Atvėsus orams ir vis rečiau pasirodant saulei, kai kurie žmonės ieško būdų išsaugoti vasarišką įdegį ir renkasi apsilankymus soliariumuose. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad dirbtinis įdegis nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Soliariumų skleidžiama ultravioletinė (UV) spinduliuotė gali pažeisti odą ir akis, paspartinti odos senėjimą bei padidinti odos vėžio riziką.
UV spinduliai: kodėl svarbu žinoti jų poveikį?
Saulės šviesa žmogaus organizmui svarbi dėl daugybės priežasčių, viena jų – vitamino D gamyba, kurią skatina UVB spinduliai. Tačiau soliariumų lempų skleidžiamą spinduliuotę daugiausia sudaro UVA spinduliai. Jie prasiskverbia giliau į odą, skatina jos senėjimą, o tiek UVA, tiek UVB spinduliuotė gali pažeisti ląstelių DNR.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ultravioletinę spinduliuotę ir ją skleidžiančius soliariumus dar 2009 m. pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais ir priskyrė aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksniams – I grupės kancerogenams, kurių ryšys su piktybiniais navikais yra patikimai įrodytas. Nors įdegusi oda dažnai siejama su patrauklia išvaizda, pats įdegis yra apsauginė odos reakcija į UV spinduliuotės sukeltą pažeidimą.
Kam soliariumų reikėtų vengti?
Soliariumas ypač nerekomenduojamas šviesią odą turintiems žmonėms, kurie lengvai nudega saulėje, taip pat asmenims, turintiems daug apgamų, strazdanų ar įtartinų odos darinių. Jo reikėtų vengti ir tiems, kurie anksčiau sirgo odos vėžiu arba kurių artimi šeimos nariai šia liga sirgo. Nėščiosioms ir žmonėms, turintiems širdies stimuliatorius, prieš svarstant apie soliariumą būtina pasitarti su gydytoju. Ypač atsargūs turėtų būti jauni žmonės. Tyrimai rodo, kad ankstyvas ir dažnas soliariumų naudojimas didina melanomos – vienos pavojingiausių odos vėžio formų – riziką. UV spinduliuotė taip pat gali paskatinti kitų odos vėžio formų, įskaitant bazalinių ir plokščialąstelinių ląstelių karcinomas, vystymąsi.
Jeigu pastebite naują ar besikeičiantį apgamą, pakitusį jo dydį, spalvą ar formą, kraujavimą arba negyjančią odos žaizdelę, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą. Ankstyvas odos pakitimų įvertinimas gali būti labai svarbus.
Soliariumų paslaugos Lietuvoje draudžiamos jaunesniems nei 18 metų asmenims. Jei paslaugų teikėjui kyla abejonių dėl kliento amžiaus, jis gali paprašyti amžių patvirtinančio dokumento.
Ką būtina žinoti prieš apsilankymą?
Prieš naudojantis soliariumu rekomenduojama pasitarti su dermatologu arba šeimos gydytoju, ypač jei vartojate vaistus, kurie gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams, turite odos ligų ar pastebėjote įtartinų odos pakitimų.
Soliariumų paslaugų teikėjai turi pateikti klientui soliariumo paslaugų teikimo kortelę, kurioje registruojami apsilankymai ir stebimas jų dažnis. Pagal Lietuvos higienos normoje HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, degintis nerekomenduojama dažniau kaip du kartus per savaitę, o bendras seansų skaičius neturėtų viršyti 30 kartų per kalendorinius metus. Tarp seansų turi būti daroma bent 48 valandų pertrauka. Vis dėlto šie skaičiai nėra saugaus UV poveikio garantija – sveikatos požiūriu saugiausia soliariumo vengti.
Jeigu žmogus vis tiek nusprendžia naudotis soliariumu, svarbu laikytis visų saugos reikalavimų:
- prieš seansą nuvalyti odą ir pašalinti kosmetikos priemonių likučius;
- visada naudoti specialius apsauginius akinius;
- nesirinkti įdegį skatinančių kosmetikos priemonių, kurios gali paskatinti ilgiau būti veikiamiems UV spinduliuotės;
- pridengti tatuiruotes, randus ir plaukus, o moterims rekomenduojama pridengti ir krūtis;
- nedelsiant nutraukti seansą, jei atsiranda skausmas, stiprus karščio pojūtis ar kiti neįprasti simptomai.
Kokios galimos pasekmės?
Soliariumų skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių sveikatai. Tarp dažniausiai minimų pavojų yra:
- Odos nudegimai ir reakcijos – gali pasireikšti paraudimas, jautrumas ar fotoalerginės reakcijos.
- Priešlaikinis odos senėjimas – gali atsirasti pigmentinių dėmių, gilių raukšlių ir sumažėti odos elastingumas.
- Ikivėžiniai ir vėžiniai odos pakitimai – didėja tam tikrų odos vėžio formų išsivystymo rizika.
- Melanoma – UV spinduliuotė didina šios agresyvios odos vėžio formos riziką.
- Akių pažeidimai – galimi ragenos ir junginės uždegimai, taip pat didesnė kataraktos rizika.
Svarbu suprasti, kad nėra visiškai saugaus soliariumo įdegio. Net jei oda po seanso neparausta, tai nereiškia, kad UV spinduliuotė jai nepakenkė.
Soliariumų veikla prižiūrima
Lietuvoje soliariumų veiklą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-517 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinimo“, nustatanti įrangos, patalpų priežiūros ir paslaugų teikimo reikalavimus. Soliariumo paslaugos turi būti teikiamos turint galiojantį leidimą-higienos pasą. Informaciją apie išduotus leidimus galima rasti Licencijų informacinėje sistemoje https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch (jungiantis per asmeninę interneto banko paskyrą).
Prieš renkantis soliariumų paslaugų teikėją, verta atkreipti dėmesį į patalpų švarą, įrangos techninę būklę ir apsauginių priemonių kokybę. Jei soliariumo gultas įskilęs ar pažeistas, nėra UV filtrų, neveikia laikmatis arba apsauginiai akiniai subraižyti, įskilę ar neturi CE ženklo, tokia įranga naudotis nereikėtų. Taip pat svarbu, kad įranga ir paviršiai būtų tinkamai valomi bei dezinfekuojami.
NVSC informacija
