\u201eNiekada nebus taip, kad gyvensime be jokio streso. Susigyvenimas su ta mintimi jau yra didelis \u017eingsnis \u012f priek\u012f\u201c, \u2013 apie stres\u0105 pasakoja psichoterapeut\u0117. Ta\u010diau nors stresas yra normali reakcija \u012f dirgiklius, \u0161iai b\u016bsenai u\u017esit\u0119sus, \u017eenkliai padid\u0117ja kortizolio kiekis ir prasideda ilgai trunkantis l\u0117tinis stresas, kuris sekina \u017emogaus organizm\u0105 ir kenkia sveikatai.<\/p>\n\n\n\n
Psichoterapeut\u0117, gydytoja dietolog\u0117 Kristina Jasmontien\u0117 sako, kad stresas kaip \u016bmi reakcija n\u0117ra blogas dalykas \u2013 jos metu antinks\u010diai i\u0161skiria adrenalino, noradrenalino hormonus ir gamina kortizol\u012f, o tai pagerina m\u016bs\u0173 budrum\u0105, atmint\u012f, paskatina greitai priimti sprendimus, kaip, pavyzd\u017eiui, pasitraukti nuo atva\u017eiuojan\u010dio automobilio arba atitraukti rank\u0105 nuo kar\u0161to daikto. Tai yra vadinamoji \u201ekovok, b\u0117k, sustink\u201c reakcija.<\/p>\n\n\n\n
\u201eStresin\u0117 reakcija mums padeda i\u0161likti, i\u0161gyventi, mus mobilizuoja, leid\u017eia prisitaikyti prie situacijos \u016bmiomis s\u0105lygomis. Jeigu mes sumaniai tuo naudojam\u0117s, t\u0105 fiziologij\u0105 tikrai galime \u012fdarbinti ir gauti i\u0161 to naud\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi specialist\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Psichoterapeut\u0117 apie stres\u0105: i\u0161ventiliuoti j\u012f galime ir verkdami.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau \u017eenkliai padid\u0117jus ir u\u017esilikus kortizolio kiekiui organizme, prasideda ilgai trunkantis l\u0117tinis stresas.<\/p>\n\n\n\n
\u201eKai \u012fvyksta l\u0117tinio streso reakcija ir jeigu m\u016bs\u0173 smegenys suvokia, kad ji taip greitai nepraeis, \u012fsijungia kitos strukt\u016bros \u2013 yra gaminami atitinkami hormonai ir d\u0117l to tie patys antinks\u010diai ima gaminti ne adrenalin\u0105, noradrenalin\u0105, bet kortizol\u012f. Sakoma, kad tokia streso reakcija tur\u0117t\u0173 t\u0119stis neilgiau nei tris m\u0117nesius\u201c, \u2013 pastebi K. Jasmontien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Ji pa\u017eymi, jog pagrindinis skirtumas yra tas, kad \u016bmi streso reakcija t\u0119siasi tik sekundes ar minutes, o l\u0117tinis stresas d\u0117l kortizolio pertekliaus trunka kur kas ilgiau. Tai laikui b\u0117gant sekina \u017emogaus organizm\u0105 ir kenkia sveikatai.<\/p>\n\n\n\n
\u201eBet problema yra ne tai, kad gaminasi kortizolis, o tai, kad streso reakcija pasidaro per ilga, kai tie stresoriai t\u0119siasi ilgai ir mus atakuoja arba m\u016bs\u0173 reakcija \u012f \u0161ituos stresorius tampa nelabai adekvati, sutrinka sav\u0119s palaikymo ir slopinimo mechanizmas. Hipofiz\u0117 ir pagumburis nenustoja si\u0173sti hormon\u0173, kurie skatina kortizolio gamyb\u0105. O \u012f tai atitinkamai reaguoja organizmas\u201c, \u2013 ai\u0161kina psichoterapeut\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Anot K. Jasmontien\u0117s, padid\u0117jus\u012f ir organizme per ilgai u\u017esilikus\u012f kortizolio kiek\u012f atskleid\u017eia \u012fvair\u016bs simptomai: blog\u0117ja atmintis, miegas, padid\u0117ja dirglumas, kraujosp\u016bdis, gali b\u016bti ritmo sutrikimai ar netgi miokardo infarktas, gali vystytis auk\u0161ta glikemija, cukrinis diabetas, did\u0117ti svoris, blog\u0117ti imunitetas, vystytis autoimunin\u0117s ligos, nukent\u0117ti lytin\u0117 funkcija, susidaryti raumen\u0173 \u012ftampa ir silpnumas.<\/p>\n\n\n\n
