u panikos priepuoliais tenka susidurti ne vienam. Tai, anot specialist\u0173, gali b\u016bti i\u0161ties g\u0105sdinanti patirtis, nes \u017emogus nesuvokia, kas vyksta su jo k\u016bnu, ir ne visada \u017eino, kaip sau pad\u0117ti priepuolio metu. LRT.lt kalbinti specialistai pasidalino patarimais, kaip nusiraminti atak\u0173 metu, ir pabr\u0117\u017e\u0117 \u2013 svarbiausia ie\u0161koti pagalbos, jei \u012fsp\u0117jamasis skambutis skamba.<\/p>\n\n\n\n
Panikos ataka \u2013 tai staigus stiprios baim\u0117s ar nerimo epizodas, da\u017enai kylantis be ai\u0161kios prie\u017easties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus, tokius kaip greitas \u0161irdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas.<\/p>\n\n\n\n
\u201eNerimo klinikos\u201c bendra\u012fk\u016br\u0117ja, vadov\u0117, klinikin\u0117 psicholog\u0117 Ieva \u017dvinien\u0117 sako, kad panikos atakos \u2013 tai organizmo reakcija \u012f nesuvokt\u0105 dirgikl\u012f, pasirei\u0161kianti nerimo priepuoliu. Psicholog\u0117 sako, kad nerimo priepuolis \u2013 tai simptomas, kuris gali vesti sav\u0119s geresnio pa\u017einimo link, sav\u0119s geresn\u0117s prie\u017ei\u016bros, didesnio s\u0105moningumo link. Bet gydytoja \u012fsp\u0117ja: yra ir prie\u0161inga kryptis \u2013 b\u0117gimas nuo gilesnio sav\u0119s pa\u017einimo, u\u017esidarymas, did\u0117jantis i\u0161\u0161\u016bki\u0173 vengimas, priklausomyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kas gali provokuoti panikos atakas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Bet kas. \u010cia labai individualu, tod\u0117l, kai \u017emogus patiria panikos atak\u0105, jam prasminga kreiptis \u012f specialistus, kad b\u016bt\u0173 identifikuoti jo panikos atakos ypatumai, prie\u017eastys, kas j\u0105 sukelia ir kas padeda nurimti.<\/p>\n\n\n\n \u2013 K\u0105 daryti, kai pirm\u0105 kart\u0105 patiriama panikos ataka?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Pirmiausia, kai esi vienas ir vyksta panikos priepuolis, yra sud\u0117tinga j\u012f identifikuoti. Tod\u0117l, kad da\u017eniausiai tai k\u016bni\u0161ka reakcija, kuri i\u0161g\u0105sdina. Ir \u0161irdies plakimas, ir da\u017enas kv\u0117pavimas. Retai b\u016bna, kad \u017emogus i\u0161 pirmo karto suvokt\u0173, jog tai \u2013 panikos priepuolis.<\/p>\n\n\n\n Jeigu visgi identifikuojama, kad tai panikos priepuolis, reikia bandyti nurimti. Galima sau ir pasakyti, jog nieko pavojingo su manimi nevyksta, tai panikos priepuolis, kuris tuoj praeis. Galima naudoti tokias technikas kaip kv\u0117pavimo l\u0117tinimas ar sulaikymas, leduko u\u017ed\u0117jimas ant sprando arba atsigulimas ant grind\u0173. Svarbu bandyti save vis\u0105 pajausti, pajausti savo k\u016bn\u0105. Nes da\u017enai per panikos atakas b\u016bna jausmas, kad \u017emogus n\u0117ra savo k\u016bne. Nurimti padeda d\u0117mesio sutelkimas \u012f aplinkos detales.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kod\u0117l ir b\u016bnant ramyb\u0117s b\u016bsenos, nepatiriant streso, gali i\u0161tikti panikos ataka?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Atrodo, kad panikos atakos \u012fvyksta i\u0161 niekur, nes \u017emogus daugyb\u0117s savo jausm\u0173 ir min\u010di\u0173 s\u0105moningai nesuvokia. Kasdieniame gyvenime mes sprend\u017eiame problemas ar darome dalykus ir nejau\u010diame nerimo, nors jis visada yra. Kai atsipalaiduojame, i\u0161einame atostog\u0173, mes t\u0105 nerim\u0105 pajau\u010diame ir jis gali mus i\u0161g\u0105sdinti. Pirmiausia mus i\u0161g\u0105sdina pats nerimas, kad tarsi tur\u0117t\u0173 jo neb\u016bti, ir kyla klausimas: \u201eKas \u010dia vyksta su manimi?