Moksleiviams tr\u016bksta artim\u0173j\u0173 paramos, da\u017enas jau\u010dia negalintis su t\u0117vais kalb\u0117tis apie patiriamas problemas ir jau\u010diasi vieni\u0161as. K\u0105 apie vaikus ir paauglius atskleid\u0117 tyrimas ir kas ver\u010dia sunerimti, LRT.lt paai\u0161kino Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto (LSMU) profesorius Kastytis \u0160migelskas. L\u016b\u017eis visuomen\u0117je, anot jo, jau \u012fvyko, poky\u010diai negr\u012f\u017etami. \u201eAkivaizdu, kad dabar ne\u012fsitraukiantis aukl\u0117jimo stilius, kai n\u0117ra nei empatijos, nei disciplinos, yra populiariausias. Antras pagal populiarum\u0105 \u2013 liberalusis, kai empatijos lygis auk\u0161tas, daug kas leid\u017eiama, bet disciplinos n\u0117ra. Sudau\u017eei telefon\u0105 \u2013 nieko, gausi nauj\u0105. Prad\u0117jai r\u016bkyti \u2013 nupirksiu cigare\u010di\u0173, kad \u017eino\u010diau, k\u0105 r\u016bkai\u201c, \u2013 svarst\u0117 jis. <\/p>\n\n\n\n
Kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos paaugli\u0173 ir vaik\u0173 sako nesulaukiantys \u0161eimos ir draug\u0173 palaikymo, taip pat daug\u0117ja moksleivi\u0173, patirian\u010di\u0173 sunkum\u0173 bendraujant su t\u0117vais. Kaip atskleid\u0117 Paaugli\u0173 gyvensenos ir sveikatos steb\u0117senos tyrimas (HBSC \u2013 angl. Health Behaviour in School-aged Children<\/em>), socialin\u0117s gerov\u0117s rodikliai Lietuvoje prast\u0117ja. Kas tre\u010dias moksleivis savo psichologin\u0119 gerov\u0119 vertino kaip \u017eemesn\u0119 nei vidutin\u0119, apie 18 proc. nesijaut\u0117 patenkinti gyvenimu. Daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nurod\u0117 besijau\u010diantys laimingi, ta\u010diau net 37 proc. d\u0117l savo laim\u0117s nebuvo u\u017etikrinti.<\/p>\n\n\n\n Remiantis tyrimu, kas penktas 9 klas\u0117s mokinys patiria vieni\u0161um\u0105, kas ketvirtas \u2013 vidutinio ar auk\u0161to lygio nerim\u0105. 14 proc. atskleid\u0117 galvoj\u0119 apie savi\u017eudyb\u0119, 6 proc. yra band\u0119 nusi\u017eudyti.<\/p>\n\n\n\n Pastebima, kad alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojimas ir \u012fprast\u0173 cigare\u010di\u0173 r\u016bkymas ret\u0117ja, ta\u010diau vis da\u017eniau jaunimas traukia elektronines cigaretes. Probleminis socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas b\u016bdingas beveik pusei moksleivi\u0173, o priklausomyb\u0117 nuo j\u0173 \u2013 kas a\u0161tuntam.<\/p>\n\n\n\n Remiantis apklausa, jaunuoliai pusry\u010diauja nereguliariai, o fizinis aktyvumas toliau ma\u017e\u0117ja. Pastebima, kad prast\u0117ja ir miegas: 2006 metais sunkiai u\u017emigdavo 13\u201314 proc. apklaust\u0173j\u0173, o 2022 metais \u0161is skai\u010dius pasiek\u0117 net 29 proc.