Jis tikina, kad gatv\u0117je sutikti \u017emon\u0117s neretai prieina ir pad\u0117koja u\u017e i\u0161gelb\u0117t\u0105 gyvyb\u0119. \u201eKuo toliau, tuo labiau t\u0105 prasm\u0119 jau\u010diu, nes neretai ar vasar\u0105 kur nors b\u016bnant, ar einant gatve prieina \u017emon\u0117s ir sako, kad pad\u0117jome, kad m\u016bs\u0173 kolektyvas i\u0161gelb\u0117jo gyvyb\u0119. Tai suteikia j\u0117g\u0173 ir tik\u0117jimo, kad tai yra gyvenimo prasm\u0117\u201c, \u2013 tvirtina jis.<\/p>\n\n\n\n
Kaip teigia pats gydytojas, per vis\u0105 profesin\u012f laikotarp\u012f n\u0117ra pakeit\u0119s darbo vietos. Kauno klinik\u0173 koridoriuose jis nepaklyst\u0173 net u\u017eri\u0161tomis akimis. \u201eVisi tuneliai, kuri\u0173 atstumai matuojami kilometrais, i\u0161vaik\u0161\u010dioti. Tai yra mano namai\u201c, \u2013 teigia R. K\u0117valas.<\/p>\n\n\n\n
Profesorius pasakoja ir apie laikus, kai tarp gydytoj\u0173 ir slaugytoj\u0173 buvo hierarchija. \u201eMano pirma reforma, tapus skyriaus vadovu, buvo, kad mes su gydytojais ir slaugytojomis prad\u0117jome kartu gerti kav\u0105, valgyti ir kalb\u0117tis. Tai buvo viena esmini\u0173 reform\u0173, suformavusi komand\u0105\u201c, \u2013 tikina pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n
Kauno klinik\u0173 Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos vadovas sako, kad gydytojo, kunigo ir mokytojo profesijoms yra reikalingas pa\u0161aukimas, o \u0161tai gydytojo darbas n\u0117ra tik amatas. Pa\u0161nekovas prisimena, kai kart\u0105 oro uoste sutiko vyr\u0105, kurio s\u016bnus buvo gydomas Kauno klinikose.<\/p>\n\n\n\n
\u201eNiekada nepamir\u0161iu, kaip gr\u012f\u017etant i\u0161 \u0161ilt\u0173 kra\u0161t\u0173 pri\u0117jo prie man\u0119s \u017emogus ir sako: \u201eGydytojau, pas jus prie\u0161 20 met\u0173 gul\u0117jo mano s\u016bnus, j\u016bs gyd\u0117te.\u201c A\u0161 leptel\u0117jau: \u201eO kaip jis dabar gyvena?\u201c Sako: \u201eMir\u0117 tuo metu.\u201c Turb\u016bt b\u016b\u010diau apsivo\u017e\u0119s savo lagaminais, bet \u017emogus kalb\u0117jo nuo\u0161ird\u017eiai, sako: \u201e\u017dinau, kad j\u016bs padar\u0117te visk\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Neprisimenu tos istorijos, nes su mirtimi teko da\u017enai susidurti. Dr\u012fs\u010diau teigti, kad tai yra pats did\u017eiausias \u012fvertinimas, kai nepaisant blogos baigties, mirties \u017emon\u0117s d\u0117koja. Esu d\u0117kingas jiems u\u017e supratim\u0105, kad mes padar\u0117me t\u0105, kas buvo m\u016bs\u0173 valioje, tos dienos medicinos moksle\u201c, \u2013 jautriai susitikim\u0105 su mirusio paciento t\u0117\u010diu prisimena jis.<\/p>\n\n\n\n
Sovietme\u010diu vaikai mirdavo d\u0117l paprast\u0173 infekcij\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n Paklaustas, kaip darbas intensyviosios terapijos skyriuje atrod\u0117 anks\u010diau, R. K\u0117valas atskleid\u017eia, kad nebuvo net reikalingos \u012frangos, o per dien\u0105 mirdavo por\u0105 vaik\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eMirdavo d\u0117l banali\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 infekcijos, traumos, ko \u0161iandien nesuvoktume, kad gali \u012fvykti. Dar buvo blogiau, kai man pavyko i\u0161vykti sta\u017euotis \u012f Karolio institut\u0105 Stokholme, kai pama\u010diau, k\u0105 mes galime ir turime padaryti. Tai buvo toks dvigubas sm\u016bgis. Mes i\u0161 esm\u0117s nieko netur\u0117jome. Jautiesi \u0161\u016bdinai<\/em>. Am\u017einas kalt\u0117s jausmas. \u017dinai, k\u0105 gali padaryti, bet ne\u017einai kaip.