{"id":7598,"date":"2025-02-20T10:09:41","date_gmt":"2025-02-20T07:09:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7598"},"modified":"2025-02-20T10:09:42","modified_gmt":"2025-02-20T07:09:42","slug":"vasario-issukiai-tamsu-salta-ir-puola-ligos-kaip-pasirupinti-savo-emocine-pusiausvyra","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7598","title":{"rendered":"Vasario i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 tamsu, \u0161alta ir puola ligos: kaip pasir\u016bpinti savo emocine pusiausvyra?"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vasario i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 tamsu, \u0161alta ir puola ligos: kaip pasir\u016bpinti savo emocine pusiausvyra?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vasario m\u0117nuo \u2013 kai kuriems tai gali b\u016bti vienas sud\u0117tingiausi\u0173 laikotarpi\u0173 metuose. \u017diemos \u0161altis ir tamsa jau sp\u0117jo i\u0161varginti daugel\u012f, o nuolatiniai per\u0161alimo lig\u0173 maratonai silpnina ne tik imunitet\u0105, bet ir emocin\u0119 pusiausvyr\u0105. \u0160iuo metu \u017emon\u0117s da\u017enai jau\u010diasi pervarg\u0119, emoci\u0161kai i\u0161sek\u0119 ir prarad\u0119 motyvacij\u0105. Tod\u0117l \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 Aist\u0117 Vaicekauskait\u0117 dalijasi patarimais, kaip galime susidoroti su \u0161altuoju met\u0173 laiku ir pasir\u016bpinti savo visapuse sveikata.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Tamsa ir \u0161altis: kaip tai veikia m\u016bs\u0173 nuotaik\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTamsios \u017eiemos dienos yra tikras i\u0161\u0161\u016bkis emocinei sveikatai. Nat\u016bralios dienos \u0161viesos tr\u016bkumas ma\u017eina serotonino \u2013 laim\u0117s hormono \u2013 gamyb\u0105 smegenyse, tod\u0117l \u017emon\u0117s da\u017enai jau\u010diasi prisl\u0117gti ar li\u016bdni. Be to, nuolatin\u0117 tamsa trikdo miego ritm\u0105, nes organizmas gamina daugiau melatonino \u2013 hormono, atsakingo u\u017e mieg\u0105. Tod\u0117l kyla nuolatinis mieguistumas ir energijos stygius\u201c, \u2013 pasakoja vaistinink\u0117 A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak jos, emocinei pusiausvyrai \u012ftak\u0105 daro ir \u0161al\u010dio poveikis: \u201e\u0160altis ver\u010dia organizm\u0105 i\u0161naudoti daugiau energijos, kad palaikyt\u0173 normali\u0105 k\u016bno temperat\u016br\u0105, kas dar labiau sekina j\u0117gas. Kai k\u016bnas pervargsta, o nuotaika pablog\u0117ja, gali atsirasti emocinio perdegimo jausmas.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Puolan\u010dios ligos veikia m\u016bs\u0173 emocin\u0119 pusiausvyr\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaistinink\u0117 pasakoja, kad per\u0161alimo ligos ne tik i\u0161 i\u0161mu\u0161a i\u0161 \u012fprastos rutinos v\u0117\u017ei\u0173, bet ir neigiamai veikia emocin\u0119 sveikat\u0105, ypatingai kai ligos nuolat atsikartoja.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKai organizmas kovoja su infekcijomis, jis i\u0161naudoja daug energijos, tod\u0117l jau\u010diam\u0117s i\u0161sek\u0119 ir prarad\u0119 j\u0117gas. Tuomet galime susidurti su pervargimo jausmu, dirglumu ar net apatija. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad nusilpusi imunin\u0117 sistema tiesiogiai veikia smegen\u0173 veikl\u0105, o u\u017edegiminiai procesai organizme gali daryti \u012ftak\u0105 nuotaik\u0173 svyravimams\u201c, \u2013 pasakoja \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kitaip tariant, fizin\u0117s ligos ir emocin\u0117 savijauta yra glaud\u017eiai susijusios \u2013 r\u016bpinantis viena, gali pager\u0117ti ir kita.