\u201c O i\u0161 tikr\u0173j\u0173, nerimas yra visada. Na, o panikos atakos metu i\u0161kyla praeities arba dabarties i\u0161\u0161\u016bki\u0173, prie kuri\u0173 mes \u0161iaip gyvenime neprisilie\u010diame.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar gali panikos priepuoliai su laiku stipr\u0117ti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Panikos priepuolis gali b\u016bti suvokiamas kaip vidinis skambutis \u012f duris, jei niekas neatidaro t\u0173 dur\u0173 ir nepa\u017ei\u016bri, kas u\u017e j\u0173 stovi, kas viduje vyksta, tai skambinama vis da\u017eniau ir stipriau.<\/p>\n\n\n\n Tai, i\u0161 vienos pus\u0117s, taip, gali stipr\u0117ti, kol nebus sprend\u017eiama problema.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 kitos pus\u0117s, da\u017enai atrodo, kad antras, tre\u010dias panikos priepuoliai yra stipresni, nes \u017emogus labai i\u0161sig\u0105sta poj\u016b\u010di\u0173 ir ima juos labai steb\u0117ti. Kai mes labai stebime dalykus, jie labai i\u0161ry\u0161k\u0117ja ir po to jau bijome paties priepuolio. Nes jeigu mes panikos priepuolio metu toliau keliaujame \u012f tas g\u0105sdinan\u010dias mintis ar vis intensyviau kv\u0117puojame, tai jis ir stipr\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n Bet reikia suprasti, kad priepuolis turi savo rib\u0105 ir jis visada baigsis, tai savoti\u0161ka adaptyvi\u0173 k\u016bno ir psichikos reakcij\u0173 banga, nes m\u016bs\u0173 k\u016bnas tiesiog pradeda ils\u0117tis ir da\u017eniausiai po priepuolio seka i\u0161sekimas, k\u016bnas tiesiog pavargsta.<\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausiai pats \u017emogus ir sukuria t\u0105 panikos priepuolio stipr\u0117jimo efekt\u0105. Pirmas panikos priepuolis i\u0161g\u0105sdino, o antri jau yra baim\u0117s baim\u0117. Da\u017eniausiai bijoma ne ka\u017eko, d\u0117l ko kilo panikos priepuolis, bet paties priepuolio. D\u0117l to gali atrodyti, kad jis stipresnis, nors da\u017eniausiai fiziologin\u0117 reakcija pana\u0161i.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kaip gali pad\u0117ti aplinkiniai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Jeigu \u0161alia esantis \u017emogus \u017eino, jog tai panikos ataka, gali pasistengti tai paai\u0161kinti j\u0105 patirian\u010diam \u017emogui. Pasakyti, kad tai laikina, priminti, kad reikia ramiai kv\u0117puoti.<\/p>\n\n\n\n \u0160alia esantis \u017emogus yra svarbus panikos priepuoliui identifikuoti ir, \u017einoma, jis gali labai pad\u0117ti \u017emogui nusiraminti, suvokti, kad viskas tuoj nurims ir viskas su juo yra gerai.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar gali pad\u0117ti nurimti vaistai? Ar j\u0173 i\u0161vis reik\u0117t\u0173 vengti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Taip, vaistai padeda, jie nuramina vis\u0105 sistem\u0105. Da\u017enai, jei per panikos atakas i\u0161kvie\u010diama greitoji pagalba, tai paramedikai suduoda raminam\u0173j\u0173 vaist\u0173 ir \u017emogus nurimsta. Ir da\u017enai tai gali b\u016bti vienas indikatori\u0173, kad tai buvo panikos priepuolis, jei \u017emogus nurimsta, gav\u0119s raminam\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n Bet \u0161ita priemon\u0117 negali b\u016bti naudojama nuolat, nes mes tampame priklausomi nuo vaist\u0173. Tod\u0117l si\u016blome ie\u0161koti alternatyv\u0173 ir j\u0173 tikrai yra. Mes patys tikrai gana gerai galime i\u0161mokti valdyti savo nerimus ir stresus.