{"id":8161,"date":"2025-04-10T08:20:00","date_gmt":"2025-04-10T05:20:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8161"},"modified":"2025-04-09T10:41:28","modified_gmt":"2025-04-09T07:41:28","slug":"mokiniu-sveikatos-portretas-naujausi-duomenys-apie-lietuvos-vaikus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8161","title":{"rendered":"Mokini\u0173 sveikatos portretas: naujausi duomenys apie Lietuvos vaikus"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Naujausi Higienos instituto (HI) atlikti tyrimai atskleid\u017eia Lietuvos vaik\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119. Rezultatai rodo, kad vaik\u0173 k\u016bno mas\u0117s indekso, fizinio aktyvumo ir \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 rodikliai pastaraisiais metais i\u0161liko stabil\u016bs ar ger\u0117jo, ta\u010diau augo vaik\u0173 ligotumas, jie daugiau laiko praleido prie ekran\u0173, be to, ma\u017e\u0117jo pusry\u010diaujan\u010di\u0173, vaisius ir dar\u017eoves valgan\u010di\u0173 mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Anot HI direktoriaus \u0160ar\u016bno Alasausko, ilgalaikis vaik\u0173 sveikatos stiprinimas priklauso nuo trij\u0173 esmini\u0173 veiksni\u0173: \u0161vietimo, prevencijos ir \u012fpro\u010di\u0173 keitimo, tod\u0117l HI atliktais tyrimais siekiama pad\u0117ti t\u0117vams, visuomenei ir sveikatos politikos formuotojams steb\u0117ti ir gerinti vaik\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119. Taip pat jis pabr\u0117\u017eia, kad patikimi vaik\u0173 populiacijos duomenys leid\u017eia daryti i\u0161vadas apie vaik\u0173 sveikatos tendencijas, formuoti rekomendacijas ir kurti sveikesn\u0119 visuomen\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">HI Sveikatos stiprinimo centro vadov\u0117 Gabija Bulotait\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, jog vaik\u0173 sveikata r\u016bpinasi ne tik vaik\u0173 ir \u0161eimos gydytojai, bet ir visoje \u0161alyje veikiantys savivaldybi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos biurai, kurie organizuoja ir veda veiklas ugdymo \u012fstaig\u0173 bendruomen\u0117ms sveikatos stiprinimo ir i\u0161saugojimo temomis, konsultuoja visuomen\u0117s sveikatos specialistus, teikia psichologin\u0119 ir socialin\u0119 pagalb\u0105 visuomenei. HI taip pat koordinuoja sveikat\u0105 stiprinan\u010di\u0173 mokykl\u0173 tinkl\u0105 Lietuvoje, kuriam priklauso daugiau nei 42 proc. vis\u0173 \u0161alies ugdymo \u012fstaig\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Pagrindin\u0117s vaik\u0173 ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kaip rodo 2019\u20132023 m. statistiniai duomenys, pateikti HI atliktoje&nbsp;<a href=\"https:\/\/www.hi.lt\/leidiniai\/Statistikos\/Mokiniu_sveikata\/Mokiniu_sveikata_2023_2024_m_m.pdf\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">mokini\u0173 sveikatos ap\u017evalgoje<\/a>, ikimokyklinio am\u017eiaus mokiniai nurodytais metais da\u017eniausiai sirgo kv\u0117pavimo sistemos, infekcin\u0117mis ir parazit\u0173 sukeltomis ligomis, o vyresni, 7\u201317 met\u0173, mokiniai da\u017eniau susid\u016br\u0117 su kv\u0117pavimo sistemos, vir\u0161kinimo sistemos ir aki\u0173 ligomis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaik\u0173 lig\u0173 gydytojos Ign\u0117s Kairien\u0117s teigimu, prast\u0117janti vaik\u0173 sveikata gali b\u016bti siejama su gyvenimo b\u016bdo poky\u010diais. Pasak jos, vaikai ma\u017eiau juda, ma\u017eiau laiko leid\u017eia gryname ore, daugiau \u2013 u\u017edarose patalpose, o suma\u017einti vaik\u0173 sergamum\u0105 u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis padeda fizinis aktyvumas ir grynas oras. Tai u\u017etikrina greitesn\u0119 kraujotak\u0105 ir imunini\u0173 sistemos l\u0105steli\u0173 perna\u0161\u0105 \u012f u\u017edegimo vietas, \u201etreniruoja\u201c kraujagysli\u0173 sieneles, kad organizmas b\u016bt\u0173 u\u017egr\u016bdintas \u012fvairioms oro s\u0105lygoms. S\u0117slumas ir buvimas u\u017edarose, \u017emoni\u0173 pilnose patalpose sudaro s\u0105lygas virusams ir bakterijoms plisti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTaip pat vaikai da\u017enai valgo greit\u0105, nesubalansuot\u0105 maist\u0105. Jei organizme tr\u016bksta tam tikr\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173, pavyzd\u017eiui, gele\u017eies, vitamin\u0173 \u2013 nesiformuoja imunin\u0117s sistemos l\u0105stel\u0117s ir jos nefunkcionuoja taip, kaip tur\u0117t\u0173. O visavert\u0117 mityba lemia normali\u0105 \u017earnyno mikrobiotos ir imunini\u0173 l\u0105steli\u0173 pusiausvyr\u0105\u201c, \u2013 sako I. Kairien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Laikas prie ekran\u0173 ir fizinis aktyvumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">HI kartu su visuomen\u0117s sveikatos biurais atlikti&nbsp;<a href=\"https:\/\/www.hi.lt\/gyvensenos-stebesena\/#--ataskaitos\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 gyvensenos tyrimai<\/a>&nbsp;parod\u0117 stabilias ar teigiamas tendencijas, susijusias su fiziniu aktyvumu, energetini\u0173 g\u0117rim\u0173, elektronini\u0173 cigare\u010di\u0173 ir alkoholio vartojimu. O prie ekran\u0173 praleid\u017eiamas laikas ilg\u0117jo, ma\u017e\u0117jo