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vitaminai, kurie gali pad\u0117ti pagerinti emocin\u0119 savijaut\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaistinink\u0117 teigia, kad norint i\u0161laikyti ger\u0105 emocin\u0119 savijaut\u0105, svarbu \u012ftraukti tam tikrus vitaminus ir maistines med\u017eiagas \u012f savo kasdien\u0119 mityb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eVitaminas D yra ypa\u010d svarbus \u017eiem\u0105, nes jo tr\u016bkumas gali b\u016bti susij\u0119s su prasta nuotaika ir nusilpusiu imunitetu. \u0160\u012f vitamin\u0105 galima pasisavinti tiek maisto papild\u0173 pavidalu, tiek i\u0161 maisto produkt\u0173, toki\u0173 kaip riebi \u017euvis ar kiau\u0161iniai\u201c, \u2013 pasakoja vaistinink\u0117 A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak vaistinink\u0117s, magnis yra dar viena svarbi med\u017eiaga, kuri padeda palaikyti nerv\u0173 sistemos veikl\u0105 bei taip suma\u017einti stres\u0105 ir \u012ftamp\u0105. \u0160io mineralo galima rasti rie\u0161utuose, s\u0117klose bei \u017ealiose lapin\u0117se dar\u017eov\u0117se.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eB grup\u0117s vitaminai, ypa\u010d B6 ir B12, stiprina nerv\u0173 sistem\u0105 ir padeda kovoti su nuovargiu bei dirglumu. \u0160i\u0173 vitamin\u0173 gausu m\u0117soje, pieno ir viso gr\u016bdo produktuose. Ir, \u017einoma, nepamir\u0161kite antioksidant\u0173, toki\u0173 kaip vitaminas C ar cinkas. Jie ne tik stiprina imunin\u0119 sistem\u0105, bet ir ma\u017eina u\u017edegiminius procesus, galin\u010dius tur\u0117ti \u012ftakos emocinei sveikatai\u201c, \u2013 sako A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaistinink\u0117 teigia, kad pakankamai antioksidant\u0173 galima gauti i\u0161 augalin\u0117s kilm\u0117s maisto produkt\u0173, tod\u0117l svarbu pasir\u016bpinti, kad mityba b\u016bt\u0173 subalansuota ir joje netr\u016bkt\u0173 dar\u017eovi\u0173 bei vaisi\u0173 \u012fvairov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Papildomai patarimai emocijai savijautai gerinti<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Norintiems pagerinti emocin\u0119 b\u016bsen\u0105, vaistinink\u0117 pataria ne tik tinkamai maitintis, bet ir puosel\u0117ti teigiamus kasdienius \u012fpro\u010dius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Reguliarus fizinis aktyvumas<\/strong>&nbsp;\u2013 net ir lengvas pasivaik\u0161\u010diojimas ar tempimo pratimai, padeda i\u0161skirti endorfinus (laim\u0117s hormonus), kurie nat\u016braliai gali pagerinti nuotaik\u0105 ir suma\u017einti streso lyg\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Meditacija ir kv\u0117pavimo pratimai<\/strong>&nbsp;\u2013 tai efektyv\u016bs b\u016bdai suma\u017einti \u012ftamp\u0105 ir atstatyti vidin\u0119 pusiausvyr\u0105. Giliai kv\u0117puojant ma\u017e\u0117ja streso hormon\u0173 kiekis, o d\u0117mesio sutelkimas \u012f kv\u0117pavim\u0105 padeda atsipalaiduoti ir pasijusti ramesniam.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Bendravimas su artimais \u017emon\u0117mis<\/strong>&nbsp;\u2013 net ir trumpas pokalbis gali pad\u0117ti suma\u017einti vienatv\u0117s jausm\u0105 ir atne\u0161ti daugiau d\u017eiaugsmo \u012f kasdienyb\u0119. \u017dmogaus prigimtis yra sociali, tod\u0117l net ir paprasti bendravimo momentai turi galing\u0105 teigiam\u0105 poveik\u012f nuotaikai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u0160ilti ritualai<\/strong>&nbsp;\u2013 tai gali b\u016bti arbatos puodelis su m\u0117gstama knyga ar kar\u0161ta vonia. Tokios akimirkos leid\u017eia atsipalaiduoti ir sukurti jaukumo jausm\u0105, kuris kompensuoja \u017eiemos \u017eal\u010dio sukelt\u0105 diskomfort\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Laikas