{"id":7733,"date":"2025-03-06T09:42:02","date_gmt":"2025-03-06T06:42:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7733"},"modified":"2025-03-06T09:42:03","modified_gmt":"2025-03-06T06:42:03","slug":"beda-greitai-taps-nevaldoma-penktadalis-vaiku-turi-antsvorio-arba-yra-nutuke","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=7733","title":{"rendered":"B\u0117da greitai taps nevaldoma: penktadalis vaik\u0173 turi antsvorio arba yra nutuk\u0119"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tre\u010diadien\u012f Seime surengtoje Seimo nario prof. Sauliaus \u010caplinsko konferencijoje vaik\u0173 mitybos tema atkreiptas d\u0117mesys \u012f vaik\u0173 sergamumo nutukimu rodiklius. Ai\u0161k\u0117ja, kad penktadalio mokyklinio am\u017eiaus \u0161alies vaik\u0173 svoris yra per didelis, daugiau nei pus\u0117 vaik\u0173 tinkamai nesimaitina ir pasyviai leid\u017eia laisvalaik\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eT\u0117vai skambina pavojaus varpais: vaikai mokyklose ir dar\u017eeliuose maitinasi teori\u0161kai taisyklingu maistu, bet j\u0173 savijauta ir sveikata netenkina nei t\u0117veli\u0173, nei medik\u0173. Antsvoris, diabetas, kitos ligos ir b\u016bsenos kelia nerim\u0105 gydytojams, o juk dauguma \u0161i\u0173 problem\u0173 susijusios su maistu ir maitinimosi \u012fpro\u010diais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Net patys maitintojai sutinka, jog \u201enemokamas maitinimas\u201c virto spektakliu, nes numatytos sumos nepadengia net patiekal\u0173 savikainos\u201c, \u2013 ra\u0161oma konferencijos organizatori\u0173 prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaikams skauda \u2013 diagnoz\u0117s n\u0117ra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Konferencijoje dalyvavusi Sveikatos apsaugos viceministr\u0117 Laimut\u0117 Vaidelien\u0117 pasidalijo Higienos instituto surinktais duomenimis, susijusiais su Lietuvos vaik\u0173 sveikata.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161 duomen\u0173 matyti, kad 2019\u20132023 m. laikotarpiu vaik\u0173 sergamumas Lietuvoje suma\u017e\u0117jo 18 proc., ta\u010diau tarp da\u017eniausiai registruot\u0173 vaik\u0173 susirgim\u0173 be traum\u0173 vyrauja aki\u0173, kv\u0117pavimo ir vir\u0161kinimo sistem\u0173 ligos bei neai\u0161kios kilm\u0117s skausmai. Pastarieji pagal susirgim\u0173 da\u017en\u012f vaik\u0173 grup\u0117je rikiuojasi tre\u010dioje vietoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">L. Vaidelien\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad nors simptomai vaikams pasirei\u0161k\u0117, konkre\u010dios ligos nebuvo nustatytos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKaip vaik\u0173 lig\u0173 gydytoja, daug met\u0173 kalbanti apie tai, kad vaikus turi gydyti vaik\u0173 lig\u0173 gydytojai, a\u0161 turiu pasakyti, kad a\u0161 \u010dia matau kompetencijos stok\u0105. Per penkerius pastaruosius metus toki\u0173 susirgim\u0173 diagnozi\u0173 padaug\u0117jo 10 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">[&#8230;] Reik\u0117t\u0173 pasakyti, kad \u0161ie po\u017eymiai da\u017eniausiai diagnozuoti \u0160ilut\u0117je, Roki\u0161kyje, Panev\u0117\u017eyje, daug ma\u017eiau \u2013 Kretingoje, Kauno rajone, Akmen\u0117je. Yra tam tikri regionai, kuriuose yra problem\u0173, su kuriomis reikia tvarkytis\u201c, \u2013 kalb\u0117jo sveikatos apsaugos viceministr\u0117, atkreipdama d\u0117mes\u012f \u012f \u0161alyje ma\u017e\u0117jant\u012f vaik\u0173 lig\u0173 skyri\u0173 skai\u010di\u0173, besikei\u010dian\u010di\u0105 vaik\u0173 lig\u0173 gydytoj\u0173 situacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Pakankamai dar\u017eovi\u0173 valgo tik apie 40 proc. vaik\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Visgi da\u017eniausiai su netinkamais mitybos \u012fpro\u010diais susijusios vaik\u0173 vir\u0161kinimo sistemos ligos. Jos vaik\u0173 sergamumo lentel\u0117je pagal da\u017enum\u0105 rikiuojasi penktoje vietoje. Pasteb\u0117ta, kad per 2019\u20132023 metus \u0161iomis ligomis sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 6,2 proc. Visgi did\u017eiausias sergamumas registruojamas 5\u20139 met\u0173 vaik\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je ir da\u017eniau vir\u0161kinimo sistemos