{"id":8626,"date":"2025-06-10T10:01:34","date_gmt":"2025-06-10T07:01:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8626"},"modified":"2025-06-10T10:01:34","modified_gmt":"2025-06-10T07:01:34","slug":"traumine-patirtis-ne-nuosprendis-visam-gyvenimui-net-ir-po-daugelio-metu-pagalba-gali-buti-veiksminga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8626","title":{"rendered":"Traumin\u0117 patirtis \u2013 ne nuosprendis visam gyvenimui: net ir po daugelio met\u0173 pagalba gali b\u016bti veiksminga"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Daugeliui \u017emoni\u0173 gyvenime tenka patirti sukr\u0117tim\u0173, kurie tarsi atima \u017eem\u0119 i\u0161 po koj\u0173, sukelia ilgalaikius sunkumus ir paveikia kasdienyb\u0119. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad \u017emogus t\u0119sia \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, ta\u010diau viduje da\u017enai vyksta nematoma kova, kurios aplinkiniai nepastebi. Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c (anks\u010diau \u2013 \u201eInMedica\u201c klinika) medicinos psicholog\u0117 Kamil\u0117 Baurait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad net jei nuo traumos pra\u0117jo metai ar dar ilgiau, pagalba vis tiek gali b\u016bti veiksminga \u2013 svarbiausia jos ie\u0161koti.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eEdukacijos apie trauminius \u012fvykius, j\u0173 poveik\u012f ir psichologin\u0117s pagalbos svarb\u0105 stoka, netinkama ar nepakankama suteikta pagalba gali lemti, kad asmuo turi neatpa\u017eint\u0173 traumini\u0173 patir\u010di\u0173. \u017dmon\u0117s ne visada susieja dabartinius sunkumus, pavyzd\u017eiui, depresij\u0105 nerimo b\u016bsenas ar net savi\u017eudi\u0161kas mintis su praeityje patirtais trauminiais \u012fvykiais. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti trauminiai gimdymo patyrimai. Amerikos nerimo ir depresijos asociacijos tinklalapyje buvo paskelbtas straipsnis apie tai, kad kai kuri\u0173 n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 patiriamos traumos gimdymo metu da\u017enai nesulaukia pakankamo d\u0117mesio, nors jos gali tapti prie\u017eastimi vystytis(potrauminiam streso sutrikimui (PTSS). Svarbu suprasti, kad ne visos traumos yra akivaizd\u017eios ar lengvai atpa\u017e\u012fstamos. Da\u017enai reikia laiko ir profesionalios specialist\u0173 pagalbos, kad b\u016bt\u0173 galima suprasti tikr\u0105sias patiriam\u0173 sunkum\u0173 prie\u017eastis\u201c, \u2013 sako K. Baurait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacija trauminius \u012fvykius apibr\u0117\u017eia kaip tokius, kurie kelia reali\u0105 arba suvokiam\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u017emogaus gyvybei ar sveikatai. Svarbu pamin\u0117ti, kad trauminiais \u012fvykiais gali b\u016bti ne tik asmeni\u0161kai patirta gr\u0117sm\u0117, bet ir buvimas liudininku, kai sukre\u010diantys \u012fvykiai nutinka kitiems \u017emon\u0117ms. Tai gali b\u016bti smurtas, seksualin\u0117 prievarta, netik\u0117ta artimojo mirtis, gamtos stichin\u0117s nelaim\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tokie \u012fvykiai da\u017enai vadinami \u201edidel\u0117mis traumomis\u201c, nes jie turi akivaizd\u017ei\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u017emogaus saugumui ir sukelia stipr\u0173 sukr\u0117tim\u0105. Egzistuoja ir \u201ema\u017eosios traumos\u201c \u2013 nesukelian\u010dios tiesiogin\u0117s gr\u0117sm\u0117s gyvybei, ta\u010diau, pasikartojan\u010dios ar u\u017esit\u0119susios, jos taip pat gali tur\u0117ti ilgalaik\u012f poveik\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ma\u017eosioms traumoms priskiriamos patirtys, susijusios su paty\u010diomis, artim\u0173j\u0173 netektimis, skyrybomis, finansiniais sunkumais ar kitais gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkiais. Nors \u0161ie \u012fvykiai gali atrodyti \u201ema\u017eesni\u201c, jie da\u017enai formuoja \u017emogaus po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaul\u012f \u2013 pasaulis gali prad\u0117ti atrodyti ma\u017eiau