sau \u2013<\/strong>&nbsp;skirkite laiko veikloms, kurios suteikia d\u017eiaugsmo ir leid\u017eia atsitraukti nuo kasdien\u0117s rutinos. Tai gali b\u016bti m\u0117gstamas hobis, pasivaik\u0161\u010diojimas gamtoje, pie\u0161imas ar tiesiog rami akimirka su savimi. \u0160ios akimirkos padeda atkurti emocin\u0119 pusiausvyr\u0105, ma\u017eina \u012ftamp\u0105 ir skatina pozityvesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f kasdienius i\u0161\u0161\u016bkius<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u017diema neb\u016btinai turi b\u016bti li\u016bdesio ir nuovargio metas. Skirdami daugiau d\u0117mesio savo fizinei ir emocinei sveikatai, galime ne tik sustiprinti organizm\u0105, bet ir i\u0161mokti m\u0117gautis \u0161altojo sezono teikiamais malonumais. R\u016bpestis savimi \u2013 tai ma\u017e\u0173, bet svarbi\u0173 \u017eingsni\u0173 rinkinys, kuris gali reik\u0161mingai pagerinti gyvenimo kokyb\u0119 net ir tamsiausiomis dienomis\u201c, \u2013 apibendrina vaistinink\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip emocin\u0117 sveikata atsispindi i\u0161vaizdoje? \u017denklai, kuri\u0173 nereik\u0117t\u0173 ignoruoti<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Emocin\u0117 sveikata daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimo kokybei, ta\u010diau ar kada susim\u0105st\u0117te, kaip ji veikia i\u0161vaizd\u0105? Stresas, nuovargis, nerimas \u2013 tai vidin\u0117s b\u016bsenos apie kurias gali i\u0161duoti pakitusios odos, plauk\u0173 ir nag\u0173 b\u016bkl\u0117s. \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistinink\u0117 Aist\u0117 Vaicekauskait\u0117 \u012fvardija, kokie pirmieji po\u017eymiai i\u0161duoda apie suprast\u0117jusi\u0105 emocin\u0119 sveikat\u0105, bei kaip su jais atsisveikinti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Neigiamos emocijos m\u016bs\u0173 veide<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eM\u016bs\u0173 emocin\u0117 b\u016bsena gali tiesiogiai atsispind\u0117ti veide. Stresas ir nerimas skatina kortizolio, dar kitaip vadinamo streso hormonu, gamyb\u0105. \u0160is hormonas gali sutrikdyti odos dr\u0117gm\u0117s balans\u0105 bei sukelti u\u017edegiminius procesus. D\u0117l to da\u017enai atsiranda spuogai, odos paraudimas, pleiskanojimas\u201c, \u2013 pasakoja vaistinink\u0117 A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji priduria, kad ilgalaikis stresas taip pat gali prisid\u0117ti prie prie\u0161laikinio rauk\u0161li\u0173 formavimosi. Tuo tarpu miego tr\u016bkumas, neretai lydintis emocinius i\u0161\u0161\u016bkius, gali nulemti patams\u0117jusius paakius ir pablankusi\u0105 veido odos spalv\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Emocin\u0117 savijauta veikia ne tik od\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eIlgalaikis stresas gali sutrikdyti plauk\u0173 augimo cikl\u0105, tod\u0117l jie gali prad\u0117ti slinkti didesniais kiekiais nei \u012fprastai. Be to, streso metu organizmui tampa sunkiau \u012fsisavinti maistines med\u017eiagas, d\u0117l ko plaukai ilgainiui tampa silpnesni, sausi, prarad\u0119 \u017evilges\u012f, o galvos oda ima pleiskanoti\u201c, \u2013 pasakoja vaistinink\u0117 A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Anot vaistinink\u0117s, nagai \u2013 tai dar viena k\u016bno vieta, kurioje gali pasimatyti suprast\u0117jusi emocin\u0117 sveikata.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eIlgalaikis stresas ir netinkama mityba gali lemti nag\u0173 trapum\u0105, sluoksniavim\u0105si ar net balt\u0173 d\u0117meli\u0173 atsiradim\u0105. Taip pat emocin\u0117 \u012ftampa da\u017enai prisideda prie nes\u0105moningo nag\u0173 kramtymo, kuris ne tik pa\u017eeid\u017eia nagus, bet ir gali sukelti odeli\u0173 u\u017edegim\u0105\u201c, \u2013 pasakoja A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip pasir\u016bpinti vidine pusiausvyra ir i\u0161vaizda?