pusry\u010diaujan\u010di\u0173, vaisius ir dar\u017eoves valgan\u010di\u0173 mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ap\u017evelgiant mokini\u0173 profilaktin\u0117s sveikatos patikros k\u016bno mas\u0117s indekso (KMI) rezultatus, matoma, kad 7\u201317 m. am\u017eiaus mokini\u0173, turin\u010di\u0173 antsvor\u012f, dalis nuo 2016-\u0173j\u0173 nuosekliai augo, pasiekdama auk\u0161\u010diausi\u0105 ta\u0161k\u0105 2021 m. (17,5 proc.). V\u0117liau ji \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo, o 2024-aisiais v\u0117l kilo iki 15,7 proc. Per ma\u017e\u0105 svor\u012f turin\u010di\u0173 mokini\u0173 skai\u010dius keit\u0117si nedaug \u2013 2023 m. siek\u0117 13,4 proc., o 2024 m. suma\u017e\u0117jo iki 12,6 proc. Nutukimo rodiklis 2023 m. siek\u0117 6,5 proc., 2024 m. \u2013 7,1 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Moksleivi\u0173, kurie vidutini\u0161kai keturias ir daugiau valand\u0173 per dien\u0105 praleid\u017eia prie ekran\u0173, dalis augo nuo 19,9 proc. 2016 m. iki 28,2 proc. 2024 m.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Reik\u0161mingai kito ir mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 laimingumo rodiklis \u2013 moksleivi\u0173 papra\u0161ius \u012fvertinti, kaip jie jau\u010diasi, galvodami apie savo dabartin\u012f gyvenim\u0105, tik 65,5 proc. nurod\u0117, jog yra labai arba pakankamai laimingi. 2020 m. \u0161is rodiklis atitinkamai siek\u0117 73,2 proc., o 2016 m. \u2013 86,2 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat pastebima, kad gerokai ma\u017e\u0117jo vaik\u0173, kurie kasdien pusry\u010diauja ir bent kart\u0105 per dien\u0105 valgo vaisius ir dar\u017eoves. Palyginti su 2016 m., 2024 m. pusry\u010diaujan\u010di\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo 51,7 proc. iki 39,1 proc., kasdien valgan\u010di\u0173j\u0173 vaisius \u2013 nuo 38,5 iki 33,9 proc., dar\u017eoves \u2013 nuo 36,4 iki 32,2 proc.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaik\u0173 gydytoja I. Kairien\u0117 pastebi, jog pusry\u010diai yra susij\u0119 su ma\u017eesne nutukimo, kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizika, taip pat geresne d\u0117mesio koncentravimo geba ir kognityviniais geb\u0117jimais. Ji sako, kad taip yra tod\u0117l, kad po nakties, kai organizmas ilg\u0105 laik\u0105 negavo gliukoz\u0117s, pusry\u010di\u0173 d\u0117ka u\u017etikrinama organizmo energija, ja apr\u016bpinamos ir smegenys, tad vaikas produktyviau dirba ugdymo \u012fstaigoje. Jei organizmas negauna energijos i\u0161 pusry\u010di\u0173, jis j\u0105 ima i\u0161 organizmo atsarg\u0173. Be to, pasisotinus ryte, v\u0117liau ma\u017e\u0117ja noras u\u017ekand\u017eiauti menkaver\u010diais produktais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Alkoholis, r\u016bkymas, energetiniai g\u0117rimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">HI atlikti tyrimai rodo, jog mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173, kurie bent kart\u0105 per 30 dien\u0173 vartojo alkohol\u012f, suma\u017e\u0117jo nuo 15,3 proc. 2016 m. iki 11,6 proc. proc. 2024 m.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ne\u017eymiai suma\u017e\u0117jo ir vartojan\u010di\u0173j\u0173 energetinius g\u0117rimus skai\u010dius \u2013 2020 m. bent kart\u0105 per savait\u0119 juos vartojo 16,9 proc. moksleivi\u0173, o 2024 m. \u2013 15,4 proc. Taip pat \u0161iek tiek ma\u017e\u0117jo vartojan\u010di\u0173j\u0173 elektronines cigaretes (2020 m. \u2013 20,1 proc., 2024 m. \u2013 19,5 proc.).<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.hi.lt\/uploads\/Institutas\/Vaiku_ligotumas.png\" alt=\"\"\/><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.hi.lt\/uploads\/Institutas\/Vaiku_KMI.png\" alt=\"\"\/><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>HI informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujausi Higienos instituto (HI) atlikti tyrimai atskleid\u017eia Lietuvos vaik\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119. Rezultatai rodo, kad vaik\u0173 k\u016bno mas\u0117s indekso, fizinio aktyvumo ir \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 rodikliai pastaraisiais metais i\u0161liko stabil\u016bs ar ger\u0117jo, ta\u010diau augo vaik\u0173 ligotumas, jie daugiau laiko praleido prie ekran\u0173, be to, ma\u017e\u0117jo pusry\u010diaujan\u010di\u0173, vaisius ir dar\u017eoves valgan\u010di\u0173 mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173. Anot HI direktoriaus \u0160ar\u016bno [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8162,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-8161","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8161","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=8161"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8161\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8163,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8161\/revisions\/8163"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/8162"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=8161"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=8161"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=8161"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}