<\/p>\n\n\n\n Lytini\u0173 santyki\u0173 nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 ma\u017edaug 1 i\u0161 7 devintok\u0173, tai ma\u017eiausias skai\u010dius per paskutinius 20 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n L\u016b\u017eis visuomen\u0117je jau \u012fvyko: gyv\u0105 bendravim\u0105 kei\u010dia internetas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva paaugli\u0173 gyvensenos ir sveikatos steb\u0117senos tyrimas 50 \u0161ali\u0173 atliekamas kas ketverius metus. Pla\u010diau apie rezultatus LRT.lt papasakojo tyrimui Lietuvoje vadovav\u0119s LSMU profesorius K. \u0160migelskas. Anot pa\u0161nekovo, nors pristatyti 2022 metais atlikto tyrimo rezultatai, situacija per \u0161\u012f laik\u0105 reik\u0161mingai nebus pakitusi. Pasak jo, ry\u0161kiausi bendravimo form\u0173 poky\u010diai fiksuoti per koronaviruso pandemij\u0105, ta\u010diau juos l\u0117m\u0117 ne tik grie\u017etos karantino s\u0105lygos.<\/p>\n\n\n\n \u201ePastaraisiais metais labai kei\u010diasi jaun\u0173 \u017emoni\u0173 socialinis ratas ir bendravimo formos, o COVID-19 tik \u012fne\u0161\u0117 daugiau sumai\u0161ties, padidino buvimo internete, socialiniuose tinkluose laik\u0105. Tas nuolatinis \u201eOn\u201c [buvimo prisijungus] re\u017eimas susij\u0119s su neigiamais psichologiniais pakitimais\u201c, \u2013 kalb\u0117jo mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n Paklaustas, ar gyvename metu, kai gyv\u0105 bendravim\u0105 kei\u010dia nuotolinio ry\u0161io priemon\u0117s, K. \u0160migelskas sak\u0117, kad l\u016b\u017eis visuomen\u0117je jau \u012fvyko.<\/p>\n\n\n\n \u201eKei\u010diasi, kaip ir kiek \u017emon\u0117s bendrauja, kei\u010diasi informacijos srautas, emocini\u0173, taip pat ir politini\u0173 \u017einu\u010di\u0173 skai\u010dius. Net jeigu politika stabilizuot\u0173si, Amerika v\u0117l tapt\u0173 draugi\u0161ka visiems, o Rusija atsitraukt\u0173 ir pasaulis b\u016bt\u0173 politi\u0161kai saugesnis, manau, kad psichologin\u0117 gerov\u0117, susijusi su bendravimu, nelabai pager\u0117t\u0173. Jaun\u0173 \u017emoni\u0173 geb\u0117jimas bendrauti, ie\u0161koti pagalbos, palaikymo ir suaugusi\u0173j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f vaikus, j\u0173 \u012fjautrinimas, kai kuriais atvejais \u2013 i\u0161lepimas, jau yra beveik kult\u016brin\u0117 norma. Tam, kad kas nors keist\u0173si, reik\u0117t\u0173 arba labai k\u016brybi\u0161k\u0173, arba labai nepatogi\u0173 sprendim\u0173. Sp\u0117ju, kad l\u016b\u017eis jau yra \u012fvyk\u0119s, bet poky\u010diai t\u0119siasi, tod\u0117l labai laukiame 2026 met\u0173 duomen\u0173, norime pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kaip keisis rodikliai\u201c, \u2013 pasakojo jis.<\/p>\n\n\n\n Jau\u010dia negalintys i\u0161sipasakoti t\u0117vams<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mokslininkas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f labiausiai nerim\u0105 kelian\u010dius rodiklius, vienas j\u0173 \u2013 vieni\u0161umo jausmas. Apie pus\u0117 moksleivi\u0173, teig\u0117 K. \u0160migelskas, jau\u010dia negalintys apie problemas atvirai kalb\u0117tis su \u0161eimos nariais.