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Hialurono r\u016bg\u0161tis<\/strong>&nbsp;\u2013 priemon\u0117s su hialurono r\u016bg\u0161timi \u0161velniai valo ir dr\u0117kina od\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Niacinamido r\u016bg\u0161tis<\/strong>&nbsp;\u2013 priemon\u0117s su niacinamido r\u016bg\u0161timi gali pad\u0117ti ma\u017einti i\u0161sipl\u0117tusias poras bei sen\u0117jimo po\u017eymius, tokius kaip netolygus odos atspalvis, paraudimas, sausumas ir odos \u0161vyt\u0117jimo tr\u016bkumas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Keratinas<\/strong>&nbsp;\u2013 plauk\u0173 priemon\u0117s su keratinu gali pad\u0117ti atstatyti pa\u017eeistus plaukus, apsaugoti nuo galiuk\u0173 skilin\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys<\/strong>&nbsp;\u2013 gali suma\u017einti u\u017edegiminius procesus organizme, o tai teigiamai veikia od\u0105 ir plaukus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Biotinas<\/strong>&nbsp;\u2013 \u017einomas kaip gro\u017eio vitaminas, stiprina plaukus ir nagus. Jo galima rasti kiau\u0161iniuose ir migdoluose.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Cinkas<\/strong>&nbsp;\u2013 padeda palaikyti normali\u0105 odos, nag\u0173 ir plauk\u0173 b\u016bkl\u0119. Jo \u0161altiniai: austr\u0117s, jautiena, moli\u016bg\u0173 s\u0117klos, avin\u017eirniai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Selenas&nbsp;<\/strong>\u2013 palaikyti normali\u0105 plauk\u0173 ir nag\u0173 b\u016bkl\u0119. Jo galima pasisavinti i\u0161 tuno, vi\u0161tienos, kiau\u0161ini\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eEmocin\u0117 sveikata yra neatsiejama nuo m\u016bs\u0173 i\u0161vaizdos. Sveika oda, stipr\u016bs plaukai ir nagai \u2013 tai organizmo balanso rezultatas. Nepamir\u0161kime, kad gro\u017eis prasideda nuo r\u016bpinimosi savimi \u2013 tiek emocine, tiek fizine sveikata. Laikas sustoti, \u012fsiklausyti \u012f savo k\u016bn\u0105 ir atrasti b\u016bdus, kaip i\u0161laikyti vidin\u0119 harmonij\u0105 net ir sud\u0117tingiausiais gyvenimo momentais\u201c, \u2013 teigia vaistinink\u0117 A. Vaicekauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>Vaistin\u0117s &#8222;Eurovaistin\u0117&#8221; informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vasario i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 tamsu, \u0161alta ir puola ligos: kaip pasir\u016bpinti savo emocine pusiausvyra? Vasario m\u0117nuo \u2013 kai kuriems tai gali b\u016bti vienas sud\u0117tingiausi\u0173 laikotarpi\u0173 metuose. \u017diemos \u0161altis ir tamsa jau sp\u0117jo i\u0161varginti daugel\u012f, o nuolatiniai per\u0161alimo lig\u0173 maratonai silpnina ne tik imunitet\u0105, bet ir emocin\u0119 pusiausvyr\u0105. \u0160iuo metu \u017emon\u0117s da\u017enai jau\u010diasi pervarg\u0119, emoci\u0161kai i\u0161sek\u0119 ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7599,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-7598","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=7598"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7598\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7600,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7598\/revisions\/7600"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/7599"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=7598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=7598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=7598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}