{"id":8838,"date":"2025-07-04T09:54:38","date_gmt":"2025-07-04T06:54:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8838"},"modified":"2025-07-04T09:54:38","modified_gmt":"2025-07-04T06:54:38","slug":"auganti-nutukimu-serganciu-vaiku-hipertenzijos-banga-gresme-apie-kuria-kalbama-per-mazai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=8838","title":{"rendered":"Auganti nutukimu sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 hipertenzijos banga: gr\u0117sm\u0117, apie kuri\u0105 kalbama per ma\u017eai"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daug\u0117ja vaik\u0173, susidurian\u010di\u0173 su sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiais, kurie anks\u010diau buvo b\u016bdingi tik suaugusiesiems. Nutukimas spar\u010diai tampa pasauline sveikatos problema, neaplenkian\u010dia ir vaik\u0173. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nutukimu sirgo net 37 milijonai vaik\u0173 iki penkeri\u0173 met\u0173 ir apie 160 milijon\u0173 vyresni\u0173 vaik\u0173. Prognoz\u0117s li\u016bdnos \u2013 jei nieko nekeisime, iki 2030-\u0173j\u0173 \u0161ie skai\u010diai gali padvigub\u0117ti. Lietuvoje situacija kol kas \u0161velnesn\u0117, bet nerim\u0105 kelianti: pagal 2023 met\u0173 Higienos instituto duomenis, 7,1 proc. vaik\u0173 nuo 7 iki 17 met\u0173 turi antsvorio arba serga nutukimu. Anks\u010diau klas\u0117je vos vienas vaikas tur\u0117davo antsvorio, o \u0161iandien j\u0173 yra gerokai daugiau. Tai pavojingas signalas, kurio negalime ignoruoti, nes jis kelia reali\u0105 gr\u0117sm\u0119 vaik\u0173 sveikatai, tarp j\u0173 \u2013 didina arterin\u0117s hipertenzijos, ligos, susijusios su didesniu kardiovaskulinio sergamumo pavojumi suaugus, rizik\u0105.&nbsp;<strong>Apie \u0161ias problemas, j\u0173 prie\u017eastis ir k\u0105 galime daryti, kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Pediatrijos centro vadove, gydytoja vaik\u0173 nefrologe prof. Augustina Jankauskiene.<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip vaik\u0173 nutukimas susij\u0119s su arterine hipertenzija?<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nutukimas ir arterin\u0117 hipertenzija vaikyst\u0117je yra labai glaud\u017eiai susij\u0119, ir tai vyksta per kelis fiziologinius mechanizmus. Nutukimu segantys vaikai turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti arterine hipertenzija \u2013 pavyzd\u017eiui, jeigu vaikas turi antsvorio, tai rizika padid\u0117ja du kartus, jeigu serga nutukimu \u2013 jau tris kartus, o jei k\u016bno mas\u0117s indeksas vir\u0161ija 40, tai yra itin ry\u0161kus nutukimas \u2013 rizika i\u0161auga net penkis kartus. Kod\u0117l taip atsitinka? Nutukimu sergan\u010dio vaiko organizme padid\u0117ja pilvinio riebalinio audinio kiekis, riebalai kaupiasi ir aplink vidaus organus, ypa\u010d aplink inkstus. Ir kai inkstai yra mechani\u0161kai spaud\u017eiami, padid\u0117ja spaudimas juose, l\u0117t\u0117ja kraujo t\u0117km\u0117, aktyvuojama simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema, kuri didina kraujosp\u016bd\u012f. Suaktyv\u0117jusi simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema sukelia kraujagysli\u0173 spazmus ir dar labiau didina spaudim\u0105. Nutukimas kei\u010dia vis\u0105 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105: did\u0117ja atsparumas insulinui, organizme prasideda u\u017edegiminiai procesai, kurie irgi prisideda prie kraujosp\u016bd\u017eio kilimo. Tad viskas susij\u0119 \u2013 tiek hormoniniai, tiek mechaniniai, tiek metaboliniai poky\u010diai vaik\u0173 organizme d\u0117l nutukimo labai ai\u0161kiai didina arterin\u0117s hipertenzijos rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kod\u0117l tai kelia ypating\u0105 nerim\u0105 vaikyst\u0117je?<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nors vaikams kol kas retos tokios \u201esuaugusi\u0173j\u0173 ligos\u201c kaip infarktas ar insultas, ta\u010diau padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis vaikyst\u0117je yra tarsi pamatas visam likusiam gyvenimui: jeigu vaikyst\u0117je nustatomas auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, da\u017eniausiai jis i\u0161lieka ir suaugus. O kartu su nutukimu jis ypa\u010d didina kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 ateityje. Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos vis dar yra pagrindin\u0117 mir\u0161tamumo prie\u017eastis, tad vaik\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117 tampa itin svarbi. Pastebima tendencija, kad pirmin\u0117s arterin\u0117s hipertenzijos atvej\u0173 tarp vaik\u0173 vis daug\u0117ja, ypa\u010d d\u0117l nutukimo. Anks\u010diau da\u017eniausiai buvo diagnozuojama antrin\u0117 hipertenzija, kuri\u0105 sukeldavo inkst\u0173 ar endokrinin\u0117s ligos, o dabar vis da\u017eniau nustatome pirmin\u0119 hipertenzij\u0105, ir neretai \u2013 net de\u0161imtme\u010diams ar dar jaunesniems vaikams.