Mi\u0161ko maudyn\u0117s \u2013 galimyb\u0117 atsipalaiduoti, o \u0161alia to ir organizm\u0105 pastiprinti. Skubiosios medicinos gydytojas Andrius \u010cernauskas sako, kad \u0161i terapija, atsiradusi Japonijoje, i\u0161ties veiksminga ir, nors pavadinimas kalba apie maudynes, tai gali b\u016bti ir paprastas pasivaik\u0161\u010diojimas mi\u0161ke. <\/p>\n\n\n\n
Streso \u0161iais laikais patiriame labai daug, o i\u0161vengti jo sud\u0117tinga, tad belieka rasti b\u016bd\u0173 nusiraminti.<\/p>\n\n\n\n
Gydytojas A. \u010cernauskas pristato mi\u0161ko maudynes. Tai praktika, skatinanti \u017emones leisti laik\u0105 gamtoje ir pasinerti \u012f mi\u0161ko aplink\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u201eMi\u0161ko maudyn\u0117s arba \u201eShirin Yoku\u201c atsirado 1980-aisiais Japonijoje, o jos tikslas buvo dvejopas. Pirma \u2013 i\u0161vargintiems \u017emon\u0117ms pasi\u016blyti prie\u0161nuod\u012f nuo technologij\u0173 ir miesto \u0161urmulio. Antra, \u012fkv\u0117pti gyventojus atkurti ry\u0161\u012f su \u0161alies mi\u0161kais ir juos saugoti.<\/p>\n\n\n\n
Japonijoje \u0161i terapija i\u0161populiar\u0117jo \u017eaibi\u0161kai <…> v\u0117liau mokslininkai moksli\u0161kai pagrind\u0117 tai, k\u0105 kiekvienas \u017einome intuityviai \u2013 laikas, praleistas gamtoje, mums yra naudingas\u201c, \u2013 pasakoja gydytojas.<\/p>\n\n\n\n
Jo teigimu, mi\u0161ko maudyn\u0117s skirtos ne tik gamtos myl\u0117tojams. \u0160ia praktika gali b\u016bti laikomas ir elementarus pasivaik\u0161\u010diojimas bet kokioje nat\u016bralioje aplinkoje ar s\u0105moningas ry\u0161ys su tuo, kas jus supa.<\/p>\n\n\n\n
Mi\u0161ko maudyni\u0173 nauda pagr\u012fsta tyrimais<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eJungtin\u0117se Valstijose dirbantis ir pa\u017einimo funkcijas tyrin\u0117jantis psichologas Deividas Strajeris daug met\u0173 tyrin\u0117jo buvimo gamtoje poveik\u012f smegenims. Visai neseniai jis su savo studentais atliko trij\u0173 dien\u0173 eksperiment\u0105 \u2013 fiksavo pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 poky\u010dius, leid\u017eiant laik\u0105 Amerikos kanjonuose. Standartizuotais testais jis nustat\u0117, kad, gamtoje praleidus tris dienas, studentai penkiasde\u0161imt procent\u0173 geriau atlikdavo k\u016brybi\u0161kumo reikalaujan\u010dias u\u017eduotis.<\/p>\n\n\n\n Jis i\u0161k\u0117l\u0117 hipotetin\u012f klausim\u0105, kad buvimas gamtoje leid\u017eia prefrontalinei smegen\u0173 \u017eievei, kuri\u0105 galima pavadinti did\u017eiuoju valdymo centru, atsipalaiduoti ir pails\u0117ti, tarsi i\u0161vargintam raumeniui\u201c, \u2013 teigia gydytojas A. \u010cernauskas.<\/p>\n\n\n\n Po pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 \u2013 geresnis miegas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jis pastebi, kad ilgesnis pasibuvimas gamtoje \u017emon\u0117ms taip pat sukelia neuroendokrininius poky\u010dius.<\/p>\n\n\n\n \u201ePavyzd\u017eiui, tyrimais nustatyta, kad elementarus pasivaik\u0161\u010diojimas mi\u0161ke ma\u017eina kortizolio, streso hormono, lyg\u012f kraujyje. Buvimas ramioje aplinkoje, \u012fsotintoje \u017eied\u0173, augal\u0173 ir med\u017ei\u0173 kvapais, lemia seratonino, oksitocino, dopamino ir melatonino koncentracij\u0173 kait\u0105. \u0160itaip tiesiogine \u017eod\u017eio prasme gerindamas nuotaik\u0105. Tai padeda u\u017ekirsti keli\u0105 nerimo sutrikimams ir depresijai\u201c, \u2013 sako specialistas.