<\/p>\n\n\n\n Mano karta buvo ta, kuri sovietin\u0119 medicin\u0105 tur\u0117jo paverti \u0161iuolaikine vakarieti\u0161ka medicina. Ir verkdavai kampe, ir kildavo \u012fvairiausi\u0173 neigiam\u0173 emocij\u0173. B\u016bdavo \u017eiauru. Ne vien\u0105 kart\u0105 atsimenu \u2013 stovime ir verkiame kartu su t\u0117vais\u201c, \u2013 apie darb\u0105 sovietme\u010diu klinikose pasakoja gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Tik Lietuvai atk\u016brus nepriklausomyb\u0119 prad\u0117jo pl\u016bsti naujos technologijos ir galimyb\u0117s sta\u017euotis kitose \u0161alyse. \u012e Lietuv\u0105 \u0117m\u0117 vykti vaik\u0173 lig\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai i\u0161 u\u017esienio.<\/p>\n\n\n\n \u201eJeigu dabar intensyviojoje terapijoje per metus mir\u0161ta keletas vaik\u0173, tai tiek mirdavo per savait\u0119. Paskui prad\u0117jome daug mokytis. Nepriklausomyb\u0117 atv\u0117r\u0117 kelius. Atva\u017eiav\u0119 amerikie\u010diai mok\u0117 pa\u010di\u0173 pagrind\u0173, mes va\u017eiavome \u012f Skandinavijos \u0161alis. Paskui vyko didysis \u0160veicarijos projektas, kuris padar\u0117 Lietuvos vaik\u0173 sveikatos perversm\u0105, pradedant naujagimi\u0173, baigiant vaik\u0173 skubia pagalba, anesteziologija. Tai buvo kardinalus projektas. Po keleri\u0173 met\u0173 m\u016bs\u0173 k\u016bdiki\u0173 mir\u0161tamumas buvo ma\u017eesnis nei Jungtin\u0117se Valstijose\u201c, \u2013 tvirtina pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos skubiosios pagalbos priimamajame yra du \u0161oko kambariai, skirti gaivinti ir stabilizuoti vaik\u0173 b\u016bklei. Vis d\u0117lto kartais tenka prane\u0161ti skaud\u017ei\u0105 \u017eini\u0105, jog vaiko gyvyb\u0117s i\u0161gelb\u0117ti nepavyko.<\/p>\n\n\n\n \u201eBlog\u0105 \u017eini\u0105 reikia mok\u0117ti perduoti. Kiek man teko susidurti u\u017esienyje, t\u0117vai dalyvauja, mato, kas vyksta. Jie turi visk\u0105 \u017einoti. Pa mus tai n\u0117ra \u012fprasta, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 dar n\u0117ra pribrendusi tokiems dalykams. Paprastai mes paskiriame vien\u0105 \u017emog\u0173 b\u016bti tarpininku tarp to, kas vyksta \u010dia, ir tarp t\u0117v\u0173, kad b\u016bt\u0173 nuolatinis ry\u0161ys. Kaip mano vienas kolega mokino \u2013 tai turi b\u016bti pati tyliausia ir ramiausia vieta, nepaisant ko\u0161mari\u0161kai sunkaus, intensyvaus darbo\u201c, \u2013 dalijasi jis.<\/p>\n\n\n\n Tyliausias \u2013 \u0161oko kambarys<\/strong><\/p>\n\n\n\n Anot R. K\u0117valo, vos pama\u010dius link priimamojo judant\u012f greitosios medicinos pagalbos automobil\u012f, sukyla \u012ftampa. Ta\u010diau b\u016btent tai lemia didesn\u012f susikaupim\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eTada darai t\u0105, k\u0105 reikia daryti\u201c, \u2013 tikina beveik 40 met\u0173 su vaikais dirbantis gydytojas.<\/p>\n\n\n\n \u201eKaip dabar atsimenu, darydavau tokius dalykus, ypa\u010d dirbdamas kitose \u0161alyse, kur atsakomyb\u0117 buvo dar didesn\u0117, reik\u0117jo daugiau manipuliacij\u0173 ir netgi ne\u017einodavai, kaip padaryti, bet pasiskaitydavai ir staigiai susikoncentruodavai. Po to rankos dreba, mu\u0161a prakaitas ir supranti, kad \u010dia gr\u012f\u017eta visos emocijos, susikaupimas tos stresin\u0117s b\u016bkl\u0117s metu.