Daugelis vartotojų neatkreipia dėmesio ar nežino, jog prekybos lentynose galima rasti net tik  medaus, bet ir medaus mišinių. Kas tas mišinys?   Medaus mišinys, tai yra medus, kuriame yra sumaišomas kelių šalių kilmės medus. Ant etikečių vartotojas gali rasti tokias nuorodas:   – ,,ES medaus mišinys“ – reiškia, kad tai medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.);   – ,,Ne ES medaus mišinys“ nurodo, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. kinietiškas...

Atėjo vasara, o su ja ir pirmi karščiai, kurie džiugina, kai laiką leidžiame gamtoje, prie vandens telkinių. Vis dėlto karštis gali būti pavojingas ar net pražūtingas, jei elgsimės neatsakingai. Vienas iš pavojų – karštą dieną palikti vaikus vienus automobiliuose! Kartais tėvai, norėdami greitai sutvarkyti savo reikalus, sąmoningai palieka vaikus (ypač, jei jie miega) automobilyje, manydami, kad per pusvalandį nenutiks nieko blogo. Kai kurie tėvai, palikdami vaikus vienus automobilyje, saugumo sumetimais netgi uždaro langus – oro cirkuliacijos iš viso nebelieka. Pasitaiko atvejų, kai...

Socialinė iniciatyva Skirtingos Spalvos pristato dešimtąją laidą ir jos pašnekovę – Justę Arlauskaitę -Jazzu. Šioje laidoje žinoma atlikėja kalbėjo apie emocinę sveikatą ir savižudybių prevenciją .  Itin atvirame pokalbyje Justė pasidalijo įvairiomis gyvenimo patirtimis apie santykius su žmonėmis, vaikystėje išmoktas pamokas, ilgai trukusią kovą su priklausomybėmis, panikos atakomis, kelionę sveikimo link ir iš naujo užgimusią Justę, kuomet ant rankų pradėjo sūpuoti savo sūnų Majų. Kaip ir pati Justė laidos metu atviravo, kad gyvenime atlikėja save suprato kaip balsą, o kai jį staiga...

Kodėl pagal nemokamas ligų prevencijos programas tikrinami tik tam tikro amžiaus apdraustieji? Kaip kiti gyventojai? To dažnai klausiama kalbant apie ligų prevenciją. Ligonių kasos pabrėžia, kad už prevenciškai tikrinant atliekamus, taip pat kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems. Šiuo atveju amžius neribojamas – svarbūs kiti aspektai. Pagal penkias prevencines programas nemokamai tikrinamiems apdraustiesiems atliekama įvairių tyrimų. Pavyzdžiui, tikrinant dėl širdies ir kraujagyslių ligų daroma lipidograma, elektrokardiograma, gliukozės,...

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai. Dažnu atveju žmonės nežino arba sąmoningai vartoja vaistus ne pagal gydytojo nurodymus, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad neracionalus vaistų vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių ir atkreipia dėmesį į dažniausiai pacientų daromas klaidas. „Vaistų vartojimo režimo laikymasis yra svarbus įgūdis, leidžiantis pacientui išlikti savarankiškam, o svarbiausia – padedantis...

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473). Tai paaiškinama tuo, kad sergamumui būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3–5 metus išauga net iki keleto kartų (2022 m. – 14 504 atvejų, 2021 m. – apie 6000, 2020 m. – apie 4300, 2019 m. – apie 18 500). Taip pat pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais vaizdą iškreipė COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai,...

30 įdomių faktų apie mus: 1. Visą dieną gulėdami mes galime prarasti apie 2% raumenų masės, per gulėjimo savaitę iki 10% 2. Pirštuose nėra raumenų 3. Mūsų kūnu sklinda tokia pat elektros energija kaip ir įjungiant elektros lempute 4. Įkvėpto deguonies mes panaudojame tik apie 25% 5. Dėl raumenų masės skirtumo moterims sunkiau panaudoti riebalus kaip energijos šaltinį nei vyrams 6. Įmanoma pakeisti dirbtinį klubą, kelį, mechanizmai gali pakeisti širdies darbą, kvėpavimą, tačiau neįmanoma sukurti dirbtinio kraujo 7. Dėl galimo didesnio streso, daugiausiai infarktų įvyksta...

Visoje Europoje ėmus trūkti vaistų, Lietuvoje pasirodė nemažai vaistų, kurių pakuotėse nėra jokios informacijos apie vartojimą lietuvių kalba. Gyventojai piktinasi, jog negali suprasti, kaip tokius vaistus vartoti, instrukcijas tenka išsiversti per „Google“ vertėją. Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė LRT RADIJUI sako, kad lietuviškų instrukcijų neturinčios vaistų pakuotės į Lietuvą įsivežamos dėl šalyje fiksuojamo vaistų, ypač antibiotikų, trūkumo. „Šiuo metu, esant vienokiam ar kitokiam [vaistų] trūkumui, ypač antibiotikų, yra ieškoma būdų, kaip tų vaistų,...