<\/p>\n\n\n\n Kaip alternatyv\u0105 raminamiesiems vaistams mes, specialist\u0117s, suk\u016br\u0117me program\u0117l\u0119 \u201eRamu\u201c, j\u0105 galima atsisi\u0173sti, ji nemokama ir skirta b\u016btent panikos priepuoliams. Ten galima rasti \u012fvairi\u0173 nusiraminimo b\u016bd\u0173, kuriuos vert\u0117t\u0173 i\u0161sibandyti, ramyb\u0117s b\u016bsenos pasitreniruoti, pa\u017ei\u016br\u0117ti, kuris labiausiai tinka, ir tada, kilus stipriam nerimui, naudoti sau tinkamiausi\u0105 b\u016bd\u0105.<\/p>\n\n\n\n Taip pat d\u0117l program\u0117l\u0117s nor\u0117\u010diau akcentuoti, kad ir ji kartais gali tapti savoti\u0161ka priklausomybe. Program\u0117l\u0117 buvo sukurta kaip alternatyva raminamiesiems vaistams, nes \u017einome, kad nuo vaist\u0173 gali i\u0161sivystyti priklausomyb\u0117. Bet program\u0117l\u0117 taip pat gali tapti priklausomybe, nes \u017emogus visas savo galimybes nusiraminti sutelkia vien \u012f j\u0105. Program\u0117l\u0117s esm\u0117 yra ta, jog prad\u017eioje mes gauname informacij\u0105 i\u0161 i\u0161or\u0117s, kas su mumis vyksta, kaip nusiraminti, o paskui jau vert\u0117t\u0173 patiems naudoti tas technikas, kurios mums tinka.<\/p>\n\n\n\n Panikos ataka sukuria iliuzij\u0105, jausm\u0105, kad \u017emogus yra nepaj\u0117gus nusiraminti, tod\u0117l yra svarbu surasti metodus, kurie tinka, ir taikyti juos panikos atakos metu. \u017dmogui yra svarbu susigr\u0105\u017einti savo k\u016bno kontrol\u0119 ir supratim\u0105, kad jis pats gali nusiraminti. Svarbu pa\u010diam i\u0161mokti suvaldyti panikos priepuolius. Jie gali i\u0161vis nustoti reik\u0161tis.<\/p>\n\n\n\n Kaip LRT.lt pabr\u0117\u017e\u0117 I. \u017dvinien\u0117 \u2013 svarbiausias aspektas yra ie\u0161koti pagalbos. Ji sako, jog prad\u017eioje, pajutus panikos atakos simptomus, vert\u0117t\u0173 pasitikrinti sveikat\u0105, apsilankyti pas \u0161eimos ir kitus gydytojus ir \u012fsitikinti, kad n\u0117ra skydliauk\u0117s sutrikim\u0173 ar \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Jei \u0161ios ligos yra atmetamos, tada reikia ie\u0161koti pagalbos pas psichologus ir kitus psichikos sveikatos specialistus.<\/p>\n\n\n\n \u201ePats panikos priepuolis yra simptomas, o panikos sutrikimas yra tuomet, kai atitinka tam tikrus diagnostinius kriterijus: kartojasi, t\u0119siasi tam tikr\u0105 laik\u0105\u201c, \u2013 paai\u0161kina psicholog\u0117.<\/p>\n\n\n\n Panikos sutrikimas gali privesti ir iki i\u0161prot\u0117jimo baim\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Respublikin\u0117s Vilniaus psichiatrijos ligonin\u0117s direktorius ir VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Ar\u016bnas Germanavi\u010dius LRT.lt pabr\u0117\u017eia \u2013 panikos ataka n\u0117ra tapatu panikos sutrikimui. Sutrikimas, anot gydytojo, pavadintas graik\u0173 dievo Pano garbei, mat jo grojimas fleita sukeldavo \u017emon\u0117ms panik\u0105.<\/p>\n\n\n\n Panikos sutrikimas \u2013 tai psichikos sveikatos b\u016bkl\u0117, kuriai b\u016bdingi pasikartojantys ir netik\u0117ti panikos priepuoliai, t. y. staig\u016bs intensyvios baim\u0117s ar diskomforto periodai, sukeliantys sunkias fizines reakcijas, kai n\u0117ra jokio realaus pavojaus ar akivaizd\u017eios prie\u017easties.