<\/p>\n\n\n\n \u201eVadinasi, kas antras vaikas nesijau\u010dia saugus apie problemas papasakoti mamai, t\u0117\u010diui, seneliams, broliui ar sesei. Jis jau\u010dia, kad susitvarkyti turi pats, nepasitiki artimiausiais \u017emon\u0117mis, galb\u016bt jau\u010dia, kad jie nepalaikys, i\u0161sijuoks\u201c, \u2013 LRT.lt sak\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n Kai kas gal\u0117t\u0173 pasakyti, kad jausmas, kad esi nesuprastas, yra paauglyst\u0117s bruo\u017eas, ta\u010diau K. \u0160migelskas toki\u0105 nuomon\u0119 kritikuoja.<\/p>\n\n\n\n \u201eYra paplit\u0119s naratyvas, kad paaugliai mai\u0161tauja, kad jiems niekas netinka, kad jie nori tik ribas i\u0161bandyti, o suaugusi\u0173j\u0173 nuomon\u0117 jiems nesvarbi. Kitose \u0161alyse situacija yra 10 proc. geresn\u0117. Tas naratyvas apie mai\u0161taujant\u012f paaugl\u012f padeda t\u0117vams nusimesti atsakomyb\u0119. Kai kas nors vyksta blogai, jie sako: \u201eA\u0161 negaliu pad\u0117ti, jis jau paauglys ir klauso bendraam\u017ei\u0173.\u201c Tyrimai rodo, kad vaiko savijautai ir sveikesniems pasirinkimams \u0161eima turi did\u017eiausi\u0105 reik\u0161m\u0119, o ne bendraam\u017eiai\u201c, \u2013 paai\u0161kino mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n K. \u0160migelskas pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161eimos paramos nesulaukiantys vaikai yra ne tokie laimingi, da\u017eniau skund\u017eiasi ne tik psichologine gerove, bet ir fizine sveikata. Jis sutinka, kad daliai jaunuoli\u0173 toks tyrimas \u2013 vienintel\u0117 erdv\u0117, kur jie gali atvirai pasakyti, kaip i\u0161 ties\u0173 jau\u010diasi.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto nereik\u0117t\u0173 skub\u0117ti daryti i\u0161vados, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 vaikai ir paaugliai yra nelaimingi, nes ma\u017edaug 55, o kai kuriose klas\u0117se ir 60 proc. nurod\u0117 es\u0105 laimingi. Tiesa, kai kur \u0161is skai\u010dius ma\u017eesnis, pasteb\u0117jo pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai priklauso ir nuo am\u017eiaus grupi\u0173, jaunesni vaikai atrodo labiau patenkinti gyvenimu\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n\n\n\n Mokslininkai nusteb\u0119: daug\u0117ja mergai\u010di\u0173 ir mergin\u0173, vartojan\u010di\u0173 psichoaktyvi\u0105sias med\u017eiagas<\/strong><\/p>\n\n\n\n K. \u0160migelskas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad anks\u010diau psichoaktyvi\u0105sias med\u017eiagas da\u017eniau vartodavo vaikinai, o \u0161iuo metu skirtumo tarp ly\u010di\u0173 neliko.<\/p>\n\n\n\n \u201ePaskutinis tyrimas parod\u0117, kad mergait\u0117s ir merginos pasivijo, o kai kur ir pralenk\u0117 vaikinus pagal \u017ealing\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105. Kalbant apie psichikos sveikat\u0105, skirtumas i\u0161liko \u2013 mergait\u0117s da\u017eniau jau\u010diasi prastesn\u0117s nuotaikos, vieni\u0161esn\u0117s, nelaimingos. <…> Anks\u010diau buvo galvojama, kad su mergait\u0117mis \u2013 ramiau, nes bent neprad\u0117s, pavyzd\u017eiui, r\u016bkyti per anksti. Nieko pana\u0161aus, esame labai nusteb\u0119. I\u0161 prad\u017ei\u0173 galvojome, kad tai Lietuvai b\u016bdingas rei\u0161kinys, bet v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad atotr\u016bkis tarp ly\u010di\u0173 ir kitose \u0161alyse suma\u017e\u0117jo \u201c, \u2013 sak\u0117 HBSC tyrimo Lietuvoje vyriausiasis tyr\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n Nors jaunimas re\u010diau geria alkohol\u012f ir r\u016bko \u012fprastas cigaretes, jas kei\u010dia elektroniniai r\u016bkalai. LRT.lt pa\u0161nekovas svarst\u0117, kad \u0161ias med\u017eiagas moksleiviai renkasi ne vien d\u0117l to, kad paprasta nusl\u0117pti r\u016bkymo fakt\u0105, bet ir tod\u0117l, kad elektronini\u0173 cigare\u010di\u0173 kvap\u0173 ir skoni\u0173 yra tiek, kad sunku atsispirti.<\/p>\n\n\n\n \u201e5\u20137 klas\u0117se dar laikom\u0117s, bet jau 9\u201311 klas\u0117je ir 50, ir 70 proc. r\u016bko. <…> Kai kam tai yra tiesiog lygis. Jeigu vaikas mokosi klas\u0117je, kurioje visi r\u016bko, labai sunku atsilaikyti\u201c, \u2013 paai\u0161kino K. \u0160migelskas.<\/p>\n\n\n\n Nuo nusivylusio paauglio \u2013 iki laimingiausio trisde\u0161imtme\u010dio<\/strong><\/p>\n\n\n\n LRT.lt pa\u0161nekovas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad paauglyst\u0117s pasirinkim\u0173 pasekm\u0117s pajuntamos ne i\u0161kart, o tik vyresniame am\u017eiuje. \u0160is tyrimas ver\u010dia sunerimti d\u0117l vaik\u0173 ir paaugli\u0173 savijautos, ta\u010diau kas nutinka, kad suaug\u0119 nelaimingi jaunuoliai tampa bene laimingiausiais pasaulyje? Pasauliniame laim\u0117s indekse Lietuvai tenka garbinga 16 vieta, o \u0161alies jaunimas iki 30 met\u0173 pernai tituluotas laimingiausiu pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n \u201eTap\u0119 suaugusiais jie pasileid\u017eia nuo grandin\u0117s, sprendimai tampa labai autonomi\u0161ki \u2013 niekas nekontroliuoja, \u017emon\u0117s gyvena laisvoje demokratin\u0117je \u0161alyje. Atsiveria gyvenimo galimyb\u0117s, \u017emon\u0117s \u012fgyja i\u0161silavinim\u0105, pradeda dirbti, su paskola nusiperka b\u016bst\u0105, automobil\u012f, o kai kas ir \u0161eim\u0105 sukuria. Lietuvoje jaunas \u017emogus tikrai gali pasirinkti darb\u0105, pra\u0161yti geresni\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir visa tai gauna, tai tokia yra linksmoji dalis. Bet jeigu kalb\u0117tume apie poveik\u012f sveikatai, tai yra ilgiau tiksinti bomba \u2013 med\u017eiag\u0173 vartojimo pasekm\u0117s pastebimos ne taip greitai ir atsiranda tik po 30\u201340 met\u0173. Beje, daugelis l\u0117tini\u0173 lig\u0173 taip pat jaun\u0117ja. Tie \u017emon\u0117s, kuri\u0173 gyvensena jaunyst\u0117je buvo nepalanki, turi didesn\u0119 rizik\u0105, kad ir u\u017eaug\u0119, pavyzd\u017eiui, pana\u0161iai valgys, o jeigu r\u016bk\u0117 \u2013 r\u016bkys ir toliau\u201c, \u2013 pasakojo LSMU mokslininkas. Pasak jo, paauglyst\u0117je prad\u0117ta nepalanki gyvensena, pavyzd\u017eiui, prasta mityba, fizinis pasyvumas, tik\u0117tina, taps viso gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkiu, o pasekm\u0117s \u2013 antsvoris, nutukimas, metaboliniai sutrikimai, diabetas \u2013 i\u0161ry\u0161k\u0117s per v\u0117lai ir trukdys d\u017eiaugtis gyvenimu vyresniame am\u017eiuje.