<\/p>\n\n\n\n Hormon\u0173 subalansavimas, kaip teigia gydytojas, lemia ir geresn\u0119 miego kokyb\u0119: sapnuojama ma\u017eiau ko\u0161mar\u0173, miegas b\u016bna gilesnis ir efektyvesnis, u\u017etikrinamas normalus cirkadinis ritmas.<\/p>\n\n\n\n \u201eJei kiekvien\u0105 vakar\u0105 gulite atmerk\u0119 akis ir nesud\u0117dami bluosto, gali b\u016bti, kad problema efektyviai i\u0161sispr\u0119st\u0173 pasivaik\u0161\u010diojus mi\u0161ke.<\/p>\n\n\n\n I\u0161\u0117j\u0119 \u012f mi\u0161k\u0105, leisite savo \u201ekovok ir b\u0117k\u201c sistemai nurimti. O atsipalaidavus u\u017emigti bus nepalyginamai lengviau\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Mi\u0161ko maudyn\u0117s \u2013 nat\u016brali vakcina<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gydytojas sako: \u201eMi\u0161kas mums dovanoja ne tik deguon\u012f, bet ir fitoncidus. Tai augal\u0173 i\u0161skiriamos antimikrobin\u0117s, antigrybelin\u0117s ir antiparazitin\u0117s med\u017eiagos. Kai vaik\u0161tome mi\u0161ke, \u0161it\u0173 fitoncid\u0173 \u012fkvepiame ir mes.<\/p>\n\n\n\n Mokslininkai nustat\u0117, kad pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 metu kraujyje padaug\u0117ja ir nat\u016brali\u0173 \u017eudik\u0173 \u2013 tai tokios imunin\u0117s sistemos l\u0105stel\u0117s, kurios sunaikina virusu u\u017ekr\u0117stas ar net v\u0117\u017eines l\u0105steles. \u0160i\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvumas i\u0161lieka padid\u0117j\u0119s ne kelias valandas, o net savait\u0119 po buvimo mi\u0161ke.<\/p>\n\n\n\n Mi\u0161ko maudyn\u0117s veikia tarsi nat\u016brali vakcina \u2013 be adat\u0173 ir table\u010di\u0173, bet su labai realiu poveikiu m\u016bs\u0173 atsparumui ligoms\u201c.<\/p>\n\n\n\n Skubiosios medicinos gydytojas A. \u010cernauskas sako, kad patekus \u012f mi\u0161k\u0105 nat\u016braliai suma\u017e\u0117ja ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis bei kraujosp\u016bdis. Anot jo, da\u017eniausiai m\u016bs\u0173 \u0161irdis kalatojasi tada, kai esame prisotinti streso hormon\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eJie i\u0161skiriami neb\u016btinai patiriant tiesiogin\u012f stres\u0105. Triuk\u0161mas, pavyzd\u017eiui, ma\u0161in\u0173, motocikl\u0173 burzgimas, telefon\u0173 skambu\u010di\u0173 garsai, sirenos irgi padidina adrenalino koncentracij\u0105 kraujyje. O \u0161is lemia pada\u017en\u0117jus\u012f puls\u0105 ir pakilus\u012f kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n Buvimas mieste padidina m\u016bs\u0173 susid\u016brimo da\u017en\u012f su \u012fvairiomis kenksmingomis med\u017eiagomis: ma\u0161in\u0173 i\u0161metamosiomis dujomis, kietosiomis dalel\u0117mis, dulk\u0117mis. Jos sukelia slog\u0105, kosul\u012f, apsunkina bronch\u0173 darb\u0105, blogina deguonies apykait\u0105 alveol\u0117se, gali pa\u016bminti bronchin\u0119 astm\u0105.