sutrikimais skund\u017eiasi mergait\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dal\u012f \u0161i\u0173 susirgim\u0173 gali lemti netinkamas gyvenimo b\u016bdas. Visgi Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo 2008 m. iki 2023 m. i\u0161augo pirmos klas\u0117s mokini\u0173, reguliariai valgan\u010di\u0173 pusry\u010dius, skai\u010dius. Viceministr\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad tokio am\u017eiaus vaikams pusry\u010diai yra labai svarb\u016bs, tokio am\u017eiaus vaikas tur\u0117t\u0173 valgyti 4\u20135 kartus per dien\u0105. Tiesa, kas tre\u010dias pradini\u0173 klasi\u0173 moksleivis pusry\u010dius valgo mokykloje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat per nurodyt\u0105 laikotarp\u012f dviem penktadaliais padaug\u0117jo pirmok\u0173, kasdien valgan\u010di\u0173 \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, skai\u010dius, tiesa, viceministr\u0117s teigimu, \u0161i vaik\u0173 dalis yra per ma\u017ea \u2013 siekia vos 38,8 proc. Ypa\u010d dar\u017eovi\u0173 vaikai valgo per ma\u017eai ir per retai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">L. Vaidelien\u0117 primin\u0117 ikimokyklinio am\u017eiaus vaikus auginantiems t\u0117vams Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Vaikai turi valgyti 4\u20135 kartus per dien\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>kasdien valgyti pusry\u010dius;<\/li>\n\n\n\n<li>vartoti kuo \u012fvairesn\u012f maist\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>per dien\u0105 suvalgyti 400 gram\u0173 \u012fvairi\u0173 dar\u017eovi\u0173, neskaitant bulvi\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>vaik\u0173 g\u0117rim\u0173 raciono pagrind\u0105 turi sudaryti vanduo.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Penktadalio vaik\u0173 svoris per didelis<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pernai atlikto vaik\u0173 gyvensenos tyrimo duomenimis, i\u0161 vis\u0173 Lietuvos 5, 7 ir 9 klasi\u0173 moksleivi\u0173 kasdien, ne pamok\u0173 metu, po valand\u0105 sportavo tik 14 proc. Per ketverius metus \u0161is skai\u010dius tepaaugo 6,4 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kartu i\u0161augo ir vaik\u0173, 4 ir daugiau valand\u0173 per dien\u0105 praleid\u017eian\u010di\u0173 prie ekran\u0173, skai\u010dius: nuo 25 proc. 2020 m. iki 28,2 proc. 2024 m. Ir \u010dia patys pasyviausi \u2013 9 klasi\u0173 moksleiviai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eMes kalbame apie mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 \u017eal\u0105, ekran\u0173 \u017eal\u0105, kad jie dirgina kaktines smegen\u0173 sritis ir pa\u017eeid\u017eia tolyg\u0173 smegen\u0173 vystym\u0105si, gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s \u012fvairiems psichologiniams sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams. Tai yra tikrai labai svarbi problema.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ir s\u0117d\u0117jimas taip pat turi did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105. Vaikas, u\u017euot \u017eaid\u0119s lauke, sportav\u0119s, praleid\u017eia laik\u0105 namuose prie ekran\u0173\u201c, \u2013 problemas vardijo l. Vaidelien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Paskutin\u012f viceministr\u0117s teigin\u012f puikiai iliustruoja Lietuvos mokini\u0173 k\u016bno mas\u0117s indekso \u012fvertinimo ap\u017evalga. 2022 m. normal\u0173 k\u016bno svor\u012f tur\u0117jo beveik 65 proc. vis\u0173 7\u201317 m. am\u017eiaus Lietuvos vaik\u0173, antsvoris diagnozuotas beveik 17 proc. moksleivi\u0173. Nutukimo ir per ma\u017eo svorio duomen\u0173 i\u0161 min\u0117to laikotarpio nepristatyta, ta\u010diau 2021 m. duomenys rodo, kad per ma\u017e\u0105 svor\u012f \u0161alyje tur\u0117jo 15,3 proc. vaik\u0173, o 2020 m. nutukimas diagnozuotas 6,5 proc. moksleivi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNutukimas vaik\u0173 grup\u0117je nedid\u0117ja, tai visa laim\u0117, sakykime, ta\u010diau \u0161iuo metu antsvor\u012f turi apie 13\u201314 proc. vaik\u0173, nutukim\u0105 \u2013 apie 6\u20137 proc. Tai rei\u0161kia, kad per 20 proc. vaik\u0173 turi antsvor\u012f arba nutukim\u0105. Ar tai yra daug? A\u0161 manau, kad tikrai labai daug\u201c, \u2013 tikino