-01-06T07:45:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7226"},"modified":"2025-01-06T10:45:09","modified_gmt":"2025-01-06T07:45:09","slug":"patiriant-stresa-norisi-riebaus-maisto-neigiama-jo-poveiki-gali-kompensuoti-kakava","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7226","title":{"rendered":"Patiriant stres\u0105 norisi riebaus maisto: neigiam\u0105 jo poveik\u012f gali kompensuoti kakava"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kakava gali pad\u0117ti grei\u010diau atsigauti po fiziologini\u0173 streso padarini\u0173, nepaisant to, kad tokiais atvejais da\u017enai norisi riebesnio maisto. Taip teigiama naujame Birmingemo universiteto (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) tyrime, ra\u0161o \u201eMedical News Today\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u017durnale \u201eFood &amp; Function\u201c paskelbto tyrimo autoriai jau anks\u010diau \u012frod\u0117, kad riebaus maisto vartojimas gali neigiamai paveikti kraujagysli\u0173 funkcij\u0105 ir suma\u017einti smegen\u0173 \u017eiev\u0117s prisotinim\u0105 deguonimi stresini\u0173 situacij\u0173 metu, o v\u0117liau trukdyti organizmui atsigauti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kakavoje yra epikatechinu vadinamo flavanolio, kuris atpalaiduoja kraujagysli\u0173 endotelio l\u0105steli\u0173 sluoksn\u012f, gerina j\u0173 funkcij\u0105 ir ma\u017eina padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f \u2013 da\u017en\u0105 reakcij\u0105 \u012f stres\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kakavos vartojimas siejamas su geresne reakcija \u012f stres\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Aptariamam tyrimui mokslininkai atrinko 23 jaunus, sveikus vyrus ir moteris. Likus pusantros valandos iki 8 minu\u010di\u0173 trukm\u0117s stres\u0105 kelian\u010dios protin\u0117s u\u017eduoties, kiekvienam i\u0161 j\u0173 buvo pasi\u016blytas daug riebal\u0173 turintis patiekalas ir puodelis daug arba ma\u017eai epikatechino turin\u010dio kakavos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo dalyvi\u0173 kraujagysli\u0173 funkcija buvo vertinama matuojant \u017easto arterijos dilatacij\u0105, t. y. kiek arterija gali i\u0161sipl\u0117sti padid\u0117jus kraujo srautui. Toks matavimas buvo atliktas tyrimo prad\u017eioje, o po to pra\u0117jus 30 ir 90 minu\u010di\u0173 po stres\u0105 kelian\u010dios u\u017eduoties.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daug epikatechino turin\u010dios kakavos g\u0117rusi\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je dilatacijos rodiklis, pra\u0117jus 30 minu\u010di\u0173 po stres\u0105 kelian\u010dios u\u017eduoties, buvo ma\u017eesnis, o pra\u0117jus 90 minu\u010di\u0173, jis jau buvo pastebimai pager\u0117j\u0119s \u2013 tai rodo greitesn\u012f atsigavim\u0105 po streso poveikio.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Buvo matuojamas ir kitas streso poveikis, \u012fskaitant deguonies kiek\u012f prefrontalin\u0117je \u017eiev\u0117je, dilbio kraujotak\u0105, kraujosp\u016bd\u012f, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos veikl\u0105, bendrosios miego arterijos skersmen\u012f ir kraujotak\u0105 bei nuotaik\u0105. \u0160i\u0173 matavim\u0173 skirtum\u0173 tarp daug ir ma\u017eai epikatechino turin\u010di\u0105 kakav\u0105 g\u0117rusi\u0173 tiriam\u0173j\u0173 nepasteb\u0117ta.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kod\u0117l riebus maistas sustiprina stres\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors daug riebal\u0173 turintis maistas gali b\u016bti skanus ir suteikti nusiraminim\u0105, ankstesnis mokslinink\u0173 darbas rodo, kad norint grei\u010diau neutralizuoti neigiam\u0105 streso poveik\u012f, geriau b\u016bt\u0173 tokio maisto vengti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai ypa\u010d aktualu \u012ftempt\u0105 darb\u0105 dirbantiems arba nuolat stres\u0105 patiriantiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eDidel\u012f stres\u0105 keliantis darbas gali iki 40 proc. padidinti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, palyginti su tais asmenimis, kurie tokio streso nepatiria. Tik\u0117tina, kad taip bent i\u0161 dalies yra d\u0117l streso s\u0105lygojam\u0173 nuolatini\u0173 kraujagysli\u0173 funkcijos sutrikdym\u0173, kurie, tik\u0117tina, tampa nuolatiniais sutrikimais,\u201c \u2013 \u201eMedical News Today\u201c (MNT) sak\u0117 tyrimo autor\u0117, Birmingemo universiteto mitybos lektor\u0117 dr. Catarina Rendeiro.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrime nedalyvav\u0119s sertifikuotas intervencinis kardiologas ir Laguna Hillse, Kalifornijoje, \u012fsik\u016brusio \u201eMemorialCare Saddleback\u201c medicinos centro strukt\u016brin\u0117s \u0161irdies programos medicinos direktorius dr. Chengas-Hanas Chenas i\u0161vardijo galimus ilgalaikio streso padarinius \u017emogui, neturin\u010diam laiko atsigauti tarp stres\u0105 kelian\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jis pa\u017eym\u0117jo, kad \u201eilg\u0105 laik\u0105 gyvenant padid\u0117jusio streso lygio s\u0105lygomis, gali chroni\u0161kai padid\u0117ti streso hormon\u0173, u\u017edegimo ir kraujosp\u016bd\u017eio lygis, o tai savo ruo\u017etu gali sukelti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos sutrikimus, pavyzd\u017eiui, hipertenzij\u0105, \u0161irdies priepuol\u012f ar insult\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dr. C. Rendeiro atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad nedidelis dilatacijos suma\u017e\u0117jimas gali reik\u0161ti reik\u0161ming\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos padid\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kod\u0117l kakavos flavanoliai gali kompensuoti streso poveik\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak dr. C. Rendeiro, n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kod\u0117l riebal\u0173 vartojimas po psichinio streso u\u017edelsia dilatacijos atsistatym\u0105, nors yra nustatyta, kad pra\u0117jus kelioms valandoms po riebaus maisto vartojimo kraujyje padaug\u0117ja triglicerid\u0173 ir C reaktyvaus baltymo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Didesnis j\u0173 kiekis ma\u017eina endotelio i\u0161skiriamo azoto oksido kiek\u012f ir blogina endotelio funkcij\u0105. Galb\u016bt tod\u0117l kakava ir padeda.