<\/p>\n\n\n\n Stresas yra sveikas, jeigu jis turi pabaig\u0105. Turi b\u016bti streso ciklas \u2013 jis prasideda ir baigiasi. Jeigu \u012fkrentame \u012f begalin\u0119 \u012ftamp\u0105, mes save susideginame, patiriame perdegimo sindrom\u0105. Jauti stres\u0105, padarai ir reikia mok\u0117ti atsigauti. Reikia mok\u0117ti ne tik nuolatos duoti, bet ir imti\u201c, \u2013 tvirtina gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Skaud\u017eiausia, kaip sako R. K\u0117valas, b\u016bna tada, kai t\u0117vai patys su\u017ealoja savo vaikus. Gydytojas tikina, kad kartais u\u017etenka i\u0161klausyti ir pasikalb\u0117ti su t\u0117vais.<\/p>\n\n\n\n \u201eMan labiausiai neigiami jausmai kildavo, kai matydavau t\u0117v\u0173 su\u017ealotus vaikus. O vaikai visi serga. Dalis j\u0173 serga sunkiai, komplikuojasi tam tikros infekcijos. Bakterin\u0117s infekcijos, traumos, nelaimingi atsitikimai \u2013 nuo to nepab\u0117gsime. Ta\u010diau skaud\u017eiausia, kai t\u0117vai \u017ealoja savo vaikus.<\/p>\n\n\n\n Esu jautrus, empati\u0161kas \u017emogus. Darau visk\u0105, kas \u012fmanoma toje situacijoje vaikui ir t\u0117vams. Kartais u\u017etenka pakalb\u0117ti, i\u0161klausyti, i\u0161si\u0173sti pas koleg\u0105 kitu klausimu, kad pakonsultuot\u0173. Mano darbas yra susij\u0119s su tarnyste \u017emon\u0117ms. Juk daugelis skund\u017eiasi ne prastomis medicinin\u0117mis paslaugomis, o atjautos ir empatijos nebuvimu\u201c, \u2013 kalba pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau tokiame darbe netr\u016bksta ir smagum\u0173, praskaidrinan\u010di\u0173 kit\u0173 koleg\u0173 gydytoj\u0173 kasdienyb\u0119 ir pralinksminan\u010di\u0173 \u012f priimam\u0105j\u012f atvykstan\u010dius vaikus. \u201eVien\u0105 kart\u0105 per Naujuosius metus dirbau skyriuje, persirengiau Snieguole, o slaugytoja, kurios vardas buvo Snieguol\u0117, persireng\u0117 Kal\u0117d\u0173 Seneliu. Mes persireng\u0119 lank\u0117me vaikus\u201c, \u2013 prisimena gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Nors profesorius sako sav\u0119s ne\u012fsivaizduojantis be darbo su vaikais, dirbti onkologu jis negal\u0117t\u0173. \u201eLenkiu galv\u0105 prie\u0161 kolegas onkologus. Tai sunkus darbas su da\u017eniausiai laiminga pabaiga, ta\u010diau tai ilgas darbas. Man nepatinka maratonas, man patinka sprintas\u201c, \u2013 kalba R. K\u0117valas.<\/p>\n\n\n\n Pir\u0161tu beda \u012f neatsakingas mamas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gydytojas pir\u0161tu beda \u012f mamas, kurios laik\u0105 su vaikais leid\u017eia \u012fnikusios \u012f telefonus net ir skubiosios pagalbos skyriuje. Jis pastebi, kad kai kurios moterys nerodo motini\u0161k\u0173 jausm\u0173, r\u016bpes\u010dio, o viskas, ko sergan\u010diam vaikui reik\u0117t\u0173 \u2013 tik truput\u0117lis meil\u0117s ir d\u0117mesio, \u0161velnaus apkabinimo.<\/p>\n\n\n\n \u201eSkiepai ir \u0161varus vanduo \u2013 du dalykai, kurie i\u0161gelbsti vaikus nuo mirties. Visa kita yra smulkmenos. (…) Pasakysiu tik vien\u0105 fakt\u0105 \u2013 Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija paauglyst\u0117s period\u0105 prat\u0119s\u0117 iki 21 met\u0173. Savo kasdieniame darbe matau, kad mamos elgiasi kaip paaugl\u0117s. Jos pagimd\u0117 iki 30 met\u0173, bet m\u0105stymas, kalb\u0117jimas \u2013 kaip paaugl\u0117s: jokios atsakomyb\u0117s, motini\u0161kumo jausmo. Ka\u017ekur ding\u0119 \u017einduoli\u0173 instinktai. \u017dmon\u0117s dabar gerai gyvena, samdo valytojus. Ir d\u0117l smulkmen\u0173 atva\u017eiuoja pas mus, nes mes irgi, pagal jas, esame aptarnaujantis personalas.