Po dešimtmečius trukusių diskusijų 2025 m. Tarptautinė diabeto federacija (IDF) oficialiai pripažino penktąją cukrinio diabeto formą – 5 tipo diabetą. Federacija taip pat ragina kitas sveikatos priežiūros institucijas, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), pripažinti šią ligą, praneša portalas „Science Alert“.
Nors apie 5 tipo diabetą vis dar mažai kalbama ir atliekama nedaug tyrimų, manoma, kad pasaulyje juo gali sirgti iki 25 mln. žmonių. Ši liga ypač aktuali mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kuriose galimybės gauti tinkamą medicininę pagalbą yra ribotos.
Liga, apie kurią ilgai buvo pamiršta
Pirmą kartą ši diabeto forma aprašyta dar 1955 m. Jamaikoje, tačiau vėliau ilgam liko užmiršta. Nors XX a. devintajame dešimtmetyje PSO ją pripažino, dėl šios diagnozės kilo nemažai ginčų.
Beveik septynis dešimtmečius mokslininkai diskutavo, ar 5 tipo diabetas apskritai egzistuoja kaip atskira liga. 1999 m. PSO atsisakė šios klasifikacijos, nes trūko pakankamai mokslinių įrodymų. Ilgą laiką nebuvo sutariama nei dėl tikslių diagnostikos kriterijų, nei dėl tinkamiausio gydymo.
Iki šiol geriausiai žinomos kelios kitos diabeto formos. 1 tipo diabetas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia kasos ląsteles, gaminančias insuliną. 2 tipo diabetui būdingas sumažėjęs organizmo jautrumas insulinui, o ligos vystymuisi įtakos turi įvairūs genetiniai ir aplinkos veiksniai. 3c tipo diabetas dažniausiai išsivysto dėl kasos pažeidimo, o gestacinis diabetas – dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių.
5 tipo diabetas išsiskiria tuo, kad, manoma, jo atsiradimas susijęs su ilgalaikiu maistinių medžiagų trūkumu. Anksčiau ši būklė buvo vadinama su nepakankama mityba susijusiu cukriniu diabetu (angl. malnutrition-related diabetes mellitus, MRDM). Dėl nepakankamai aiškių diagnostikos kriterijų ji neretai klaidingai priskiriama kitoms diabeto formoms.
Kaip nepakankama mityba gali sukelti diabetą?
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad ilgalaikis maistinių medžiagų trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių kasos vystymuisi ir veiklai. Dėl to gali sutrikti insulino gamyba bei sekrecija, o kartu – ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas.
Insulinas yra hormonas, padedantis gliukozei iš kraujo patekti į organizmo ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti. Kai insulino trūksta arba organizmas netinkamai į jį reaguoja, gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti.
Svarbų indėlį į 5 tipo diabeto tyrimus įnešė Meredith Hawkins, endokrinologė ir Niujorke veikiančio Alberto Einšteino medicinos koledžo Pasaulinio diabeto instituto vadovė. 2022 m. paskelbtas jos ir kolegų tyrimas buvo vienas pirmųjų, padėjusių nustatyti išskirtinį šios diabeto formos metabolinį profilį.
Pietų Indijoje atliktame nedideliame tyrime nustatyta, kad su nepakankama mityba susijusiu diabetu sergančių žmonių organizme insulino trūksta, tačiau ne tiek daug, kiek sergantiesiems 1 tipo diabetu. Be to, šių pacientų organizmas išlieka jautrus insulinui – kitaip nei daugelio 2 tipo diabetu sergančių žmonių, kuriems būdingas atsparumas insulinui.
Kodėl įprastas gydymas gali būti netinkamas?
Kadangi 5 tipo diabetas skiriasi nuo kitų diabeto formų, įprasti gydymo metodai ne visada gali būti tinkami. Kai kuriais atvejais netinkamai parinktas gydymas gali pakenkti.
Šia liga sergantiems žmonėms gali reikėti tik nedidelių papildomo insulino dozių arba kitokių gydymo būdų, padedančių skatinti paties organizmo insulino sekreciją. Gydytojams svarbu atidžiai parinkti gydymą, kad insulino kiekis nebūtų pernelyg didelis ar per mažas.
„Netinkamas gydymas insulinu gali sukelti hipoglikemiją – pavojingai sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Tai ypač didelė rizika vietovėse, kuriose žmonės patiria maisto stygių ir neturi galimybių reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje“, – aiškino M. Hawkins ir jos kolegos.
Tokiomis aplinkybėmis netinkamai parinkta insulino dozė gali būti ypač pavojinga, nes pacientas ne visada turi pakankamai maisto ar galimybių stebėti savo sveikatos būklę.
Ką keis oficialus 5 tipo diabeto pripažinimas?
2025 m. Tarptautinė diabeto federacija įsteigė specialią 5 tipo diabeto darbo grupę, kuriai vadovauja M. Hawkins. Jos tikslas – parengti oficialius ligos diagnostikos kriterijus ir gydymo rekomendacijas, sukurti tarptautinį mokslinių tyrimų registrą bei organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymus.
Tai svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti ligą, nustatyti jos paplitimą ir padėti gydytojams parinkti tinkamą gydymą. Oficialus pripažinimas taip pat gali palengvinti mokslinių tyrimų finansavimą, nes iki šiol aiškaus ligos statuso trūkumas trukdė telkti išteklius ir sistemingai rinkti duomenis.
Vis dėlto vien pripažinimo nepakaks. Reikės daugiau tyrimų, kad būtų galima patikimai nustatyti, kam kyla didžiausia rizika, kaip atskirti 5 tipo diabetą nuo kitų jo formų ir koks gydymas yra veiksmingiausias.
„Greito sprendimo nėra, todėl tikimės, kad kovai su šia liga prireiks gerokai daugiau mokslinių tyrimų ir visuomenės informavimo“, – sakė M. Hawkins.
Ji pridūrė, kad pamačius jaunus pacientus, mirštančius dėl netinkamo ilgai ignoruotos diabeto formos gydymo, nebeįmanoma likti nuošalyje.
5 tipo diabeto pripažinimas – svarbus žingsnis, tačiau pagrindinis iššūkis išlieka: užtikrinti, kad liga būtų laiku atpažįstama, tinkamai gydoma, o jos priežastys ir paplitimas būtų išsamiau ištirti.
lrt.lt informacija