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sergantis vaikas, kuris turi auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f, da\u017enai susiduria ne tik su fizin\u0117mis, bet ir emocin\u0117mis problemomis: vaikas jau\u010diasi kitaip nei bendraam\u017eiai, kartais gali prad\u0117ti save laikyti ligoniu. O kai \u017emogus \u012fsikalba, kad jis ligonis, tuomet savijauta dar labiau pablog\u0117ja. Tod\u0117l labai svarbu, kad vaikas nesijaust\u0173 ligoniu, o suvokt\u0173, jog tai yra b\u016bkl\u0117, kuri\u0105 galima keisti, valdyti, ir kad jis pats gali prisid\u0117ti prie savo geresn\u0117s sveikatos. Be to, mes dar ma\u017eai kalb\u0117jome apie t\u0105 psichologin\u012f fon\u0105 \u2013 juk visais gyvenimo etapais yra sav\u0173 \u012ftamp\u0173, sav\u0173 stres\u0173. Toks jau tas gyvenimas, jis niekada nebus vien tik ramus, nuolatinis vaik\u0161\u010diojimas \u017eydin\u010dia pieva, neskubant ir nesusiduriant su r\u016bpes\u010diais. Tod\u0117l svarbu mokyti vaikus atpa\u017einti stres\u0105, tvarkytis su juo, ie\u0161koti b\u016bd\u0173 atsipalaiduoti ir nepamir\u0161ti, kad net ir turint tam tikr\u0173 sveikatos i\u0161\u0161\u016bki\u0173, galima gyventi visavert\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip t\u0117vai gali pasteb\u0117ti ir \u012ftarti, kad vaikui kyla kraujosp\u016bdis?<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaik\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jim\u0105 pasteb\u0117ti n\u0117ra taip paprasta, nes da\u017enai jis neturi joki\u0173 specifini\u0173 simptom\u0173, kaip b\u016bna suaugusiesiems. Svarbiausia, jog b\u016bt\u0173 vaikams matuojamas kraujosp\u016bdis. Bet yra tam tikr\u0173 po\u017eymi\u0173, kuriuos t\u0117vai gali pasteb\u0117ti ir kurie gali kelti \u012ftarim\u0105: kraujavimas i\u0161 nosies, galvos skausmas. Taip pat reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, jeigu vaikas tampa vangus, greitai pavargsta, sako, kad jam sunku sportuoti ar b\u0117gioti su bendraam\u017eiais. Kartais pasitaiko ir regos sutrikim\u0173, svaigimo, net pykinimo epizod\u0173. \u017dinoma, \u0161ie po\u017eymiai n\u0117ra labai specifiniai, tod\u0117l svarbiausias dalykas \u2013 kraujosp\u016bd\u012f reikia matuoti profilakti\u0161kai, nes vien pagal poj\u016b\u010dius da\u017enai nieko nepavyksta nustatyti. T\u0117vai kartais galvoja, kad tai vaik\u0173 pervargimas d\u0117l mokyklos, bet gali b\u016bti, kad prie\u017eastis \u2013 jau padid\u0117j\u0119s spaudimas. Tod\u0117l labai svarbu, kad \u0161eimos ar vaik\u0173 lig\u0173 gydytojai matuot\u0173 vaikams kraujosp\u016bd\u012f bent kart\u0105 per metus profilakti\u0161kai ir tai b\u016btina daryti reguliariai nuo 3 met\u0173 am\u017eiaus. Ar taip daroma? Taip pat svarbu, jog tai b\u016bt\u0173 atliekama teisingai, o kraujosp\u016bd\u017eio rodmenys b\u016bt\u0173 vertinami kitaip nei suaugusiems.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip galima valdyti vaik\u0173 hipertenzij\u0105, susijusi\u0105 su nutukimu?<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmiausia svarbiausia \u2013 nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s: keisti mityb\u0105, ma\u017einti druskos kiek\u012f maiste, vengti perdirbt\u0173, konservuot\u0173 produkt\u0173. Antras labai svarbus \u017eingsnis \u2013 didinti fizin\u012f aktyvum\u0105, kad kr\u016bvis b\u016bt\u0173 tinkamas pagal vaiko galimybes, individualizuotas, o ne standartinis visiems. Reikia nuosekliai siekti ma\u017einti svor\u012f, bet svarbiausia \u2013 keisti visos \u0161eimos \u012fpro\u010dius, nes vaikas vienas nieko nepakeis. Tokios priemon\u0117s gali b\u016bti taikomos iki 6 m\u0117n. O jeigu kraujosp\u016bdis labai auk\u0161tas, arba jei nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s neveiksmingos, arba yra gretutini\u0173 lig\u0173 ar hipertenzin\u0117s kriz\u0117s gr\u0117sm\u0117, tuomet i\u0161 karto skiriami vaistai. Da\u017eniausiai vartojami hipertenzijai gydyti yra angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>K\u0105 reik\u0117t\u0173 daryti Lietuvoje?