teisingas, nesaugus, nestabilus ir sunkiai nusp\u0117jamas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip traumin\u0117s patirtys paveikia \u017emog\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Traumin\u0117s patirtys gali tur\u0117ti ilgalaik\u012f poveik\u012f ne tik emocinei, bet ir fizinei bei socialinei sveikatai. Fiziniai sunkumai da\u017enai pasirei\u0161kia miego sutrikimais, galvos ir k\u016bno skausmais, padid\u0117jusia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. Taip pat gali suprast\u0117ti kognityvin\u0117s funkcijos, tokios kaip d\u0117mesys ar atmintis, o bendras atsparumas stresui tampa silpnesnis. Ypa\u010d didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro vaikyst\u0117je patirtos traumos, kurios gali paveikti smegen\u0173 sritis, atsakingas u\u017e emocij\u0173 reguliavim\u0105 ir streso \u012fveik\u0105. Tai da\u017enai lemia sunkumus valdant emocijas, sprend\u017eiant konfliktus, u\u017emezgant ir palaikant artimus santykius su kitais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eEmocinei sveikatai trauminiai \u012fvykiai taip pat daro reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f \u2013 jie didina psichikos sutrikim\u0173 rizik\u0105, toki\u0173 kaip depresija, nerimas, panikos atakos, potrauminio streso sutrikimas (PTSS), asmenyb\u0117s sutrikimai, polinkis \u012f savi\u017eudybes ar sav\u0119s \u017ealojim\u0105. Taip pat gali sutrikdyti savivert\u0119 ar sav\u0119s identiteto praradimo jausm\u0105. Traumas patyr\u0119 \u017emon\u0117s gali jausti pasaul\u012f kaip nesaug\u0173 ir nenusp\u0117jam\u0105, gali patirti bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105 bei prarasti gyvenimo kontrol\u0117s poj\u016bt\u012f\u201c, \u2013 pasakoja medicinos psicholog\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Socialin\u0117je srityje traumin\u0117s patirtys da\u017enai pasirei\u0161kia u\u017esisklendimu, santyki\u0173 su artimaisiais nutr\u016bkimu ar sunkumais juos palaikant. Tokie asmenys da\u017eniau lieka be reikiamos pagalbos ir paramos i\u0161 aplinkini\u0173. Trauminiai \u012fvykiai gali paskatinti netinkamus sunkum\u0173 \u012fveikos b\u016bdus \u2013 pavyzd\u017eiui, priklausomybi\u0173 vystym\u0105si, piktnaud\u017eiavim\u0105 psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis ar nesveiko gyvenimo b\u016bdo pasirinkim\u0105. Tyrimai rodo, kad traumin\u0117s patirtys gali b\u016bti susijusios su \u017eemesniu socio-ekonominiu statusu, kuris dar labiau apsunkina galimybes gauti pagalb\u0105 ir kurti saugi\u0105 gyvenimo aplink\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mokslininkai, tiriantys vaik\u0173 traumines patirtis, taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f s\u0105sajas su smurtautojo elgesio atkartojimu, agresyvumo rai\u0161ka, sunkumais u\u017emegzti ir palaikyti saugius ry\u0161ius su kitais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Specializuota psichologin\u0117 pagalba<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Medicinos psicholog\u0117 pa\u017eymi, kad kiekvienas trauminis \u012fvykis ir jo padariniai yra unikal\u016bs, tod\u0117l pagalba turi b\u016bti pritaikyta individualiai. Lietuvoje oficialiai taikoma Nujautrinimo aki\u0173 judesiais ir perdirbimo terapija (angl. EMDR) ir Trumpalaik\u0117 eklektin\u0117 potrauminio streso terapija (angl. BEPP). kai kurie specialistai dirba su Kognityvine perdirbimo terapija (angl. CPT), traum\u0173 gydymui pritaikyta Kognityvine elgesio terapija (angl. TF-CBT), Vidin\u0117s \u0161eimos sistemomis (angl. IFS), Prailginta akistata (angl. PE for PTSD). Kartais su traumos sukeltais emocij\u0173 ir elgesio reguliavimo sunkumais pasitelkiama Dialektin\u0117 elgesio terapija (angl. DBT).