{"id":9241,"date":"2025-09-22T09:58:00","date_gmt":"2025-09-22T06:58:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=9241"},"modified":"2025-09-25T15:09:53","modified_gmt":"2025-09-25T12:09:53","slug":"gydytoja-psichiatre-norite-pasirupinti-savo-psichikos-sveikata-ismokite-vertinti-savo-laika-bei-energija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/?p=9241","title":{"rendered":"Gydytoja psichiatr\u0117: norite pasir\u016bpinti savo psichikos sveikata? I\u0161mokite vertinti savo laik\u0105 bei energij\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ar kada susim\u0105st\u0117te, kaip kasdien\u0117 rutina veikia j\u016bs\u0173 emocin\u012f stabilum\u0105 bei saugumo jausm\u0105? Verta \u017einoti, jog chaoti\u0161kas gyvenimo ritmas gali lemti psichologin\u012f disbalans\u0105, o stabilus \u2013 pad\u0117ti pasiekti emocin\u0119 pusiausvyr\u0105, suteikti ramyb\u0117s, saugumo bei kontrol\u0117s jausm\u0105. Anot Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c (anks\u010diau \u2013 \u201eInMedica\u201c) gydytojos psichiatr\u0117s Egl\u0117s Radavi\u010di\u016bt\u0117s, \u017emon\u0117s ma\u017eiau nerimauja kai \u017eino, ko tik\u0117tis i\u0161 at\u0117jusios dienos \u2013 net ir esant i\u0161oriniam chaosui, rutina leid\u017eia jaustis turint bent dalin\u0119 kontrol\u0119.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eStabilus dienos ritmas skatina \u012fpro\u010di\u0173 susiformavim\u0105, o reguliariai praktikuojami sveiki elgesio modeliai ilgainiui tampa kasdienybe, gyvenimo dalimi, tod\u0117l nebereikia \u012fd\u0117ti papildom\u0173 pastang\u0173 jiems palaikyti. Kokybi\u0161kas miegas, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas yra trys pagrindiniai sveikos gyvensenos rams\u010diai, taip pat nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti socialini\u0173 ry\u0161i\u0173, bendravimo su artimaisiais ir draugais\u201c, \u2013 pa\u017eymi E. Radavi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji prat\u0119sia, jog naudinga skirti laiko buvimui gamtoje, poilsiui ir m\u0117gstamoms veikloms, ribojant ekran\u0173 laik\u0105. Taip pat svarbios ir streso valdymo praktikos \u2013 kv\u0117pavimo pratimai, meditacija ar trumpi atsipalaidavimo ritualai. S\u0105moningas neigiam\u0173 min\u010di\u0173 keitimas \u012f palaikan\u010dias yra reik\u0161mingas geros psichologin\u0117s savijautos puosel\u0117jimui.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNekelkite sau per dideli\u0173 tiksl\u0173 \u2013 pastovus ma\u017e\u0173 u\u017edavini\u0173 \u012fgyvendinimas suteikia d\u017eiaugsmo ir motyvuoja jud\u0117ti pirmyn. Skirkite pakankamai d\u0117mesio darbo ir poilsio re\u017eimui, rib\u0173 br\u0117\u017eimui, i\u0161mokite pasakyti \u201ene\u201c \u2013 vertinkite savo laik\u0105 bei energij\u0105\u201c, \u2013 dalinasi gydytoja psichiatr\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Trys veiksniai, kuri\u0173 svarbu neignoruoti<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sutrik\u0119s miegas silpnina geb\u0117jim\u0105 kontroliuoti emocijas, \u017emogus gali lengviau sudirgti, grei\u010diau ar intensyviau supykti, tapti nerimastingesnis ar jaustis prastos nuotaikos. Ilgalaikis miego stygius gali didinti depresijos ir kit\u0173 psichikos sutrikim\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKokybi\u0161kas miegas yra labai svarbus \u2013 jis pasi\u017eymi pakankama trukme, leid\u017eian\u010dia pabusti pails\u0117jus: suaugusiems \u2013 7\u20139 val., vyresniems nei 65 m. \u2013 7\u20138 val. Kokybi\u0161kam miegui b\u016bdingas gilumas ir nepertraukiamumas, greitas u\u017emigimas \u2013 per 15\u201320 min. nuo atsigulimo, reikalingas ir pastovus ritmas \u2013 svarbu, jog \u017emogus eit\u0173 miegoti ir kelt\u0173si pana\u0161iu metu. Vis tai u\u017etikrina nat\u016bral\u0173 pabudim\u0105 be \u201esunkumo\u201c jausmo, o dien\u0105 leid\u017eia i\u0161likti energingu, susikaupusiu. Miego metu smegenys apdoroja ir \u012ftvirtinta emocinius prisiminimus, tai padeda reguliuoti emocij\u0173 intensyvum\u0105 ir pagerinti emocin\u012f atsparum\u0105, suma\u017einant stresini\u0173 \u012fvyki\u0173 poveik\u012f\u201c, \u2013 pasakoja E. Radavi\u010di\u016bt\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbu nepamir\u0161ti pasir\u016bpinti ir subalansuota mityba, kuri daro \u012ftak\u0105 neurotransmiteri\u0173 veiklai \u2013 pavyzd\u017eiui, serotonino gamyba yra glaud\u017eiai susijusi su triptofano (jo gausu kiau\u0161iniuose, vi\u0161tienoje, kalakutienoje, la\u0161i\u0161oje, tune ir s\u016bryje) kiekiu. Netinkama mityba, gausus greit\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173 ar nesaikingas kofeino vartojimas gali paskatinti nuotaik\u0173 kait\u0105, energijos stygi\u0173.