Gydytojos teigimu, \u017emogus negali ilgai funkcionuoti b\u016bdamas prie i\u0161sekimo ribos, tod\u0117l ilgainiui gali i\u0161sivystyti ir \u017ealingi \u012fpro\u010diai, kurie \u017emogui tampa pab\u0117gimo priemone nuo ilgalaikio streso b\u016bsenos.<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u017dmogus gali prad\u0117ti vartoti alkohol\u012f, r\u016bkyti ar vartoti maist\u0105 kaip b\u016bd\u0105 pagerinti situacij\u0105. Tas pats perdegimas, kai jau yra visi\u0161ko i\u0161sekimo stadija, \u012fvyksta d\u0117l to, kad kortizolio gaminasi per daug ir tie stresoriai niekur nedingsta arba m\u016bs\u0173 reakcija tampa nebelabai adekvati\u201c, \u2013 sako K. Jasmontien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog stres\u0105 visi patiria skirtingai \u2013 vieniems tai menkniekis, o kitiems \u2013 kone pasaulio pabaiga.<\/p>\n\n\n\n
\u201eJeigu \u017emogus patiria stres\u0105 da\u017enai ir ilgai, tai netgi jo reakcija \u012f tuos pa\u010dius dirgiklius gali keistis. Jis gali pernelyg hiperbolizuoti situacij\u0105. Ne kiek pats stresorius yra didelis ar ma\u017eas, kiek atitinkama m\u016bs\u0173 reakcija \u012f j\u012f. Mano reakcija \u012f t\u0105 pat\u012f dirgikl\u012f gali b\u016bti visi\u0161kai skirtinga negu kito \u017emogaus. Tai lemia m\u016bs\u0173 charakteris, temperamentas ir tai, kiek mes esame ar nesame i\u0161simiegoj\u0119, pavalg\u0119, pavarg\u0119 ir pana\u0161iai\u201c, \u2013 pasakoja psichoterapeut\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Anot specialist\u0117s, blogiausias patarimas l\u0117tin\u012f stres\u0105 patirian\u010diam \u017emogui \u2013 nekreipti \u012f tai d\u0117mesio ir nestresuoti, o pirmas \u017eingsnis \u012f streso suvaldym\u0105 yra b\u016btent problemos pripa\u017einimas pa\u010diam sau.<\/p>\n\n\n\n
\u201eNiekada nebus taip, kad gyvensime be jokio streso. Susigyvenimas su ta mintimi jau yra didelis \u017eingsnis \u012f priek\u012f\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia K. Jasmontien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Norintiems geriau suvaldyti stres\u0105 ir i\u0161eiti i\u0161 l\u0117tinio streso b\u016bsenos, psichoterapeut\u0117 rekomenduoja pirmiausia taikyti klasikin\u0119 \u201e3×8\u201c taisykl\u0119: skirti po 8 valandas miegui, darbui ir laisvalaikiui, r\u016bpinimuisi savimi.<\/p>\n\n\n\n
\u201eJeigu \u017emogus ilg\u0105 laik\u0105 miega 4\u20135 valandas per par\u0105, pastoviai persidirba, nat\u016bralu, kad jo reakcija \u012f tam tikrus dalykus nebus adekvati. Jeigu jis neturi laiko paskaityti knygos arba pab\u016bti su savo vaikais ir artimaisiais, nat\u016bralu, kad nebus patenkintas tokiu gyvenimu\u201c, \u2013 r\u016bpinimosi savimi svarb\u0105 akcentuoja specialist\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Pasak jos, taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba, vengiant nesveiko, perdirbto, daug cukraus turin\u010dio maisto. Stres\u0105 suvaldyti gali pad\u0117ti ir \u012fvair\u016bs nusiraminimo b\u016bdai \u2013 joga, meditacija, kv\u0117pavimo pratimai ar buvimas gamtoje.<\/p>\n\n\n\n