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kas b\u016bdinga panikos sutrikimui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Labai da\u017enas \u0161irdies plakimas, rank\u0173 dreb\u0117jimas, koj\u0173 ir rank\u0173 virpulys, silpnumas. Gali trumpam pakilti temperat\u016bra arba kr\u0117sti \u0161altis. Kai kuriems \u017emon\u0117ms pasirei\u0161kia dusulys, gali pakilti arba suma\u017e\u0117ti kraujosp\u016bdis.<\/p>\n\n\n\n Sutrikimas pasirei\u0161kia l\u0117tine eiga. J\u0173 b\u016bna ne vienas ir jie pasirei\u0161kia \u0161iek tiek skirtingai. Simptomai pasirei\u0161kia priklausomai nuo \u017emogaus am\u017eiaus. Jaunesniems \u017emon\u0117ms jie \u017eymiai ry\u0161kesni. Vyresniems \u017emon\u0117ms gali b\u016bti labiau i\u0161reik\u0161ti fiziniai simptomai, ma\u017eiau psichologinio nerimo ir baim\u0117s. Tai kartojasi ir kartojasi \u012fvairiose situacijose. Tai priskiriama sutrikimams, nes \u017emogui sukelia stres\u0105. \u017dmogus ken\u010dia d\u0117l \u0161i\u0173 epizod\u0173 ir ilgainiui i\u0161sivysto baim\u0117 tarp priepuoli\u0173, kad priepuolis atsiras i\u0161 naujo, kad \u017emogus tuo metu bus neveiksnus, jis negal\u0117s nieko daryti, negal\u0117s adekva\u010diai reaguoti \u012f kitus \u017emones ir negal\u0117s paai\u0161kinti, kas jam vyksta.<\/p>\n\n\n\n Atsiranda i\u0161prot\u0117jimo baim\u0117, kuri rei\u0161kiasi ir priepuolio metu, ir tarp priepuoli\u0173. Ir d\u0117l to \u017emon\u0117s pradeda keisti savo \u012fprast\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105. Jie susieja panikos atakas su kasdienio gyvenimo dalykais. Jeigu, pavyzd\u017eiui, panikos ataka \u012fvyksta vie\u0161ajame transporte, jie nebeva\u017eiuoja vie\u0161uoju transportu, jeigu tai \u012fvyksta teatro sal\u0117je, jie nustoja vaik\u0161\u010dioti \u012f teatr\u0105. Vengia bet koki\u0173 galim\u0173 situacij\u0173, kurios neva gali i\u0161provokuoti panikos atak\u0105. Bet tos situacijos \u0161iaip nesukelia panikos atak\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kuriame am\u017eiuje panikos atakos pasirei\u0161kia da\u017eniau?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Epidemiologija rodo, kad panikos atakos smarkiau pasirei\u0161kia paauglyst\u0117je. V\u0117liau, jei \u017emogus nesikreipia pagalbos, gali progresuoti ir gali pereiti \u012f l\u0117tin\u012f sutrikim\u0105, kurio metu \u017emon\u0117s vengia kreiptis pagalbos. Jie ie\u0161ko pagalbos pas kardiologus, ra\u0161o daug kardiogram\u0173, pradeda vartoti maisto papildus, na, ir kartais \u017emon\u0117s pradeda raminti save alkoholiu arba narkotin\u0117mis med\u017eiagomis, kurios tik pablogina \u0161it\u0105 sutrikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vyresniame am\u017eiuje tre\u010ddalis sergan\u010di\u0173j\u0173 panikos sutrikimais labai retai kada kreipiasi pagalbos. Mes \u010dia turime did\u017eiul\u0119 problem\u0105. Jie kreipiasi \u012f \u0161eimos gydytojus, \u0161eimos gydytojai i\u0161ra\u0161o raminamuosius, kurie i\u0161 esm\u0117s panikos sutrikimo negydo. Jie tiktai suma\u017eina nerimo simptomus, fiziologinius simptomus, ta\u010diau ilgainiui organizmo b\u016bkl\u0117, pasiruo\u0161imas priepuoliui, atsikuria net dar stipriau.