<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iuo metu m\u016bs\u0173 \u0161alies vaik\u0173 kraujosp\u016bdis matuojamas nepakankamai, ypa\u010d ma\u017eesniems. Tai, deja,&nbsp; \u012frod\u0117 m\u016bs\u0173 atlikti tyrimai. Tr\u016bksta edukacijos apie rizikas ir ilgalaikes pasekmes, kurias sukelia nutukimas ir padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. Labai svarbu laikytis tarptautini\u0173 rekomendacij\u0173 ir vaikams reguliariai matuoti kraujosp\u016bd\u012f su jam tinkamo dyd\u017eio man\u017eete, pails\u0117jusiam, patikrintais kraujosp\u016bd\u017eio matavimo aparatais matuoti kelis kartus. Taip pat reik\u0117t\u0173 didinti visuomen\u0117s, t\u0117v\u0173 ir specialist\u0173 s\u0105moningum\u0105 apie nutukimu sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 ir hipertenzijos ry\u0161\u012f. Tik taip galime laiku atpa\u017einti problem\u0105 ir b\u016bti pasireng\u0119 u\u017eauginti sveikesnius vaikus ir suaugusius.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Paciento istorija: naktimis b\u0117gantis kraujas i\u0161 nosies prane\u0161\u0117 apie rimt\u0105 lig\u0105<br><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eS\u016bnui buvo septyneri, kai pirm\u0105 kart\u0105 pasteb\u0117jome, kad ka\u017ekas negerai \u2013 naktimis, be ai\u0161kios prie\u017easties, prad\u0117jo b\u0117gti kraujas i\u0161 nosies. Kraujavimai vis stipr\u0117jo, prad\u0117jome ie\u0161koti pagalbos: gydytoja pamatuodama kraujo spaudim\u0105 nustat\u0117, kad jis ma\u017eam vaikui gerokai per auk\u0161tas\u201c, \u2013 apie s\u016bnaus ligos pirmuosius po\u017eymius pasakoja berniuko mama.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji neslepia, kad kraujas visuomet g\u0105sdina, ta\u010diau kit\u0173 ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173 nebuvo. Vaikas buvo judrus, o d\u0117l ret\u0173 galvos skausm\u0173 ar u\u017emigimo piet\u0173 miego niekas per daug nesusim\u0105st\u0117. \u201eKai gydytoja, \u012f kuri\u0105 kreip\u0117m\u0117s pagal gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, i\u0161matavo auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f, labai greitai sureagavo \u2013 s\u016bnui visai parai u\u017ed\u0117jo spaudimo matavimo aparat\u0105, kad tiksliai \u012fvertint\u0173 b\u016bkl\u0119 ir i\u0161ra\u0161\u0117 siuntim\u0105 \u012f Santaros klinikas. Po savait\u0117s jau buvome ligonin\u0117je, atliko nuodugnius tyrimus ir paskyr\u0117 gydym\u0105. Viskas vyko labai greitai, atsakingai ir r\u016bpestingai. Vos prad\u0117jus gydym\u0105, kraujavimas i\u0161 nosies liov\u0117si, o s\u016bnaus savijauta pastebimai pager\u0117jo\u201c, \u2013 d\u017eiaugiasi mama.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dabar berniukas kasdien vartoja vaistus, o \u0161eimai tenka r\u016bpintis mityba ir fiziniu aktyvumu. \u201eVaistus vartoti jam sekasi puikiai \u2013 jis pats \u017eino, kada reikia juos i\u0161gerti. Ta\u010diau keisti mitybos \u012fpro\u010dius ar skatinti daugiau jud\u0117ti \u2013 daug sunkiau. \u0160iuolaikinei ekran\u0173 visuomenei tai tampa nemenku i\u0161\u0161\u016bkiu. Bet svarbiausia \u2013 daug kalb\u0117tis, b\u016bti kartu ir nei vienai \u0161eimai nenuleisti rank\u0173. Reik\u0117s visiems kantryb\u0117s, nusiteikti, kad nebus lengva, ta\u010diau kito kelio n\u0117ra\u201c, \u2013 atvirai patirtimi dalijasi moteris.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>V\u0161\u012f Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Daug\u0117ja vaik\u0173, susidurian\u010di\u0173 su sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiais, kurie anks\u010diau buvo b\u016bdingi tik suaugusiesiems. Nutukimas spar\u010diai tampa pasauline sveikatos problema, neaplenkian\u010dia ir vaik\u0173. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nutukimu sirgo net 37 milijonai vaik\u0173 iki penkeri\u0173 met\u0173 ir apie 160 milijon\u0173 vyresni\u0173 vaik\u0173. Prognoz\u0117s li\u016bdnos \u2013 jei nieko nekeisime, iki 2030-\u0173j\u0173 \u0161ie skai\u010diai gali padvigub\u0117ti. Lietuvoje [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8839,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-8838","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8838","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=8838"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8838\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8840,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8838\/revisions\/8840"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/8839"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=8838"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=8838"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=8838"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}