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto LRT.lt pa\u0161nekovas i\u0161lieka optimisti\u0161kas ir sako, kad da\u017enam paaugliui jo savijauta ir ateitis r\u016bpi, tod\u0117l kalb\u0117ti apie sveik\u0105 gyvensen\u0105, fizin\u0119 ir psichikos sveikat\u0105 b\u016btina.<\/p>\n\n\n\n Paklaustas, ar tiesa, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 jaunuoliai i\u0161ties i\u0161lep\u0119, mokslininkas paai\u0161kino, kad tvirtai taip teigti negalima, nes tr\u016bksta duomen\u0173 apie pra\u0117jusias kartas, ta\u010diau stebint moksleivius tok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f susidaryti galima.<\/p>\n\n\n\n \u201eTai galima matyti i\u0161 to, kaip jauni \u017emon\u0117s reaguoja \u012f bet kok\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Ankstesn\u0117 karta gal\u0117jo rinktis: neimu arba prisitaikau ir stengiuosi, o dabar suskirst\u0117 vaikus \u012f dvi grupes po penkis \u2013 vieni eikite \u012f vien\u0105, kiti \u012f kit\u0105, ta\u010diau vienas sako \u201ene, a\u0161 negaliu, nenoriu\u201c. Tai rodo, kad t\u0105dien \u0161is jaunas \u017emogus turi tok\u012f u\u017ejautrint\u0105 kamp\u0105, kuris trukdo formuoti ry\u0161ius su aplinka. Gyvenimas, \u012f kur\u012f jis pateks, si\u016blys visko: ir teigiam\u0173 santyki\u0173, ir neigiam\u0173, ir neutrali\u0173. Negali b\u016bti burbule ir galvoti, kad aplinka prie tav\u0119s prisitaikys\u201c, \u2013 pasakojo jis.<\/p>\n\n\n\n K. \u0160migelskas pabr\u0117\u017eia, kad formuojantis asmenybei labai svarbu ir empatija, ir disciplina. Pasak jo, prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius aukl\u0117jime svarstykl\u0117s per smarkiai krypo \u012f vien\u0105 pus\u0119, dabar \u2013 visai \u012f kit\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eSeniau buvo pabr\u0117\u017eiama disciplinos svarba ir ma\u017eai d\u0117mesio skirta empatijai. Dabar apsivert\u0117 moneta, empatijai did\u017eiulis d\u0117mesys, o disciplinai \u2013 gerokai ma\u017eesnis. <…> Tyrimai rodo, kad autoritetingas t\u0117vyst\u0117s stilius, kuriam b\u016bdinga pakankama empatija ir disciplina, yra palankiausias, vaik\u0105 paruo\u0161ia gyvenimui, jis jau\u010diasi priimtas ir gali \u012f artimuosius atsiremti, ta\u010diau gauna ir disciplinos\u201c, \u2013 kalb\u0117jo jis.<\/p>\n\n\n\n LSMU mokslininko teigimu, per didel\u0117 disciplina, kaip ir per didel\u0117 empatija arba n\u0117 vienos i\u0161 j\u0173 nebuvimas, vaikams kenkia.<\/p>\n\n\n\n \u201eAkivaizdu, kad dabar ne\u012fsitraukiantis aukl\u0117jimo stilius, kai n\u0117ra nei empatijos, nei disciplinos, yra populiariausias. Antras pagal populiarum\u0105 \u2013 liberalusis, kai empatijos lygis auk\u0161tas, daug kas leid\u017eiama, bet disciplinos n\u0117ra. Sudau\u017eei telefon\u0105 \u2013 nieko, gausi nauj\u0105. Prad\u0117jai r\u016bkyti \u2013 nupirksiu cigare\u010di\u0173, kad \u017eino\u010diau, k\u0105 r\u016bkai\u201c, \u2013 LRT.lt sak\u0117 K. \u0160migelskas.<\/p>\n\n\n\n