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Galb\u016bt vyresni \u017emon\u0117s net nesusim\u0105sto, kad tai gali b\u016bti panikos atakos ir panikos sutrikimas, ir ie\u0161ko pagalbos pas kardiologus ir ten, kur atsakymo net negali rasti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Na, i\u0161 vienos pus\u0117s, nieko blogo, kad pirmiausia \u017emogus pasidaro \u0161irdies ir skydliauk\u0117s tyrimus, i\u0161sitiria hormon\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje. Tai yra gerai. Bet, jeigu vien\u0105 kart\u0105 viskas buvo padaryta, tai daugiau kartoti to tikrai nereikia. \u017dmon\u0117ms su panikos sutrikimais, kadangi jie kartojasi, o medikai neranda prie\u017easties, vystosi toks \u012f hipochondrin\u012f (hipochondrija \u2013 psichikos sveikatos b\u016bkl\u0117, kai asmuo nuolat nerimauja, kad serga sunkia ar mirtina liga, nors objektyvi\u0173 medicinini\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 \u0161iuos \u012ftarimus, n\u0117ra \u2013 LRT.lt) pana\u0161us sindromas. Ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar per panikos atak\u0105 gali prasid\u0117ti haliucinacijos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Yra \u017emoni\u0173, kuri\u0173 nerimo lygis itin auk\u0161tas ir j\u0173 sensorin\u0117 informacija gali b\u016bti sutrikusi jau anks\u010diau. Autizmo spektro sutrikimo \u017emon\u0117ms gali b\u016bti pavien\u0117s klausos haliucinacijos, regos haliucinacijos, vidaus organ\u0173 poj\u016b\u010diai labai stipr\u016bs. Tai n\u0117ra psichoz\u0117s po\u017eymis. Psichiatrai yra \u012fprat\u0119 diagnozuoti psichoz\u0119, kai pasirei\u0161kia kliedesiai ir haliucinacijos. Bet panikos sutrikim\u0173 metu kliedesi\u0173 neb\u016bna, \u017emogus b\u016bna visi\u0161kai adekvatus, ta\u010diau labai susir\u016bpin\u0119s savo fizine b\u016bkle ir jau\u010dia mirties baim\u0119. O haliucinacij\u0173 buvimas tiesiog rodo, kad tai yra centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos ypatumas, reagavimas, kuris yra per stiprus. Taip nutikus reikia b\u016btinai apsilankyti pas gydytoj\u0105 psichiatr\u0105 ir i\u0161siai\u0161kinti to prie\u017east\u012f.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar galima nualpti per panikos atak\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Yra \u017emoni\u0173, kurie per pat\u012f panikos atak\u0173 pik\u0105 tarsi praranda visi\u0161kai savikontrol\u0119 ir s\u0105mon\u0119, ta\u010diau \u0161iaip nualpimas panikos priepuoli\u0173 metu \u2013 retenyb\u0117. Tokiu atveju reikia ie\u0161koti kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, \u0161irdies veiklos problem\u0173 arba kraujagysli\u0173 problem\u0173. Nes panikos sutrikimo metu \u017emogus yra s\u0105moningas, tik jis jau\u010dia labai stipri\u0105 baim\u0119, j\u012f vargina simptomai k\u016bne. Bet pra\u0117jus penkiolikai minu\u010di\u0173, kai pasiekiamas pikas, nerimas praeina ir visi simptomai irgi i\u0161sisklaido.<\/p>\n\n\n\n Tam nereikia jokio specifinio gydymo. \u017dmon\u0117s kartais sako: \u201eI\u0161sikvie\u010diau greit\u0105j\u0105, kad suleist\u0173 man raminam\u0173j\u0173, kad praeit\u0173 panikos ataka.\u201c To tikrai daryti nereikia, nes tai tik blogina situacij\u0105. Raminamieji i\u0161 esm\u0117s panikos sutrikimo negydo.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar tiesa, kad giliai kv\u0117puojant, kai labai suma\u017e\u0117ja anglies dioksido kiekis kraujyje, panikos ataka gali ne silpn\u0117ti, o prie\u0161ingai \u2013 sustipr\u0117ti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Taip, yra atliekami \u012fvair\u016bs tyrimai su panikos sutrikimais sergan\u010diais \u017emon\u0117mis, yra \u017emoni\u0173, kurie yra jautresni didesniam deguonies kiekiui ir tada vadinamoji hiperventiliacija gali i\u0161provokuoti panikos priepuol\u012f, pavyzd\u017eiui, jeigu \u017emogus pradeda giliai ir labai intensyviai kv\u0117puoti, tai panikos jausmas gali dar labiau sustipr\u0117ti. Ir nebuvus panikai ji gali atsirasti.