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat tyrime nedalyvavusi \u201eEntirelyNourished\u201c prevencin\u0117s kardiologijos dietolog\u0117 ir \u0161irdies sveikatos ekspert\u0117 Michelle Routhenstein teig\u0117, kad kakavos flavanoliai \u201egali pad\u0117ti sutrumpinti atsigavimo po streso laik\u0105, nepriklausomai nuo suvartoto riebaus maisto kiekio, nes jie gali padidinti azoto oksido lyg\u012f\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dr. C. Rendeiro taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad kakavoje esantis epikatechinas didina \u201ekraujagysles ple\u010dian\u010dio [&#8230;] azoto oksido, kuris, kaip \u017einoma, gerina kraujagysli\u0173 funkcij\u0105, kiek\u012f kraujyje\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eFlavanoliai, \u2013 paai\u0161kino dr. M. Routhenstein, \u2013 yra flavonoid\u0173 r\u016b\u0161is. O flavanoidai \u2013 tai augalini\u0173 jungini\u0173 grup\u0117, pasi\u017eyminti antioksidacin\u0117mis ir prie\u0161u\u017edegimin\u0117mis savyb\u0117mis. Flavanoli\u0173 taip pat gausu \u017ealiojoje arbatoje, obuoli\u0173, uog\u0173 ir vynuogi\u0173 odel\u0117se.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak dr. C. Rendeiro, taip pat yra po\u017eymi\u0173, kad \u201edaug triglicerid\u0173 turin\u010dios lipoprotein\u0173 dalel\u0117s gali tiesiogiai pa\u017eeisti kraujagysli\u0173 sienel\u0119. Arba riebal\u0173 vartojimas gali netiesiogiai, didindamas oksidacin\u012f stres\u0105, sukelti endotelio disfunkcij\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kakava, \u017ealioji arbata ir uogos gali pad\u0117ti kovoti su stresu<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ta\u010diau tyr\u0117jai nustat\u0117, kad kakava netur\u0117jo jokio teigiamo poveikio d\u0117l streso suma\u017e\u0117jusiam deguonies kiekiui smegenyse.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eStreso sukelti smegen\u0173 kraujotakos poky\u010diai gali lemti kognityvinius poky\u010dius, pavyzd\u017eiui, sunkumus susikaupiant, atminties sutrikimus, sutrikus\u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 ar net nuotaikos kait\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino dr. Chengas-Hanas Chenas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nepaisant to, tyrimo i\u0161vados d\u0117l kakavos yra sveikintinos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eGera \u017einoti, kad patyrus stres\u0105 ir nepaj\u0117gus atsispirti riebiam maistui, galima suma\u017einti streso ir riebal\u0173 poveik\u012f kraujagysli\u0173 funkcijai, papildomai suvartojus flavanolio turin\u010di\u0173 produkt\u0173,\u201c \u2013 reziumavo dr. C. Rendeiro.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrime pa\u017eymima, kad suvartojus 5,5 valgomojo \u0161auk\u0161to neapdorotos kakavos, i\u0161g\u0117rus 2 puodelius \u017ealiosios arbatos arba suvalgius 300 g uog\u0173 galima gauti pana\u0161\u0173 \u012f tyrime naudot\u0105 nauding\u0173j\u0173 flavanoli\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201ePirmiausia neragintume stres\u0105 patyrusi\u0173 \u017emoni\u0173 valgyti riebaus maisto, ta\u010diau tais atvejais, kai taip nutinka, galime pasi\u016blyti papildom\u0105 mitybos strategij\u0105, pad\u0117sian\u010di\u0105 su\u0161velninti jo neigiam\u0105 poveik\u012f\u201c, \u2013 teig\u0117 pagrindin\u0117 tyrimo autor\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kakava gali pad\u0117ti grei\u010diau atsigauti po fiziologini\u0173 streso padarini\u0173, nepaisant to, kad tokiais atvejais da\u017enai norisi riebesnio maisto. Taip teigiama naujame Birmingemo universiteto (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) tyrime, ra\u0161o \u201eMedical News Today\u201c. \u017durnale \u201eFood &amp; Function\u201c paskelbto tyrimo autoriai jau anks\u010diau \u012frod\u0117, kad riebaus maisto vartojimas gali neigiamai paveikti kraujagysli\u0173 funkcij\u0105 ir suma\u017einti smegen\u0173 \u017eiev\u0117s prisotinim\u0105 deguonimi [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7227,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-7226","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7226","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=7226"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7226\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7228,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7226\/revisions\/7228"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/7227"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=7226"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=7226"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=7226"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}