\u201eYra sakoma, kad n\u0117ra tokio nerimo, kurio tu negal\u0117tum i\u0161vaik\u0161\u010dioti. Buvimas gamtoje, mi\u0161ko terapija yra fantasti\u0161kas resursas, kuris m\u016bs\u0173 genuose prakti\u0161kai koduotas, tik neb\u016btinai mes tuo naudojam\u0117s\u201c, \u2013 pastebi K. Jasmontien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Psichoterapeut\u0117s teigimu, streso numal\u0161inimui labai tinka ir u\u017esi\u0117mimas m\u0117gstama veikla.<\/p>\n\n\n\n
\u201eTai, kas mums teikia d\u017eiaugsm\u0105, yra priimtina: ar tai b\u016bt\u0173 mezgimas, servet\u0117li\u0173 siuvin\u0117jimas ar dainavimas, g\u0117li\u0173 sodinimas, knygos, muzika. Ka\u017ekam geras b\u016bdas atsitraukti yra malda arba a\u0161aros. Reikia leisti i\u0161siverkti, kai tau li\u016bdna, viskas su tuo gerai. I\u0161ventiliuoti stres\u0105 yra labai svarbu\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n\n\n\n
K. Jasmontien\u0117 pataria neie\u0161koti greit\u0173 sprendim\u0173 tvarkantis su l\u0117tiniu stresu \u2013 nesigriebti table\u010di\u0173, vaist\u0173 ar papild\u0173, o ver\u010diau ie\u0161koti streso prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201eJeigu mes susitelksime tik \u012f mityb\u0105 ar \u012fvairiausi\u0173 papild\u0173 vartojim\u0105 kaip \u012f vienintel\u012f b\u016bd\u0105 tvarkytis su situacija, tai nebus veiksminga. Bet jei tai \u012ftrauksime kaip priemones \u012f ka\u017ekok\u012f plan\u0105, nukreipt\u0105 \u012f pa\u010di\u0105 streso prie\u017east\u012f, bus geriau. Pavyzd\u017eiui, jei a\u0161 dirbu nem\u0117gstam\u0105 darb\u0105, galiu valgyti \u017euvies kiek tik noriu, maitintis idealiai, bet vis tiek blogai miegosiu, kiekvien\u0105 ryt\u0105 kelsiuosi \u012f darb\u0105, \u012f kur\u012f nenoriu eiti, pastoviai gr\u012f\u0161iu pavargusi, nelaiminga. Tada grei\u010diausiai jokia stebuklinga piliul\u0117 nepad\u0117s. <…> Modifikuoti gaisrus reikia ne juos pastoviai gesinant, o ie\u0161kant j\u0173 prie\u017easties\u201c, \u2013 pa\u017eymi psichoterapeut\u0117.<\/p>\n\n\n\n
lrt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eNiekada nebus taip, kad gyvensime be jokio streso. Susigyvenimas su ta mintimi jau yra didelis \u017eingsnis \u012f priek\u012f\u201c, \u2013 apie stres\u0105 pasakoja psichoterapeut\u0117. Ta\u010diau nors stresas yra normali reakcija \u012f dirgiklius, \u0161iai b\u016bsenai u\u017esit\u0119sus, \u017eenkliai padid\u0117ja kortizolio kiekis ir prasideda ilgai trunkantis l\u0117tinis stresas, kuris sekina \u017emogaus organizm\u0105 ir kenkia sveikatai. Psichoterapeut\u0117, gydytoja dietolog\u0117 Kristina […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8956,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-8955","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8955","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=8955"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8955\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8957,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/8955\/revisions\/8957"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/8956"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=8955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=8955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=8955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}