<\/p>\n\n\n\n Mi\u0161kuose \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracija \u017eymiai ma\u017eesn\u0117, nes i\u0161orinis mi\u0161ko sluoksnis su savo augmenija paprastai gan\u0117tinai efektyviai sulaiko tiek kiet\u0105sias daleles, tiek dulkes. Tod\u0117l i\u0161\u0117j\u0119 \u012f mi\u0161k\u0105 kv\u0117puojame ne tik \u0161vie\u017eiai med\u017ei\u0173 i\u0161skirtu deguonimi, bet ir \u012fkvepiame \u017eymiai ma\u017eiau produkt\u0173, i\u0161mest\u0173 per ma\u0161in\u0173 ir autobus\u0173 vamzd\u017eius\u201c, \u2013 pristato gamtos naud\u0105 gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Vaik\u0161\u010diojimas basomis \u2013 dar vienas pliusas organizmui<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201e\u012erodyta, kad vaik\u0161\u010diojant basomis, galima suma\u017einti laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173, esan\u010di\u0173 organizme, koncentracij\u0105. Laisvieji radikalai \u2013 gan\u0117tinai agresyvios med\u017eiagos, grau\u017eian\u010dios m\u016bs\u0173 l\u0105steles i\u0161 vidaus. Esant itin dideliam j\u0173 kiekiui, did\u0117ja \u012fvairi\u0173 susirgim\u0173 rizika. Laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 koncentracij\u0105 smarkiai didina aplinkos tar\u0161a, r\u016bkymas, nuolatinis stresas.<\/p>\n\n\n\n Be to, vaik\u0161tyn\u0117s basomis suaktyvina kraujotak\u0105 p\u0117dose ir apatin\u0117je kojos dalyje, tad taip pat u\u017esiimate ir kraujo bei limfos s\u0105stovio prevencija\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n\n\n\n Jis rekomenduoja rinktis ram\u0173 mi\u0161k\u0105, toli nuo gatvi\u0173, prekybos centr\u0173, ma\u0161in\u0173 ir kavini\u0173 bei ragina b\u016bti dosniems sau \u2013 pasivaik\u0161\u010diojimui skirti bent vien\u0105 ar dvi.<\/p>\n\n\n\n \u201eI\u0161junkite savo b\u0117gimo re\u017eim\u0105, vaik\u0161\u010diokite l\u0117tai, steb\u0117kite aplink\u0105 ir m\u0117gaukit\u0117s akimirkomis\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n\n\n\n Pla\u010diau \u2013 LRT Mediatekos laidoje \u201eGydytojas Andrius\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mi\u0161ko maudyn\u0117s \u2013 galimyb\u0117 atsipalaiduoti, o \u0161alia to ir organizm\u0105 pastiprinti. Skubiosios medicinos gydytojas Andrius \u010cernauskas sako, kad \u0161i terapija, atsiradusi Japonijoje, i\u0161ties veiksminga ir, nors pavadinimas kalba apie maudynes, tai gali b\u016bti ir paprastas pasivaik\u0161\u010diojimas mi\u0161ke. Streso \u0161iais laikais patiriame labai daug, o i\u0161vengti jo sud\u0117tinga, tad belieka rasti b\u016bd\u0173 nusiraminti. Gydytojas A. \u010cernauskas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9202,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-9201","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=9201"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9201\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9203,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9201\/revisions\/9203"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/9202"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=9201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=9201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=9201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}