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eFizinis aktyvumas daro \u012ftak\u0105 endorfin\u0173, dopamino ir serotonino i\u0161siskyrimui bei j\u0173 veiklai smegenyse, o tai svarbu nuotaikos gerinimui, reguliacijai. Pastovus fizinis kr\u016bvis yra siejamas su ma\u017eesne depresijos bei nerimo pasirei\u0161kimo rizika ir efektyvesne streso kontrole. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos gaires, suaugusiems per savait\u0119 rekomenduojama 150\u2013300 min. vidutinio intensyvumo aerobin\u0117s veiklos \u2013 spartaus \u0117jimo, va\u017eiavimo dvira\u010diu, \u0161okio ar darbo sode, arba 75\u2013150 min. intensyvios aerobin\u0117s veiklos \u2013 b\u0117gimo, greito plaukimo, intensyvi\u0173 sporto treniruo\u010di\u0173; tinka ir \u0161i\u0173 veikl\u0173 derinys.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Papildomai rekomenduojama bent du kartus per savait\u0119 atlikti raumen\u0173 stiprinimo pratimus, apiman\u010dius pagrindines raumen\u0173 grupes, pavyzd\u017eiui, j\u0117gos pratimus, atsispaudimus, svori\u0173 kilnojim\u0105\u201c, \u2013 vardina gydytoja psichiatr\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Puosel\u0117kite ry\u0161\u012f tiek su aplinkiniais, tiek su savimi<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kalb\u0117dama apie \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 svarb\u0105 specialist\u0117 akcentuoja, jog jie suteikia priklausymo jausm\u0105, emocin\u0119 param\u0105, didina savivert\u0119, ma\u017eina stres\u0105 bei nerim\u0105 ir padeda jaustis suprastiems. Patiriant vieni\u0161um\u0105, ry\u0161ius stiprinti padeda \u012fsitraukimas \u012f bendruomen\u0117s, prisijungimas prie grupi\u0173, turin\u010di\u0173 bendr\u0173 interes\u0173, savanoriavimo. Jau\u010diantis vieni\u0161am, visuomet galima parodyti iniciatyv\u0105 ir susisiekti su artimaisiais, draugais.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNet ma\u017eos pastangos \u2013 prad\u0117tas pokalbis su kolega ar kaimynu \u2013 palaipsniui prisideda prie socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 pl\u0117timo. \u017dinoma, svarbu puosel\u0117ti ir ry\u0161\u012f su savimi \u2013 savistaba, k\u016brybin\u0117 veikla ar dienora\u0161\u010dio ra\u0161ymas padeda ai\u0161kiau suvokti asmeninius poreikius, o tai palengvina santykius su kitais. Tuo metu santykiuose reik\u0117t\u0173 orientuotis \u012f j\u0173 kokyb\u0119, o ne kiekyb\u0119, nes net vienas artimas ir nuo\u0161irdus ry\u0161ys gali tur\u0117ti didel\u0119 reik\u0161m\u0119. Svarbu nepamir\u0161ti ir atjautos sau, vieni\u0161umas \u2013 nat\u016brali \u017emogaus patirtis. Tokiu atveju nereik\u0117t\u0173 sav\u0119s kaltinti, ar spausti, nes socialiniai ry\u0161iai kuriasi palaipsniui\u201c, \u2013 sako E. Radavi\u010di\u016bt\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip rib\u0173 nustatymas prisideda prie psichikos sveikatos gerov\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Anot Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c gydytojos psichiatr\u0117s, ribos yra tarsi taisykl\u0117s, atskirian\u010dios \u017emogaus ir j\u012f supan\u010dios aplinkos poreikius, emocijas ir asmenin\u0119 erdv\u0119. Tai tarsi \u201enematoma linija\u201c, padedanti suprasti, kas \u017emogui priimtina, o kas ne. J\u0173 nubr\u0117\u017eimas padeda apsisaugoti nuo streso, depresijos ir perdegimo bei atspindi \u017emogaus savivert\u0119 ir geb\u0117jim\u0105 pasir\u016bpinti savimi.