L. Vaidelien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Da\u017eni u\u017ekand\u017eiai \u2013 su prid\u0117tiniu cukrumi, kancerogenais<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Konferencijoje dalyvav\u0119s Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomen\u0117s sveikatos katedros ved\u0117jas prof. Rimantas Stukas taip pat pasidalijo kitu Higienos instituto atliktu tyrimu. I\u0161 apklaus\u0173 ai\u0161k\u0117ja, kad kar\u0161tus pietus mokykloje valgo apie 70 proc. pradini\u0173 klasi\u0173 moksleivi\u0173 ir ma\u017eiau nei pus\u0117 5\u201312 klasi\u0173 mokini\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kartu ai\u0161k\u0117ja, kad gamini\u0173 su prid\u0117tiniu cukrumi vaikai suvartoja per daug \u2013 55 g per dien\u0105. Da\u017enas i\u0161 vaik\u0173 saldumyn\u0173 vartoja nuo 2 kart\u0173 per savait\u0119, o kasdien j\u0173 gauna apie 10 proc. moksleivi\u0173. Bendra per daug prid\u0117tinio cukraus gaunan\u010di\u0173 vaik\u0173 dalis sudaro 61,6 proc. ir ji kasmet auga.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors krenta sald\u017eiuosius g\u0117rimus vartojan\u010di\u0173 vaik\u0173 dalis, ta\u010diau, pasak profesoriaus, ir \u010dia matomos neigiamos tendencijos \u2013 per daug prid\u0117tinio cukraus i\u0161 g\u0117rim\u0173 gauna apie 40 proc. vaik\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kartu jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad dar egzistuoja produkt\u0173, kurie i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodyt\u0173 nekalti, ta\u010diau ir juose prid\u0117tinio cukraus gali b\u016bti, ta\u010diau \u0161io suvartojimas \u012f apklaus\u0173 lenteles nebepatenka ir lieka ne\u017einomas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kita mitybos klaida \u2013 spraginti, riebaluose kepti, gruzdinti maisto gaminiai, kuriais vaikai irgi u\u017ekand\u017eiauja per da\u017enai. Profesorius atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad pavyzd\u017eiui, bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010diuose randama kancerogenin\u0117s med\u017eiagos akrilamido, kuris gali pa\u017eeisti centrin\u0119 ir periferin\u0119 nerv\u0173 sistemas, sukelti v\u0117\u017e\u012f, silpninti \u0161irdies veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eMatome, kad mitybos \u012fpro\u010diai dar n\u0117ra tinkami, ta\u010diau suplanavus \u012fvairias intervencijas, patrauklias vaikams, galima b\u016bt\u0173 pasiekti geresni\u0173 rezultat\u0173. A\u0161 many\u010diau, kad reikia kompleksi\u0161kai spr\u0119sti \u0161it\u0105 klausim\u0105, \u0161viesti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Ir reikia ne tik sakyti, ko valgyti daugiau, ko \u2013 ma\u017eiau, bet ir ai\u0161kia pasakyti, kod\u0117l\u201c, \u2013 tikino prof. R. Stukas, kartu pridurdamas, kad jo patirtis rodo, jog elementari\u0105 rop\u0119 rankose laik\u0119s ir jos ragav\u0119s yra vos vienas kitas Lietuvos vaikas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tre\u010diadien\u012f Seime surengtoje Seimo nario prof. Sauliaus \u010caplinsko konferencijoje vaik\u0173 mitybos tema atkreiptas d\u0117mesys \u012f vaik\u0173 sergamumo nutukimu rodiklius. Ai\u0161k\u0117ja, kad penktadalio mokyklinio am\u017eiaus \u0161alies vaik\u0173 svoris yra per didelis, daugiau nei pus\u0117 vaik\u0173 tinkamai nesimaitina ir pasyviai leid\u017eia laisvalaik\u012f. \u201eT\u0117vai skambina pavojaus varpais: vaikai mokyklose ir dar\u017eeliuose maitinasi teori\u0161kai taisyklingu maistu, bet j\u0173 savijauta [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7734,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-7733","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7733","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=7733"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7733\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7735,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/7733\/revisions\/7735"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/7734"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=7733"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=7733"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=7733"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}