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKreiptis \u012f specialist\u0105 verta visada, kai asmuo ar jo artima aplinka pastebi tam poreik\u012f. Jei gyvenimo ritmas sutrinka, jau\u010diamos intensyvios emocijos, sunku \u012fsitraukti \u012f \u012fprastas veiklas ar vargina \u012fkyr\u016bs, nuolat sugr\u012f\u017etantys traumuojan\u010dio \u012fvykio ar \u012fvyki\u0173 prisiminimai, pravartu kreiptis \u012f specialistus \u2013 gydytojus psichiatrus ar psichologus \u2013 siekiant \u012fvertinti, ar n\u0117ra potrauminio streso sutrikimo (PTSS) po\u017eymi\u0173. Tolimesnis konsultavimas d\u0117l trauminio \u012fvykio ar \u012fvyki\u0173 priklauso nuo asmens raidos ypatum\u0173, psichosocialin\u0117s aplinkos ir individuali\u0173 poreiki\u0173, taip pat nuo specialisto i\u0161silavinimo krypties ir kompetencijos\u201c, \u2013 teigia K. Baurait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasak medicinos psicholog\u0117s K. Baurait\u0117s, \u017emones nuo kreipimosi \u012f specialistus da\u017enai stabdo \u012fvairios baim\u0117s ir stereotipai. Manoma, kad kalb\u0117jimas apie traum\u0105 gali dar labiau pakenkti, o poky\u010dio baim\u0117 skatina vengti pagalbos \u2013 tarsi b\u016bt\u0173 geriau tiesiog pamir\u0161ti ir jud\u0117ti pirmyn. Ta\u010diau negydomos traumos gali ilgainiui stipriai pabloginti gyvenimo kokyb\u0119 ir trukdyti siekti savo tiksl\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKonsultacij\u0173 metu svarbu suteikti psichoedukacij\u0105 \u2013 paai\u0161kinti, kaip veikia taikomi metodai, kaip formuojasi \u017emogaus atmintis, kaip prisiminimai gali b\u016bti integruojami \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c medicinos psicholog\u0117 K. Baurait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Svarbu ugdyti savo atsparum\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors traumini\u0173 \u012fvyki\u0173 i\u0161vengti ne\u012fmanoma, vis tik jie asmenis paveikia skirtingai, Medicinos psicholog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kai kurie \u017emon\u0117s sugeba atsitiesti net ir po pa\u010di\u0173 sunkiausi\u0173 patir\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u0160ioje vietoje svarbu pamin\u0117ti atsparum\u0105 \u2013 tai geb\u0117jimas tikslingai ir veiksmingai naudotis aplinkos i\u0161tekliais: tiek vidiniais, pavyzd\u017eiui, savo stipryb\u0117mis ar savipagalba, tiek i\u0161oriniais \u2013 ry\u0161iais su kitais \u017emon\u0117mis, artim\u0173j\u0173 parama. Atsparumas yra procesas, kuris palaipsniui ugdo tik\u0117jim\u0105, kad ir v\u0117l galima daryti \u012ftak\u0105 savo aplinkai, geb\u0117ti valdyti savo jausmus ir mintis, geb\u0117ti u\u017emegzti glaud\u017eius santykius su kitais. Taigi, labiausiai apsaugoti gal\u0117t\u0173 geb\u0117jimas mokytis i\u0161 patirtos traumin\u0117s patirties, vadinamas potrauminiu augimu\u201c, \u2013 teigia Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c medicinos psicholog\u0117 K. Baurait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>manodaktaras.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Daugeliui \u017emoni\u0173 gyvenime tenka patirti sukr\u0117tim\u0173, kurie tarsi atima \u017eem\u0119 i\u0161 po koj\u0173, sukelia ilgalaikius sunkumus ir paveikia kasdienyb\u0119. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad \u017emogus t\u0119sia \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, ta\u010diau viduje da\u017enai vyksta nematoma kova, kurios aplinkiniai nepastebi. Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c (anks\u010diau \u2013 \u201eInMedica\u201c klinika) medicinos psicholog\u0117 Kamil\u0117 Baurait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad net jei [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8627,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-8626","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=8626"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8626\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8628,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8626\/revisions\/8628"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/8627"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=8626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=8626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=8626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}