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eRib\u0173 nustatymas gali sukelti kit\u0173 \u017emoni\u0173 nepasitenkinim\u0105 ar net supykdyti, ypa\u010d jeigu iki tol buvote link\u0119 nusileisti ir b\u016bti \u201epatog\u016bs\u201c. Ir nors prad\u017eioje tai gali i\u0161provokuoti neigiamas reakcijas, ilgainiui santykis gali pager\u0117ti, nes nustatant ribas pasidaro lengviau suprasti kito \u017emogaus l\u016bkes\u010dius ir poreikius\u201c, \u2013 pasakoja E. Radavi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Norint i\u0161mokti nustatyti ribas, pirmiausia reikia pa\u017einti bei \u012fsivardyti savo asmeninius poreikius, pavyzd\u017eiui, poilsis, \u0161eima ar kt., bei suprasti, kur reikia nubr\u0117\u017eti rib\u0105 \u2013 ramiai, u\u017etikrintai ir ai\u0161kiai i\u0161sakyti, k\u0105 galite priimti, o kas jums netinka. Naudokite \u201ea\u0161\u201c teiginius, kad i\u0161reik\u0161tum\u0117te savo jausmus ir poreikius be kaltinim\u0173, pavyzd\u017eiui \u201eA\u0161 jau\u010diu nerim\u0105, kai darbe gaunu u\u017eduotis paskutin\u0119 minut\u0119, tod\u0117l man jas reikia gauti anks\u010diau.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eSvarbu nuosekliai laikytis savo sprendimo \u2013 tik tada kiti ims pripa\u017einti bei gerbti j\u016bs\u0173 nustatytas ribas. Galima prad\u0117ti praktikuotis nuo ma\u017eiau intensyvi\u0173, paprastesni\u0173 situacij\u0173, kad palaipsniui stipr\u0117t\u0173 pasitik\u0117jimas sud\u0117tingesn\u0117se. Taip pat b\u016btina \u012fsis\u0105moninti, jog pasakyti \u201ene\u201c n\u0117ra nei nemandagu, nei egoisti\u0161ka \u2013 tai b\u016btina, norint apsaugoti savo laik\u0105, energij\u0105, i\u0161laikyti vidin\u0119 pusiausvyr\u0105 bei pagarb\u0105 sau\u201c, \u2013 akcentuoja gydytoja psichiatr\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kada verta pasikonsultuoti su specialistu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">E. Radavi\u010di\u016bt\u0117s teigimu, yra nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173, kurie nesikreipia \u012f psichikos sveikatos specialist\u0105 pagalbos, nes ne\u012fvertina savo b\u016bsenos rimtumo, taip pat vengia kreiptis d\u0117l baim\u0117s, g\u0117dos jausmo ar klaiding\u0173 \u012fsitikinim\u0173 apie psichiatr\u0105 bei psicholog\u0105. Visgi, laiku suteikta pagalba reik\u0161mingai prisideda prie s\u0117kmingo psichikos sutrikim\u0173 gydymo.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u012e artimiausi\u0105 gydymo \u012fstaig\u0105 reikia kreiptis, jeigu vyrauja intensyvios negatyvios mintys, emocijos, pavyzd\u017eiui, kalt\u0117s jausmas, mintys apie sav\u0119s \u017ealojim\u0105 arba savi\u017eudyb\u0119, bevilti\u0161kumo jausmas, savigrau\u017ea, nuolatinis li\u016bdesys, da\u017enas nerimas, padid\u0117j\u0119s dirglumas, pyktis ir kt. Taip pat jeigu emocijos ar mintys tampa sunkiai valdomos, neigiamai veikia mieg\u0105, apetit\u0105, santykius su kitais \u017emon\u0117mis, darb\u0105 ir trukdo kasdieniam funkcionavimui\u201c, \u2013 primena Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c gydytoja psichiatr\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right wp-block-paragraph\"><em>manodaktaras.lt informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ar kada susim\u0105st\u0117te, kaip kasdien\u0117 rutina veikia j\u016bs\u0173 emocin\u012f stabilum\u0105 bei saugumo jausm\u0105? Verta \u017einoti, jog chaoti\u0161kas gyvenimo ritmas gali lemti psichologin\u012f disbalans\u0105, o stabilus \u2013 pad\u0117ti pasiekti emocin\u0119 pusiausvyr\u0105, suteikti ramyb\u0117s, saugumo bei kontrol\u0117s jausm\u0105. Anot Vilniaus psichikos sveikatos klinikos \u201eMeliva\u201c (anks\u010diau \u2013 \u201eInMedica\u201c) gydytojos psichiatr\u0117s Egl\u0117s Radavi\u010di\u016bt\u0117s, \u017emon\u0117s ma\u017eiau nerimauja kai \u017eino, ko [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9277,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-9241","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9241","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=9241"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9241\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9260,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9241\/revisions\/9260"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/9277"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=9241"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=9241"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sakiaivsb.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=9241"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}