{"id":8101,"date":"2025-04-04T09:55:07","date_gmt":"2025-04-04T06:55:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8101"},"modified":"2025-04-04T09:55:30","modified_gmt":"2025-04-04T06:55:30","slug":"kaip-klimato-kaita-itakoja-zmoniu-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8101","title":{"rendered":"Kaip klimato kaita \u012ftakoja \u017emoni\u0173 sveikat\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagal Pasaulin\u0119 sveikatos organizacij\u0105 (PSO) \u2013 klimato kaita \u2013 did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 \u017emonijos sveikatai. Klimato kriz\u0117 grasina panaikinti pastar\u0173j\u0173 penkiasde\u0161imties met\u0173 vystymosi pa\u017eang\u0105 sveikatos ir skurdo ma\u017einimo srityse ir dar labiau padidinti esamus sveikatos skirtumus. Klimato kaita turi \u012ftakos socialiniams ir aplinkos veiksniams, lemiantiems sveikat\u0105 \u2013 \u0161variam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam kiekiui maisto ir saugiam b\u016bstui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daugiau kaip 930 mln. \u017emoni\u0173 \u2013 apie 12 % pasaulio gyventoj\u0173 \u2013 sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugoms apmok\u0117ti i\u0161leid\u017eia ne ma\u017eiau kaip 10 % savo nam\u0173 \u016bkio biud\u017eeto. Skurd\u017eiausi \u017emon\u0117s da\u017eniausiai n\u0117ra apdrausti, tod\u0117l jau dabar d\u0117l sveikatos problem\u0173 kasmet skursta apie 100 mln. \u017emoni\u0173, o klimato kaitos poveikis \u0161i\u0105 tendencij\u0105 dar labiau sustiprina.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Temperat\u016bros poky\u010diai i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia m\u016bs\u0173 planetos ekosistemas, sukeldami domino efekt\u0105 \u2013 nuo buveini\u0173 praradimo iki r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161nykimo ir maisto grandini\u0173 i\u0161balansavimo. <\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"768\" src=\"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Klimatas-ir-sveikata-2-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-8103\" srcset=\"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Klimatas-ir-sveikata-2-1.png 1024w, https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Klimatas-ir-sveikata-2-1-300x225.png 300w, https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Klimatas-ir-sveikata-2-1-768x576.png 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagrindiniai sveikat\u0105 \u017ealojantys veiksniai:<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Oro tar\u0161a ir kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>D\u0117l auk\u0161tesni\u0173 temperat\u016br\u0173 ir ilg\u0117jan\u010di\u0173 sausr\u0173 da\u017eniau kyla mi\u0161k\u0173 gaisrai, did\u0117jantis smogo ir kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 kiekis ore sukelia kv\u0117pavimo tak\u0173 ligas (astm\u0105, bronchit\u0105, plau\u010di\u0173 ligas).<\/li>\n\n\n\n<li>Padid\u0117j\u0119s ozono sluoksnio i\u0161sekimas gali sustiprinti kv\u0117pavimo tak\u0173 problemas.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kar\u0161\u010dio bangos ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Ilg\u0117jan\u010dios ir intensyv\u0117jan\u010dios kar\u0161\u010dio bangos didina \u0161ilumos sm\u016bgio, dehidratacijos bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, ypa\u010d tarp vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 ir vaik\u0173.<\/li>\n\n\n\n<li>Kar\u0161\u010dio bangos gali padidinti mirtingum\u0105 tarp pa\u017eeid\u017eiam\u0173 grupi\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>&nbsp;Infekcini\u0173 lig\u0173 plitimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>D\u0117l \u0161iltesnio klimato plinta uod\u0173 perne\u0161amos ligos, tokios kaip maliarija, deng\u0117s kar\u0161tin\u0117, Laimo liga.<\/li>\n\n\n\n<li>\u0160ilt\u0117jantys vandenys didina bakterij\u0173 ir parazit\u0173 kiek\u012f, sukeldami daugiau \u017earnyno infekcij\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vandens ir maisto sauga<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Klimato kaita gali sukelti sausras ar potvynius, d\u0117l kuri\u0173 suma\u017e\u0117ja geriamojo vandens prieinamumas ir pablog\u0117ja jo kokyb\u0117.<\/li>\n\n\n\n<li>\u017dem\u0117s \u016bkio derlingumas kinta, o tai gali lemti maisto tr\u016bkum\u0105, prast\u0105 mityb\u0105 ir susilpn\u0117jus\u012f imunitet\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Psichologin\u0117 sveikata ir stresas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Ekstremal\u016bs klimato \u012fvykiai, tokie kaip uraganai, gaisrai ar potvyniai, sukelia stres\u0105, nerim\u0105 ir net potrauminio streso sutrikim\u0105 (PTSS).<\/li>\n\n\n\n<li>Ekologinis nerimas (angl. <em>eco-anxiety<\/em>) tampa vis da\u017enesne psichin\u0117s sveikatos problema.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Klimato kaitos poveikis sveikatai jau dabar yra rimta problema, kuri\u0105 b\u016btina spr\u0119sti tiek per politikos poky\u010dius, tiek per asmenines galimas prevencines priemones.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>Pareng\u0117 visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0117 Indr\u0117 Biemolt<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pagal Pasaulin\u0119 sveikatos organizacij\u0105 (PSO) \u2013 klimato kaita \u2013 did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 \u017emonijos sveikatai. Klimato kriz\u0117 grasina panaikinti pastar\u0173j\u0173 penkiasde\u0161imties met\u0173 vystymosi pa\u017eang\u0105 sveikatos ir skurdo ma\u017einimo srityse ir dar labiau padidinti esamus sveikatos skirtumus. Klimato kaita turi \u012ftakos socialiniams ir aplinkos veiksniams, lemiantiems sveikat\u0105 \u2013 \u0161variam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam kiekiui maisto ir saugiam [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8102,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-8101","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8101","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=8101"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8101\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8105,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8101\/revisions\/8105"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/8102"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=8101"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=8101"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=8101"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}