Seime įvyko spaudos konferencija, skirta Pasauliniam ADHD mėnesiui paminėti. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į Lietuvoje egzistuojančias ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, ADS; angl. Attention Deficit and Hyperactivity Disorder, ADHD) atpažinimo, diagnostikos ir pagalbos problemas bei inicijuoti konkrečius sisteminius pokyčius. Konferencijos iniciatorė parlamentarė Dovilė Šakalienė prisipažino turinti ADHD diagnozę ir paragino kitus nebijoti apie tai kalbėti.
Žmonės metų metus gyvena nesuprasdami, kas su jais negerai
„Lietuvoje yra daug žmonių, kurie slepia savo neuroskirtingumą, bijo atskleisti. Suaugusieji darbe baiminasi, kad paviešinus diagnozę į juos nebus žiūrima rimtai, tėvai bijo kalbėti apie vaiko diagnozę, bijo pasmerkimo“, – teigė D. Šakalienė.
„ADHD akademijos“ vadovė Elita Žakevičiūtė sako, kad apie šį sutrikimą mūsų šalyje vis daugiau žinoma ir kalbama. Tačiau žinomumas dar nėra pagalba.
„Reikia ne kalbų, bet realių pokyčių. Kalbu apie dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių žmonių Lietuvoje. Jie metų metus gyvena nesuprasdami, kodėl jiems sunkiau susikaupti, organizuoti kasdienybę, išlaikyti santykius, mokytis ir dirbti.
Tokie žmonės kaltina save ir galvoja, kad su jais kažkas yra negerai. Jeigu jie žinotų apie savo ADHD, gyvenimas galėtų būti kitoks. Lietuvoje trūksta aiškios ir prieinamos informacijos, kur kreiptis dėl diagnostikos, o galimybės ją gauti valstybės lėšomis praktiškai nėra. Žmonės ieško atsakymų socialiniuose tinkluose, patys ieško specialistų, moka privačiai. Kartais metų metus nežino, kas lemia jų sunkumus.
Sunku matyti ir tai, kas vyksta mokyklose. Vaikas, kuriam sunku išsėdėti vietoje, susikaupti dažnai sulaukia pastabų, gėdinimų ir kaltinimų, kad nesistengia arba yra netinkamai auklėjamas. Bausmės nepanaikina ADHD simptomų. Galiausiai ADHD nesibaigia pabaigus mokyklą. Net gavus diagnozę, pagalba dažnai nutrūksta. Žmonės patys ieško būdų, kaip gyventi toliau“, – sako E. Žakevičiūtė.
Prašo būti suprasti ir laiku gauti pagalbą
Akademijos vardu moteris prašo konkrečių veiksmų iš valstybės institucijų.
„Pirma, pradėkime rengti nacionalinį ADHD pagalbos planą. Antra, užtikrinkime aiškią informaciją apie diagnostiką ir pagalbą. Plėskime diagnostikos galimybes ir spręskime gydymo prieinamumo problemą. Trečia, pasirūpinkime, kad švietimo įstaigos gebėtų atpažinti ADHD ypatumus ir sugebėtų vaikams suteikti tinkamą pagalbą. Mes neprašome privilegijų. Mes prašome būti suprasti ir laiku gauti pagalbą“, – kalbėjo E. Žakevičiūtė.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Vėlavičienė pritaria, kad ADHD diagnozė savaime dar neužtikrina pagalbos.
„Vaikai turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, turėtų gauti kompleksinę individualią pagalbą. Tokiems vaikams reikalinga psichologinė pagalba, pritaikytos ugdymo sąlygos ir esant reikalui medikamentinis gydymas. Neatsiejama pagalbos dalis – darbas su šeima. Pagalba suprasti vaiko sunkumus, nebijoti priimti jo diagnozės“, – sakė konferencijos dalyvė.
ADHD smegenys nėra sutvertos buičiai
Psichologė, psichoterapeutė Sigita Valevičienė sako, kad daug ADHD spektre esančių žmonių atsiduria jos kabinete.
„Pavyzdžiui, moterys, kurioms yra ADHD, turi šešis kartus didesnę riziką susirgti pogimdimine depresija. Labai dažna istorija, kad tokios moterys jaučiasi ne tik kitokios, bet ir neadekvačios. Bėda, kad šį jausmą jos slepia ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs. Niekas nemato kainos, kurią jos sumoka už gerai atliktus darbus. O po tuo dažnai slepiasi nerimas ir depresija. Kai tokioms moterims gimsta vaikas, viskas subyra. ADHD smegenys nėra sutvertos buičiai, o gimus vaikui jos neišvengiamai padaugėja.
Kitas dalykas yra tai, ką tokios moterys gauna iš aplinkos: „Su tavimi kažkas negerai.“ Tačiau moteris negali gauti pagalbos ar bent jau susigaudyti, kas su ja vyksta“, – apie žmonių, turinčių ADHD, sunkumus kalba psichoterapeutė.
„Meliva“ psichikos sveikatos centrų vadovė Devika Gudienė teigia, kad ADHD sutrikimas turi daugybę veidų.
„Tokių žmonių funkcionavimas visuomenėje dažnai būna apsunkintas. Jie gali turėti aukštą intelektą, bet dėl ADHD jiems sunkiau pasiekti gerų ugdymosi rezultatų, dažnai keičiamos darbovietės. Taip yra todėl, kad darbo aplinkoje jiems per sudėtinga įgyvendinti savo kompensacinius mechanizmus.
Valstybė netenka daug žmonių, kurie yra energingi, kūrybingi, nes šie, galvodami, kad kažkas su jais negerai, tiesiog pasiduoda ir nebesiekia karjeros.
Įsivaizduokite, kiek dar Lietuvoje gyvena žmonių su nediagnozuota liga ir kenčia. ADHD žmonėms reikia pagalbos, kad galėtų įgyvendinti savo lūkesčius. Labai svarbu ne tik nustatyti diagnozę, bet ir išlaikyti gydymo tęstinumą.“
lrt.lt informacija