<\/p>\n\n\n\n Jeigu a\u0161 savo a. a. mo\u010diut\u0119, baigusi\u0105 dvi klases, \u012fdarbin\u010diau skubiosios pagalbos skyriuje, ji i\u0161spr\u0119st\u0173 80 proc. problem\u0173. Ji \u017einojo, k\u0105 reikia daryti, kai vaikas kos\u0117ja, kai vaikui skauda, kad reikia pab\u016bti su juo. Dingsta ry\u0161ys tarp mamos ir vaiko \u2013 tarp j\u0173 atsiranda telefonas ir socialiniai tinklai. Mane net siaubas ima, kai maitinanti mama skrolina<\/em>. Siaubas ima, kai atva\u017eiuoja vaikas, kamuojamas skausmo, ir kol leid\u017eiame jam vaistus nuo skausmo, kai tiesiog reikia su juo pab\u016bti, telefonas vis tiek yra svarbiau\u201c, \u2013 kalba profesorius.<\/p>\n\n\n Vaik\u0173 ligonin\u0117 (asociatyvi nuotr.) | L. Baland\u017eio\/BNS nuotr.<\/p>\n\n\n\n R. K\u0117valas pabr\u0117\u017eia, kad jokie technologiniai i\u0161radimai, neva palengvinantys vaiko auginim\u0105, niekada neatstos tikros motini\u0161kos meil\u0117s.<\/p>\n\n\n\n \u201eGim\u0117 k\u016bdikis ir u\u017euot mama buvusi su juo, glos\u010diusi, guodusi, d\u0117jusi ant kr\u016bties, prisiperka visoki\u0173 o\u0161im\u0173, automatini\u0173 lop\u0161eli\u0173. Vaikas auga kaip robotas. Ta motini\u0161ka meil\u0117, \u0161iluma dingsta pama\u017eu. Ar tai yra progresas? Taip, tai technologinis progresas. Bet ar tai yra kitoks progresas? Labai dr\u012fs\u010diau abejoti\u201c, \u2013 svarsto Kauno klinik\u0173 Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos vadovas.<\/p>\n\n\n\n \u201eVienas lauke \u2013 ne karys\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kaskart su mirtimi susiduriantis R. K\u0117valas tikina, kad \u012f j\u0105 \u017ei\u016bri kaip \u012f nat\u016brali\u0105 \u017emogaus gyvenimo pabaig\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eVisi mes anks\u010diau ar v\u0117liau i\u0161eisime. Yra gimimas, yra ir mirtis. Turiu i\u0161naudoti likusi\u0105 gyvenimo dal\u012f, dar ma\u017eesn\u0119 negu i\u0161gyvenau, racionaliau ir kiek \u012fmanoma po sav\u0119s palikti gra\u017eesn\u012f pasaul\u012f\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n Labiausiai jis jau\u010diasi d\u0117kingas u\u017e kolegas, su kuriais gali padaryti stebuklus. \u201eAsmeni\u0161kai pad\u0117koti noriu visam kolektyvui, nes vienas lauke \u2013 ne karys. Atrodo, kad dirbi savo kasdien\u012f darb\u0105, o kitiems \u017emon\u0117ms vyksta stebuklas\u201c, \u2013 ai\u0161kina ilgamet\u0119 patirt\u012f turintis vaik\u0173 lig\u0173 gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Kauno Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos vadovas neslepia laukiantis, kada gal\u0117s daugiau laiko skirti kasdieniam darbui su vaikais.<\/p>\n\n\n\n \u201eVaiko veidas \u2013 sielos veidrodis. Kaip jie moka \u0161ypsotis, d\u017eiaugtis, verkti, guostis. A\u0161 niekada ned\u0117viu chalato. Ateina vaikas, susirango ant keli\u0173, tu kalbiesi su t\u0117vais, jis nenori eiti. Kad ir i\u0161 svetimo \u017emogaus jis nori elementarios \u017emogi\u0161kos \u0161ilumos. Laukiu, kada baigsis mano klinikos vadovo kadencija ir tur\u0117siu daugiau laiko kasdieniam klinikiniam darbui, nes tai ve\u017ea<\/em>\u201c, \u2013 tikina R. K\u0117valas.<\/p>\n\n\n\n![\"Vaik\u0173](\"https:\/\/www.lrt.lt\/img\/2023\/01\/17\/1430525-662045-756x425.jpg\" "\\"Vaik\u0173")
<\/figure>\n<\/div>\n\n\n