Lytin\u0117 sveikata yra svarbi m\u016bs\u0173 bendros gerov\u0117s dalis, ta\u010diau da\u017enai j\u0105 pamir\u0161tame arba skiriame per ma\u017eai d\u0117mesio. Ta\u010diau Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai pa\u017eymi, kad u\u017esikr\u0117sti lyti\u0161kai plintan\u010diomis infekcijomis (LPI) gali kiekvienas lyti\u0161kai aktyvus asmuo, tod\u0117l pajutus net menkiausius simptomus, b\u016btina kreiptis \u012f specialistus. Taip pat svarbu pasitikrinti ir profilakti\u0161kai, kadangi kai kurios LPI simptom\u0173 neturi.<\/p>\n\n\n\n
Europoje LPI atvej\u0173 daug\u0117ja <\/strong><\/p>\n\n\n\n Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro (ELPKC) duomenimis, 2023 m. Europoje gonor\u0117jos atvej\u0173 padaug\u0117jo beveik tre\u010ddaliu (31 proc.) lyginant su 2022 m. Daugiausia atvej\u0173 buvo u\u017eregistruota tarp 20\u201324 met\u0173 am\u017eiaus moter\u0173 ir 25\u201334 met\u0173 am\u017eiaus vyr\u0173. Sergamumas sifiliu 2023 m. padid\u0117jo 13 proc. palyginus su 2022 m., ypa\u010d tarp 25\u201334 met\u0173 am\u017eiaus vyr\u0173. Sergamumas chlamidioze i\u0161liko stabilus, ta\u010diau r\u016bpest\u012f kelia tai, kad daugiausia atvej\u0173 u\u017efiksuota tarp jaun\u0173 20\u201324 met\u0173 am\u017eiaus moter\u0173. <\/p>\n\n\n\n ELPKC vertinimu, didesn\u012f sergamum\u0105 gali nulemti tokios prie\u017eastys kaip geresnis diagnostikos prieinamumas, \u017emoni\u0173 s\u0105moningumas tikrintis profilakti\u0161kai, ma\u017e\u0117jantis apsaugos priemoni\u0173 \u2013 prezervatyv\u0173 naudojimas ir lytini\u0173 partneri\u0173 kaita. Stebimas ir \u017dIV preekspozicin\u0117s profilaktikos (PrEP) did\u0117jimas, t. y. reguliarus vaist\u0173 vartojimas, kuris suma\u017eina rizik\u0105 u\u017esikr\u0117sti \u017dIV, ta\u010diau neapsaugo nuo u\u017esikr\u0117timo LPI. Vartojant PrEP, asmenys nelink\u0119 naudoti prezervatyv\u0173.<\/p>\n\n\n\n Lietuvoje 2023 m. sergamumas LPI nedid\u0117jo lyginant su 2022 m. Daugiausia LPI u\u017eregistruota tarp 25\u201334 met\u0173 am\u017eiaus asmen\u0173, daugiau \u2013 vyr\u0173 populiacijoje.<\/p>\n\n\n\n Kaip u\u017esikre\u010diama LPI?<\/strong><\/p>\n\n\n\n LPI \u2013 tai infekcijos, kuriomis u\u017esikre\u010diama lytini\u0173 santyki\u0173 (vaginalini\u0173, oralini\u0173 arba analini\u0173) metu nuo \u0161iomis infekcijomis u\u017esikr\u0117tusio asmens. Buitiniu keliu, pavyzd\u017eiui, lie\u010diant dur\u0173 rankenas, tualeto s\u0117dynes, dalijantis drabu\u017eiais ar valgymo indais, LPI neu\u017esikre\u010diama.<\/p>\n\n\n\n Ligos simptom\u0173 gali neb\u016bti<\/strong><\/p>\n\n\n\n Svarbu \u017einoti, kad u\u017esikr\u0117tus LPI, ligos po\u017eymiai ne visada atsiranda i\u0161 karto. Kartais jie pasirei\u0161kia po savait\u0117s, m\u0117nesio ar pusme\u010dio, o kartais po\u017eymi\u0173 visai neb\u016bna. Tod\u0117l reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pagrindinius LPI simptomus: i\u0161 lyties organ\u0173 ar \u0161lapimo tak\u0173 atsiradusias i\u0161skyras; da\u017en\u0105 ar skausming\u0105 \u0161lapinim\u0105si; baltas apna\u0161as burnoje, varpoje ar mak\u0161tyje; b\u0117rim\u0105 lyties organ\u0173 srityje; kraujavim\u0105 lytini\u0173 santyki\u0173 metu ar po j\u0173, m\u0117nesini\u0173 ciklo viduryje ir kt. Pasteb\u0117jus min\u0117tus ligos simptomus, svarbu pasitikrinti tiek pa\u010diam, tiek lytiniam partneriui. Nusta\u010dius LPI \u2013 b\u016btina i\u0161tirti ir gydyti lytinius partnerius ir u\u017ebaigti gydym\u0105 pagal gydytojo nurodymus, net jei simptomai praeina anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n Jei LPI negydoma arba gydymas neprad\u0117tas laiku, gali kilti rimt\u0173 komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip mak\u0161ties infekcijos, gimdos kaklelio u\u017edegimas, prie\u0161in\u0117s liaukos ir s\u0117klid\u017ei\u0173 u\u017edegimai, nevaisingumas tiek vyrams, tiek moterims ir kt.<\/p>\n\n\n\n