<\/p>\n\n\n\n Kv\u0117pavimas panikos atakos metu tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau koncentruotas. Tinka vadinamasis kv\u0117pavimas \u012f mai\u0161el\u012f, kur\u012f rekomenduoja oro linij\u0173 darbuotojai, jei panikos atakos nutinka l\u0117ktuve. Tada jau \u017emogus kv\u0117puoja savo i\u0161kvepiamu oru ir tokiu b\u016bdu didina anglies dvideginio koncentracij\u0105 kraujyje ir panikos jausmas gali d\u0117l to suma\u017e\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Dar viena rekomenduojama metodika \u2013 trumpesnis \u012fkv\u0117pimas ir ilgesnis i\u0161kv\u0117pimas, tam kad \u017emogus vis\u0105 savo d\u0117mes\u012f sutelkt\u0173 tiktai \u012f kv\u0117pavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Galima daryti \u012fvairius pratimus, tai neb\u016btinai turi b\u016bti kv\u0117pavimo pratimai. Gali b\u016bti ir skonio pratimai, kai \u012f burn\u0105 \u012fsidedamas stipr\u0173 skon\u012f turintis maisto gabal\u0117lis ir sutelkiamas visas d\u0117mesys \u012f t\u0105 poj\u016bt\u012f. Tada panikos simptomai suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Panikos sutrikimo ne\u012fmanoma i\u0161gydyti \u2013 tiesa ar mitas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tai yra visi\u0161ka netiesa. Jis yra nepagydomas tik tada, kai \u017emogus to nenori, kai jis d\u0117l ka\u017ekoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 vengia konsultacij\u0173 su specialistais, vengia spr\u0119sti tuos jo gyvenime susikaupusius vidinius konfliktus, tada tai gali komplikuotis ir labai stipriai paveikti \u017emog\u0173, jo veikl\u0105, funkcionavim\u0105 net iki to, kad jis nebegali eiti \u012f darb\u0105, jis nebegali b\u016bti su \u017emon\u0117mis, jis nuolat bijo, kad j\u012f apims panika. Atsiranda agorafobija \u2013 tai atvir\u0173 erdvi\u0173 baim\u0117, kuri kartais gali b\u016bti labai susijusi su panikos sutrikimu.<\/p>\n\n\n\n O statisti\u0161kai \u017ei\u016brint, panikos sutrikimas yra labai gerai diagnosti\u0161kai gydomas ir vienas i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 sutrikim\u0173, jei \u017emon\u0117s kreipiasi pagalbos laiku.<\/p>\n\n\n\n krt.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" u panikos priepuoliais tenka susidurti ne vienam. Tai, anot specialist\u0173, gali b\u016bti i\u0161ties g\u0105sdinanti patirtis, nes \u017emogus nesuvokia, kas vyksta su jo k\u016bnu, ir ne visada \u017eino, kaip sau pad\u0117ti priepuolio metu. LRT.lt kalbinti specialistai pasidalino patarimais, kaip nusiraminti atak\u0173 metu, ir pabr\u0117\u017e\u0117 \u2013 svarbiausia ie\u0161koti pagalbos, jei \u012fsp\u0117jamasis skambutis skamba. Panikos ataka \u2013 tai […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9013,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-9012","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9012","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=9012"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9012\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9014,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9012\/revisions\/9014"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/9013"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=9012"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=9012"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=9012"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}